Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsilavinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2023-10-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventiniui R. B., o būtent: 2024-02-25 apie 17.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. B. nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau, kaip septynis kartus į kairės rankos žastą, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta teisme kaltinamoji I. B. kalta prisipažino ir parodė, jog 2024 m. vasario 25 d. ji buvo namuose. Grįžus į namus sugyventiniui R. B., tarp jų kilo konfliktas dėl to, jog ji buvo nupirkusi bilietus į koncertą, į kurį planavo vykti kartu, tačiau sugyventinis išvyko su savo drauge. Konflikto metu ji sudavė kelis kartus R. B. į kairę ranką, smūgių neskaičiavo, galėjo suduoti ne mažiau kaip septynis kartus. Įvykio metu buvo neblaivi, tai turėjo įtakos jos veiksmams, būdama blaivi nebūtų smurtavusi. Pripažįsta, jog jos smūgiai nukentėjusiajam galėjo sukelti fizinį skausmą. Labai gailisi dėl savo elgesio, prašo neatimti laisvės, nes privalo rūpintis mažamečiu neįgaliu sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. B. prisipažinimo teisme jos kaltė įrodoma jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji I. B. parodė, jog turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), prieš 20 metų dėl to gulėjo ligoninėje, šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini). Su R. B. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, kartu gyvena 12 metų jai priklausančiame bute. Turi sūnų. 2024-02-25 nuo pietų, valandų tiksliai pasakyti negali, ji namuose viena vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, išgėrė 3 litrus alaus, 5 laipsnių stiprumo. R. B. namuose nebuvo, jis buvo išvažiavęs pas savo draugę. Sūnaus namuose nebuvo, jį buvo pasiėmęs sugyventinis. Apie 17.30 val., tiksliai laiko pasakyti negali, į namus grįžo R. B. su sūnumi. Kadangi šeštadienį jie turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), į koncertą, o jis pabėgo pas savo draugę, ją paliko ir į koncertą vyko su drauge, tai ji pyko ir ėmė prikaišioti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji sugyventiniui trenkė kumščiu į ranką, kiek kartų pasakyti negali, nes neskaičiavo. Tiksliai į kurią vietą sudavė, ji nepamena. Įvykio metu buvo neblaivi ir susinervinusi, tai tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena. Pamena, kad jis jai pasakė, kad iškvies policiją. Ji tada norėjo išeiti iš namų, bet jis išėjo su sūnumi, užrakino duris ir jos neišleido. Ji prašė, kad jis ją išleistų, nes žinojo, kad jis laiptinėje, bet jis jos neišleido, tai jam pagrasino, kad iššoks pro balkoną. Tikslo nusižudyti neturėjo, o norėjo tik pabėgti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tuo metu ji jau buvo vieną koją iškišusi pro įstiklinto balkono langą, tačiau šokti nebeketino, tuo metu mąstė, kad apačioje plytelės, žolynas ir kad gali susižaloti. Pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ar jie su greitąja kur važiavo, ji pasakyti negali, nes nepamena, bet pamena, kad ji buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Sūnus jų konflikto nematė, jis buvo kitame kambaryje, o jie konfliktavo svetainėje. Kaltę pripažįsta visiškai. (b. l. 78-81).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. parodė, jog kad su I. B. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie 11 metų, veda bendrą ūkį, turi sūnų. Gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame bute. 2024-02-25 apie 17.20 val. jis grįžo į namus. Kai grįžo, (duomenys neskelbtini) buvo neblaivi, kaip suprato, ji viena namuose vartojo alkoholį, nes kambaryje mėtėsi tara nuo alaus, butas smirdėjo alkoholiu. Jis norėjo pasiimti sūnų ir ketino eiti pas draugę, nes nenorėjo, kad vaikas būtų tokioje aplinkoje. Jam būnant svetainėje, (duomenys neskelbtini) ėmė plūstis įvairiais necenzūriniais žodžiais bei puolė muštis, sudavė jam stovint kumščiu į kairę ranką, virš alkūnės, kiek tiksliai sudavė kartų, pasakyti negali, bet ne daugiau kaip septynis kartus, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Tada su sūnumi išėjo į laiptinę, duris užrakino iš išorės ir išsikvietė policiją. Kol atvyks policija, jie su sūnumi laukė laiptinėje. Laukiant policijos (duomenys neskelbtini) šūkavo, spardė duris ir reikalavo išleisti, grasino nusižudyti, pasakė, kad iššoks per balkoną. Pareigūnams atvykus, (duomenys neskelbtini) buvo balkone, matomai jau ruošėsi iššokti iš antro aukšto balkono. (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuriai atvykus (duomenys neskelbtini) buvo išvežta į psichiatrijos ligoninę, po ko į policijos komisariatą. (duomenys neskelbtini) smurtauja nebe pirmą kartą per tuos 11 metų gyvenimo kartu, dėl to policiją kvietė 2-3 kartus, tačiau ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo. Dėl minėto įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, pas medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, nes akivaizdžių sužalojimų nėra, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ieškinio jis nereikš, nes žala jam nepadaryta. Sūnus yra neįgalus, todėl jis nepageidauja, kad vaikas būtų apklaustas ir traumuojamas. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) dar prieš jiems pradedant gyventi kartu, ji jau bandė nusižudyti, buvo prigėrusi tablečių. Tai pasakojo pati (duomenys neskelbtini), o ar gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jis pasakyti negali, nes nežino. (b. l. 44-47).

