Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „Lonvela“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei A. Š., prašydama priteisti iš atsakovės 4365,34 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Lonvela“ įgijo ir perdavė A. Š.: Mobilaus ryšio telefono aparatą Apple iPhone 15 Pro Max 512GB, IMEI (duomenys neskelbtini), su silikoniniu dėklu ir pakrovėju, vertė – 1823,00 Eur; ir kompiuterį MSI, i5, (duomenys neskelbtini), su pele ir klaviatūra; spausdintuvo kartridžus, vertė iš viso – 2542,34 Eur. Iš viso įgytų ir atsakovei perduotų daiktų vertė sudaro 4365,34 Eur. Kompiuteris atsakovei buvo išsiųstas tiesiogiai pardavėjo per autobusų siuntų skyrių. Kompiuterio išsiutimą, paėmimą ir pastatymą pas atsakovę taip pat patvirtina fotonuotraukos. Telefono aparatas perduotas per bendrovės darbuotoją A. T.. Minėtus daiktus ieškovė rengėsi naudoti savo veiklai (kurti darbo vietą Šiauliuose trečiajam asmeniui), tačiau pasikeitus aplinkybėms juos pareikalavo grąžinti. Atsakovė, susirašinėdama su Trečiuoju asmeniu, nurodė, kad daiktus grąžins, netgi pati atveš, tačiau vėliau tai padaryti atsisakė, motyvuodama tuo, kad daiktai buvo jai tariamai padovanoti. Ieškovės atstovui pareiškus pretenziją dėl daiktų grąžinimo, atsakovė į tai niekaip nesureagavo, daiktų iki šiol negrąžino, tai yra, ieškovė neteko turto ir patyrė 4365,34 Eur žalos. Atsakovė, negrąžindama daiktų, ieškovei padarė žalą, kadangi be jokio pagrindo pasisavino ieškovės turtą. Trečiasis asmuo yra ieškovės darbuotojas, tačiau nėra nei vadovas, nei įgaliotas asmuo ieškovės vardu sudaryti dovanojimo sandorius. Todėl nesant jokios rašytinės sutarties, atsakovė neturėjo ir neturi jokių prielaidų galvoti ir tikėtis, kad jai perduodami daiktai yra dovanojami. Atsakovė, negrąžindama jai nepriklausančių daiktų ir už juos neatlygindama, pažeidžia CK 6.263 str. numatytą pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui (šiuo atveju ieškovei) žalos.

3. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu už akių, kadangi ji jokių santykių – nei darbinių, nei sutartinių su ieškove neturi ir niekados neturėjo ir dėl jokių daiktų tame tarpe nurodytų ieškiniu ji su ieškove nesitarė ir klausimų nederino, todėl akivaizdu, kad ieškovė kaip įmonė jai jokių daiktų nėra perdavusi, todėl ir pareigos jai grąžinti ką nors ar atlyginti žalą nebuvo pagrindo taip pat. Jei ieškovė vertina, kad yra kada nors kokius nors daiktus, tame tarpe nurodytus ieškiniu perdavusi atsakovei, turėjo pateikti byloje daiktų priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose būtų nurodytas įmonės nuosavybės perdavimo atsakovei pagrindas ir faktas – panauda, nuoma ar pan. Atsakovės vertinimu, ieškovė ne tik nėra perdavusi jokių daiktų jai, tame tarpe ir ginčo, tačiau šios bylos pagrindu tretysis asmuo prisidengiant ieškovės statusu, siekia spręsti savo asmeninius nepavykusius santykius su atsakove. Atsakovė nurodo, kad jai pažįstamas yra tik tretysis asmuo, kuris buvo jos draugas ir kaip minėta, jis niekada jos atžvilgiu neveikė ieškovės vardu, jai nebuvo nurodyta, kad tretysis asmuo ketina vykdyti kokią nors veiklą Šiauliuose, kad tuo tikslu bus perduoti įmonės daiktai ir panašiai. Priešingai tretysis asmuo jei ir buvo perdavęs draugystės metu atsakovei kokius nors daiktus, tai tik dovanas asmeninėms reikmėms, o ne veiklos vykdymui ir panašiai. Ar tretysis asmuo kokius nors daiktus įgijo ir perdavė jai pasinaudojant ieškovės lėšomis ar faktu, kad tai juridinis asmuo, atsakovei nėra žinoma. Pažymėtina, kad atsakovė ir neprivalėjo domėtis tokiais dalykais, jei tretysis asmuo nupirkdavo šampano, užpildavo kuro ir pan., tai niekaip negalėjo nulemti atsakovės žinojimo, kad tretysis asmuo galimai naudojasi ieškovės resursais. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovė visas pretenzijas dėl netektų daiktų ar ne įmonės poreikiais išleistų lėšų turi nukreipti į trečiąjį asmenį, su kuriuo kaip galima suprasti ieškovę sieja/siejo darbo santykiai. Tokiu būdu laikytina, kad teismo sprendimu žalos atlyginimas priteistas iš netinkamo subjekto. Taip pat nėra atskleista, kodėl teisių gynybos būdas parinktas žalos atlyginimas, o ne pvz. daiktų išreikalavimas ir grąžinimas natūra. Nėra atsižvelgta nei į daiktų galimų verčių pagrindimą ir kodėl žala skaičiuojama pagal daiktų įgijimo kainą, o ne vertę, kada tariamai atsakovė turėjo daiktus sugrąžinti. Tretysis asmuo yra padovanojęs stacionarų kompiuterį jos sūnui, tačiau kaip minėta nebuvo nurodyta, kad dovana yra įgyta įmonės vardu ar lėšomis. Atsakovė negali pasakyti, ar tai tas pats kompiuteris, kurį mini ieškovas, tačiau sutinka per trečią asmenį atiduoti jos sūnui dovanotą kompiuterį, jeigu tai laikoma įmonės turtu. Kitų daiktų atsakovė neturi, visa kas aktualu trečiasis asmuo yra pasiėmęs, po fakto, kada jo ryšiai su atsakove nutrūko, kuomet jis pradėjo priekabiauti prie jos nepilnametės dukros. Tretysis asmuo nutrūkus jų santykiams išties grasino ir žadėjo kelti problemas atsakovei, tik atsakovė nežinojo ir nesitikėjo, kad tai bus daroma pasitelkiant ieškovą, būtent kuomet siekiama kompiuterį gauti ne dėl to, kad tai objektyviai įmonės turtas (ši aplinkybė teikiant dovaną atsakovės sūnui nebuvo atskleista), o kaip keršto priemonė paimant turtą, kuris nebuvo įgytas įmonės poreikiams ar veiklai. Tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo turėtų paaiškinti, kaip stacionarus kompiuteris, skirtas žaidimams, galėjo būti įgytas ir parinktas įmonės veiklos vykdymui, kartu pateikiant duomenis, ar įmonė tokios kategorijos daiktus pirkdavo ir būtent tokių parametrų kompiuterius naudodavo savo veiklai. Kompiuterio pirkimas sutampa būtent su momentu, kada pats tretysis asmuo savo iniciatyva jį įgyja ir kaip dovaną pateikia atsakovės sūnui, kas paneigia bet kokias prielaidas apie kompiuterio pirkimą įmonės reikmėms ar poreikiui vykdyti įmonės veiklą Šiauliuose. Akivaizdu, kad ieškovas ir tretysis asmuo niekada neplanavo jokios komercinės veiklos Šiauliuose. Vienintelė aplinkybė, kad tretysis asmuo iš Klaipėdos vykdavo į Šiaulius pas atsakovę jų draugystės laikotarpiu ir niekados nebuvo jokių argumentų ar užuominų apie daiktų įgijimą verslui, prašant, kad atsakovė juos pasaugotų. Pažymėtina, kad ir tokia pozicija ieškovo ir trečiojo asmens nelogiška ir vertintina kritiškai, analizuojant dėl kokių priežasčių atsakovė nebūdama ieškovo darbuotoja turėjo priimti ir saugoti pas save ieškovui priklausantį kompiuterį. Atsakovė pasirengusi atiduoti kompiuterį, tą kurį jai buvo pateikęs tretysis asmuo, ir nemato pagrindo kompensacijos mokėjimui, kuomet daiktas natūra gali būti grąžintas, turint omenyje ir jo mažesnę vertę, nei deklaruojama pirkimo kaina. Teismo prašo peržiūrėti 2024-08-07 teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7703-1028/2024 ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti.