Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. P. (H. P.) ir neįtrauktos į bylos procesą D. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

H. P. nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 15 d., 23.55 val., automobiliu ,,Ford Transit“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, per Kybartų kelio postą trečiųjų šalių piliečiams skirtu kanalu, žodžiu deklaruodamas, kad gabena du pakelius cigarečių ir 70 l degalų kuro bake, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, gabeno automobilio salone už apdailos šoninių panelių paslėptus 459 pakelius cigarečių „Compliment Super Slims“ be banderolių, kurių bendra vertė 3447,09 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas H. P. ir neįtraukta į bylos procesą D. M. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydami atnaujinti H. P. administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir H. P. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas H. P. ir neįtraukta į bylos procesą D. M. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį.

Pareiškime nurodoma, kad dėl materialiosios (ATPK 26 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio, 210 straipsnio 2 dalies) ir proceso teisės normų (ATPK 248, 257, 280, 286 straipsnių) pažeidimų abiejų instancijų teismai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Tokie teismų sprendimai prieštarauja konstituciniam teisingumo ir teisinės valstybės principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms, garantuojančioms asmens teisę į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

Pareiškime nurodoma, kad H. P., kaip patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą, tačiau apie apeliacinį bylos procesą jis nebuvo informuotas, o D. M. apskritai nebuvo įtraukta į bylos procesą ir nieko nežinojo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose, nors jai paskirta itin griežta administracinė nuobauda – konfiskuotas jos automobilis. Taip teismai neužtikrino teisingo teismo proceso ir veiksmingos D. M. teisių gynybos, nes jai, kaip automobilio savininkei, turėjo būti suteikta galimybė įrodyti, kad ji nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą darant pažeidimą. Savininkui įrodžius, kad jis nėra atsakingas už jam priklausančios automobilio panaudojimą darant ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, automobilio konfiskavimas nėra privalomas. Tačiau į teismo posėdį pareiškėja nebuvo pakviesta ir apklausta; nesuteikus jai galimybės pateikti savo paaiškinimų ir prašymų, teismuose liko neįvertintos reikšmingos bylos aplinkybės. Pareiškime nurodoma, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus kai kurias išimtis (ATPK 302³straipsnis). ATPK nenustato, kad informavimui apie prasidėjusį apeliacinį procesą (apeliacinio skundo padavimą ir priėmimą) būtų taikomos kokios nors išimtys, todėl apie apeliacinį procesą procese dalyvaujantys asmenys turi būti informuojami. Abiejų instancijų teismai, neapklausdami su įvykio aplinkybėmis susijusių asmenų, neišsiaiškindami, kokiomis aplinkybėmis H. P. paėmė D. M. automobilį, pažeidė ATPK 248 straipsnio nuostatas visapusiškai ir išsamiai išaiškinti kiekvieną bylos aplinkybę, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi šiame straipsnyje numatytos dvi sąlygos, kai daiktas (pajamos) priklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuojamas, todėl, pareiškėjos manymu, nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad automobilio reikalingumas šeimos poreikiams tenkinti nesudaro pagrindo automobilio nekonfiskuoti. Dėl daikto, kuris yra kito nuosavybė, konfiskavimo taikymo, teismas privalėjo išreikalauti iš pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomus įrodymus dėl šios aplinkybės patvirtinimo ar paneigimo, išsamiai apklausti automobilio savininką ir nustatyti, kokiomis sąlygomis buvo patikėtas, duotas pasinaudoti automobilis, dėl kokių priežasčių juo važiavo H. P., ir tik išsiaiškinęs netiesioginės trečiųjų asmenų kaltės buvimą, prisidedant prie teisės pažeidimo padarymo, spręsti automobilio konfiskavimo klausimą. Tačiau į šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus abiejų instancijų teismai neatsižvelgė.

D. M. pažymi, kad ji dėl padaryto pažeidimo nekalta, todėl jos automobilis konfiskuotas nepagrįstai, pažeidžiant ATPK 30 straipsnio nuostatas. Nors jos automobilis ir buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, tačiau jis (automobilis) nebuvo gautas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Konfiskuotas automobilis nuosavybės teise priklauso jai (D. M.), kurį buvo paskolinusi pusbroliui H. P. nuvykti į Kaliningrado sritį susitvarkyti asmeninių reikalų. Automobilis buvo naudojamas tik kaip susisiekimo priemonė šeimos poreikiams patenkinti, joje nebuvo specialiai įrengtų slėptuvių, durelių apdaila gamyklinė, kuri yra visose transporto priemonėse. Teismai savo sprendimuose nedetalizavo, kaip buvo specialiai įrengta slėptuvė automobilyje.

Pareiškėja pažymi, kad pagal ATPK 20 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda skiriama tik konkrečiam asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, t. y. tam, kurio veikoje nustatoma administracinio teisės pažeidimo, numatyto konkrečiame ATPK straipsnyje, sudėtis. Taigi administracinė atsakomybė yra individuali ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, taip pat ir papildomą nuobaudą – priemonės, skirtos kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimą.

Nors ATPK 26 straipsnyje numatyta galimybė konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, kuris pažeidėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nekonfiskuoti kontrabandos priemonių. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), skirtingai negu ATPK, konfiskavimas reglamentuotas detaliau. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą, nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos.

Remdamasi išdėstytais argumentais, D. M. mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria konfiskuotas jai priklausantis automobilis, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Priešingai negu nurodoma prašyme, abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, nepažeidžiant ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Bylos duomenimis, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste 2013 m. vasario 16 d. H. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir H. P., kaip asmuo, vairavęs automobilį „Ford Transit“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas informuoti sulaikomo automobilio savininkę D. M., kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2013 m. kovo 4 d. 9.00 val. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme. Tai, kad pažeidėjas pasirašytinai įsipareigojo informuoti D. M. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, patvirtina 2013 m. vasario 16 d. pranešimas apie sulaikytą transporto priemonę. Teritorinės muitinės pareigūnai kitų priemonių informuoti savininką apie sulaikomą transporto priemonę ir apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą neturi. H. P. 2013 m. kovo 4 d. dalyvavo teismo posėdyje ir jokių pastabų dėl D. M. dalyvavimo (nedalyvavimo) nepareiškė. Tai, kad pažeistos D. M. procesinės ar turtinės teisės, nebuvo nurodyta ir H. P. apeliaciniame skunde. Pagal ATPK 302¹² straipsnio nuostatas bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje.

Atsiliepime nurodoma, kad abiejų instancijų teismai turėjo duomenų, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, kuria padarytas administracinio teisės pažeidimas, ir kad transporto priemonės savininkui apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Aplinkybė, kad H. P., kuris sistemingai naudojosi automobiliu „Ford Transit“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir D. M. sieja giminystės ryšiai, patvirtina, jog D. M. savo, kaip transporto priemonės savininkės, teisių tinkamai negynė, net ir prašyme Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nenurodė, kad jai priklausantis automobilis buvo paimtas neteisėtai ar kaip nors kitaip buvo apribotos jos disponavimo teisės.

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1742/2008 yra konstatavęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK normas ir remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo išvadai, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko ir valdytojo valią ir juo buvo naudojamasi neteisėtai. Priešingai, Kauno teritorinė muitinė, kaip institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, teikia teismui išrašą iš Keleivių žodinių deklaracijų sistemos, kuris patvirtina, kad H. P. sistemingai naudojosi automobiliu „Ford Transit“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vykti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl D. M. teiginiai, kad privalu tirti, kokiomis sąlygomis buvo suteiktas naudotis automobilis „Ford Transit“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) H. P., nepagrįsti.

Prašymai tenkintini iš dalies.

ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcija suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina, ar ne. Taigi papildomos nuobaudos – konfiskavimo – skyrimas priskirtas teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, diskrecijai ir yra vienas iš bylos nagrinėjimo dalykų.

Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą.

Kontrabandos dalyko gabenimo priemonės konfiskavimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Todėl teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-18-2013, 2AT-34-2013) nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus

Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniu, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas administracinių teisės pažeidimų bylos procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2012, 2AT-34-2013).

Iš byloje esančio H. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo priėmimo akto ir pranešimo apie sulaikytą transporto priemonę matyti, kad automobilio „Ford Transit (valst. Nr. duomenys neskelbtini) savininkė yra D. M.. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui – D. M.. Tačiau, nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti sprendžiamas ne tik H. P. atsakomybės pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį, bet ir D. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimas, teismas netikrino, ar D. M. pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, jos neįtraukė į bylos procesą.

D. M. nebuvo pranešta ir apie apeliacinės instancijos teismo procesą, šiam teismui rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. P. apeliacinį skundą, nors pirmosios instancijos teismas nutarimu buvo nusprendęs konfiskuoti D. M. priklausančią transporto priemonę.

Pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.

Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje iš esmės pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išspręsti H. P. atsakomybės pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį klausimą, teismų išnagrinėtos nebuvo. Konfiskuotos transporto priemonės savininkė D. M. neapklausta, jos teisė dalyvauti bylą nagrinėjant teisme neužtikrinta.

Konstatuoti proceso teisės pažeidimai pripažintini esminiais, nes turėjo įtakos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimui, sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pažeidimų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos iš naujo bylą nagrinėjant apylinkės teisme.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės konfiskavimo būtina ne tik išsiaiškinti nuosavybės panaudojimo darant kontrabandą aplinkybes, ar automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą. Būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.