2024-02-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad patekus į buto koridorių ir einant tiesiai dešinėje pusėje yra įvykio vieta – svetainė, kambaryje yra sofa - lova, ant kurios padėti rūbai, priešais stovi medinis staliukas, ant jo sukrauti įvairūs buities daiktai, priešais taip pat stovi sekcija, ant jos padėtas televizorius, kairėje pusėje stovi rūbų džiovyklė, ant jos sudėti įvairūs rūbai, ant žemės yra nukritusių rūbų, prie įėjimo į kambarį stovi sekcija, kuri sulaužyta, ties įėjimu į kitą kambarį matosi medinės durys, kurių vienas stiklas yra išdaužtas; apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. (b. l. 12-20).

2024-02-25 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog policijos pareigūnus kvietė R. B.; atvykus policijos pareigūnams R. B. paaiškino, kad tarp jo ir sugyventinės I. B., akivaizdžiai neblaivios (nustatytas 2,68 promilių girtumas), kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. B. rankomis trenkė R. B. į kairę ranką apie septynis kartus; R. B. bendraudamas su policijos pareigūnais dėl sugyventinės elgesio buvo labai susijaudinęs, aplinkybių paaiškinti normaliai negalėjo; R. B. patirtą fizinį skausmą vertino 2 balais iš 10 balų. (b. l. 8-11).

2024-02-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra; skambučio pradžia 2024-02-25 17.33.41 val., trukmė 1 minutė 59 sekundės; įraše girdima kaip asmuo, prisistatęs R. B., pranešė, kad prieš jį smurtavo girta sugyventinė. (b. l. 28-30).

2024-02-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų apžiūra; įrašuose matoma ir girdima kaip R. B. policijos pareigūnei nurodo, jog prieš jį smurtavo sugyventinė, sukeldama fizinį skausmą; I. B. aiškina, jog susipyko dėl to, kad ji pirko bilietus į koncertą, o sugyventinis į koncertą išvažiavo su meiluže. (b. l. 31-34).

2024-02-25 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo R. B. apžiūra; apžiūros metu sužalojimų neužfiksuota. (b. l. 48-53).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios I. B. kaltė įrodyta.

Kaltinamoji I. B. konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau 7 smūgių nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - sugyventiniui R. B. į ranką, sukeldama jam fizinį skausmą, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. B., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste – būdama teista, neišnykus teistumui. Kaltinamoji I. B. teista, teistumas neišnykęs (b. l. 96-99), bausta administracine tvarka (b. l. 106-117). Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevykdydama teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Dėl šių aplinkybių kaltinamajai skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, subendrintina su bausmės, paskirtos ankstesniuoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajai sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas laiko, jog skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajai I. B. gali būti atidėtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Kaltinamoji I. B. dirba, bando spręsti alkoholio vartojimo problemas – gydosi nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) (b. l. 121, 122), turi (duomenys neskelbtini) mažametį sūnų, kuriam būtina priežiūra. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai I. B. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, skiriant pareigas, galinčias turėti teigiamą įtaką jos elgesiui.

Kaltinamoji I. B. smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies nuostatomis kaltinamajai I. B. taip pat skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajai I. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 85-87, 156-157) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalies nuostatomis, I. B. į bausmę įskaitytinas jos laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 25 d. 18.10 val. iki 2024 m. vasario 26 d. 16.05 val. (b. l. 68-72, 88-90) ir laikytina, jog ji yra atlikusi vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – dvi laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

I. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, neatlikta dalimi ir galutinę bausmę I. B. skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimt) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. B. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, skirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, šios priemonės įvykdymo terminą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią I. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, I. B. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 25 d. 18.10 val. iki 2024 m. vasario 26 d. 16.05 val. ir laikyti, jog ji yra atlikusi vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Kardomąją priemonę I. B. – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus – dvi laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.