Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-03-12 · Civilinė byla Nr. A2-94-766/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-06-18Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-26Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-03-12Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
A2-94-766/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01171-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
A. P., A. Č.
Civilinė byla Nr. 2A-94-766/2015Proceso Nr. 2-35-3-01171-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 124; 124.2.2; 124.2.7; 124.3. (S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 12 d.Radviliškis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, sekretoriaujant Sidai Matuzevičienei, dalyvaujant atsakovui V. P., atsakovo atstovui advokatui D. V., ieškovei A. P. (dabartinė pavardė – Č.), ieškovės atstovei advokatei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. P. prašymą ieškovei A. Č. (P.) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014 m. lapkričio 20 d. atsakovas V. P. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014 ir panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokinio turto ir turtinių prievolių padalijimo bei priimti naują sprendimą, kuriuo būtų iš naujo išspręstas ieškovo ir atsakovės santuokinio turto ir turtinių prievolių padali­jimo klausimas, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu. Prašyme nurodė, kad egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – LR CPK) 366 str. 1 d. 2 p., nes atsakovui V. P. civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ieškovės A. P. atliktą mokėjimą G. K., kadangi šis faktas buvo išviešintas tik po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo momento, sprendžiant atskirą procesinį klausimą, susijusį su sprendimo vykdymo termino pratęsimu. Ieškovei nenurodžius minėtos kreditorės ir atlikto 10000,00 Lt avansinio mokėjimo butui įsigyti šeimos pinigais, atsakovo turtinis interesas pačiu minimaliausiu atveju nukentėjo 5000,00 Lt. Mokėjimas atliktas 2011-10-19, o faktiniai sutuoktinių santykiai teismo sprendimu nutraukti 2014-02-28. Atsakovas apie A. P. pinigų sumokėjimą G. K. sužinojo iš A. P. 2014-09-18 pateikto atsiliepimo civilinėje byloje ir jos pateikto rankpinigių sumokėjimo dokumento. LR CPK nustatytą 3 mėnesių terminą proceso atnaujinimui skaičiuoja nuo 2014-09-18, kuomet buvo pateiktas ieškovės atsiliepimas teismui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui ir pagal LR CPK 366 str. 1 d. 7 p., jeigu sprendimu nusprendžiama dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodo, kad teismas sprendime dėl santuokos nutraukimo visiškai nepasisakė ir nekonstatavo prievolės prigimties susidariusios tarp G. K. ir ieškovės A. P.. Nesant aiškiai išreikštos kreditoriaus valios, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimas pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. LR CPK 266 str. įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Be to, jei kreditorius ir būtų informuotas apie bylos iškėlimą, tačiau neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas ar tinkama valios išraiška. Konstatuotina, kad šioje byloje minėtą kreditorių buvo privaloma įtraukti į procesą, kad būtų susidariusi prievolė įtraukta priimant procesinį teismo sprendimą ir pasisakant dėl jos prigimties ir tolesnio vykdymo - abiejų sutuoktinių bendra prievolė ar ieškovės asmeninė ir dėl kokių priežasčių. Tokia konstatacija nežinant kreditoriaus ar skolininko pozicijos tampa neįmanoma ir minėtas trūkumas gali būti pašalintas tik atnaujinus procesą civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu palaikė prašymą dėl proceso atnaujinimo prašyme nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo ir A. Č. (P.) santuoka nutraukta, pagal teismo sprendimą jis A. Č. (P.) turėjo išmokėti 60000,00 Lt kompensaciją, sprendimą skundė apeliacine tvarka, tačiau jo skundą apeliacinės instancijos teismas atmetė. Sumokėti tokios sumos negalėjo, todėl kreipėsi į teismą dėl vykdymo atidėjimo. Nagrinėjant jo prašymą dėl vykdymo atidėjimo, paaiškėjo, kad A. Č. (P.) sumokėjo 10000,00 Lt rankpinigius G. K. už butą, pasirašė su ja raštelį. Pinigai buvo sumokėti, kai jie dar gyveno santuokoje. A. Č. (P.) neturėjo asmeninių santaupų, tie rankpinigiai buvo bendros jų šeimos lėšos. Nesutinka mokėti A. Č. likusių pinigų už butą. Kilo nesutarimai dėl namo vertės. Žinojo, kad A. Č. (P.) gyvena nuomojame bute, žinojo ir kieno bute. Nežinojo, kad jų šeimą remdavo jos motina. Šeimoje dirbo abu, uždirbti pinigai daugiausiai buvo naudojami namo statybai. Turėjo susitaupę 60000,00–70000,00 Lt, kurie buvo investuoti į namą. Namuose buvo likę apie 25000,00–30000,00 Lt. Išeidama 6000,00 Eur pasiėmė A. Č. (P.), laikė, jog tai yra jos pinigai. Dukra liko su gyventi su juo, sūnus su motina. Tuo momentu jis nereiškė pretenzijų A. Č. (P.) dėl pinigų, o dabar reiškia.

Šalies argumentai

Ieškovė A. Č. (P.) su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad praėjo jau metai po santuokos nutraukimo. V. P. vilkina atiduoti jai teismo sprendimu priteistą kompensaciją. 2011 m. rugsėjo pabaigoje išėjo iš namų, išeidama jokių pinigų neėmė. Draugė G. K. laikinai leido apsigyventi jos bute (duomenys neskelbtini). Maždaug po savaitės laiko nuo apsigyvenimo bute, G. K. pasiūlė pirkti butą už 73000,00 Lt. Mamos gimtadienis spalio 7 d. Ji nuvažiavo pas mamą į gimtadienį, papasakojo situaciją, mama iš savo santaupų, laikomų namuose, davė 10000,00 Lt avansui už butą sumokėti. Pinigų gavimo fakto neužfiksavo raštu, pinigų mamai grąžinti nereikės, nes tai pagalba, dovana. V. P. 2011 metų pabaigoje sužinojo apie rankpinigius – ji jam pasakė, kad nori pirkti butą. 10000,00 Lt nėra santuokos metu įgyti pinigai, tai yra jos mamos padovanoti pinigai. Manė, kad nereikia nurodyti jos kreditoriaus byloje. Daugiau pinigų G. K. nėra sumokėjusi. Už butą ji sumokės tais pinigais – 60000,00 Lt, kuriuos jai turi sumokėti V. P.. 2011 m. sumokėjo rankpinigius, pasirašė su G. K. raštelį. Raštelis buvo surašytas jau po to, kai ji išėjo gyventi atskirai nuo V. P.. Ji pati norėjo butą pirkti, susitarė dėl kainos su G. K.. Dabar gyvena tame bute, o G. K. laukia likusių pinigų. Nuomos už butą nemoka, moka tik komunalinius mokesčius.

Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. spalio 7 d. dukra atvažiavo pas ją į gimtadienį. Pasakė, kad nesutaria su vyru, nori skirtis. Sakė, kad susirado butą, nori jį pirkti. Dukra jos paprašė 10000,00 Lt, tokią sumą ji buvo susitaupiusi, laikė santaupas namuose, padovanojo tuos pinigus dukrai. Kai dukra gyveno santuokoje, jos šeimą ji rėmė maistu. Dukra dirbo, bet šeimai neužtekdavo pinigų. Skambindavo anūkai, kad neturi ko valgyti, todėl ji per autobuso vairuotojus perduodavo dukrai siuntinius. V. P. nepasakojo apie 10000,00 Lt davimą, nežino, ar jam buvo žinoma apie tai. Dukra neturi pinigų už ką tą butą pirkti. Ji dabar gyvena tame pačiame bute, kurį ketino įsigyti. Nefiksavo pinigų davimo dukrai fakto. Pinigus davė asmeniškai dukrai.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. Č. draugauja nuo tada, kai jai buvo 18 metų. 2011 m. rudenį A. Č. norėjo išeiti iš namų. Ji pardavinėjo butą, leido A. Č. jos bute gyventi. Maždaug po 2 savaičių susitarė, kad ji parduos A. Č. butą už 70000,00 Lt, padarė jai kaip draugei nuolaidą. Šiuo metu dar nepardavė buto. Jai A. Č. 2011 m. rudenį sumokėjo 10000,00 Lt, liko nesumokėta 60000,00 Lt suma. Kai surašė raštelį, A. Č. jau buvo išėjusi gyventi atskirai. Buvo susirašiusios preliminarią sutartį, bet jos neturi, turi tik raštelį. A. Č. sakė, kad gavo tuos pinigus iš mamos. Ji gali to buto nebepirkti. Nereikštų jokių turtinių pretenzijų, jeigu procesas būtų atnaujintas. Nežino, ar A. Č. vyrui buvo žinoma apie pinigų įmokėjimą. Ji kalbėjosi su A. Č. ir žinojo, kad jie bylinėjasi ir dalinasi turtą. A. Č. sakė, kad parduos santuokoje įgytą namą, pasidalins pinigus, tada turėjo jai už butą sumokėti. Už buto nuomą A. Č. jai nemoka, ji sumoka tik už komunalinius aptarnavimus, A. Č. buto neremontavo. Su A. Č. nesitarė dėl buto nuomos, tarėsi dėl pirkimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014 nutraukė V. P. ir A. P. santuoką, po santuokos nutraukimo grąžinant A. P. ikisantuokinę pavardę – Č. Sprendimu buvo padalintas santuokoje įgytas turtas: atsakovui V. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko - žemės sklypas, vidutinė rinkos vertė 5686,00 Lt, pastatas – gyvenamasis namas, vidutinė rinkos vertė 145000,00 Lt, esantys (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 150686,00 Lt. A. Č. (P.) asmeninės nuosavybės teise priteista dėl V. P. jo nuosavybėn atitenkančios turto dalies 60000,00 Lt kompensacija, išmokant ją per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo (1 t., 196–199 b. l.). 2014 m. birželio 18 d. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. P. apeliacinį skundą, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą (2 t., 35–39 b. l.). 2014 m. rugsėjo 5 d. V. P. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos atidėjimo ir pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014. 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas A. Č. (P.) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo minėtoje civilinėje byloje. 2014 m. rugsėjo 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo V. P. prašymas dėl sprendimo įvykdymo tvarkos atidėjimo ir pakeitimo atmestas, tenkintas A. Č. prašymas ir išduotas vykdomasis raštas vykdyti 2014- m. vasario 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį (3 t. 1–3, 13, 15–16 b. l.).

Kaip jau minėta, V. P. 2014 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014 atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl 366 str. 1 d. 2 p. taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašyme atnaujinti procesą, grindžiamame LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios egzistavo teismui nagrinėjant bylą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o tapo žinomos jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat turi būti nurodyta, kokią esminę reikšmę tos aplinkybės būtų turėjusios, jeigu jos būtų pareiškėjui žinomos ir pateiktos teismui nagrinėjant bylą. Todėl ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-356/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-02-19 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-31/2014 ).

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis V. P.įvardijo aplinkybes, jam paaiškėjusias iš 2014 m. rugsėjo 18 d. A. Č. (P.) pateikto atsiliepimo į jo prašymą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos atidėjimo ir pakeitimo bei prie atsiliepimo pridėto A. Č. (P.) ir G. K. 2011-10-19 pasirašyto raštelio, pagal kurį A. Č. (P.) G. K. sumokėjo 10000,00 Lt (dešimties tūkstančių litų) rankpinigius už perkamą butą bei įsipareigojo sumokėti dar 63000,00 Lt (šešiasdešimt tris tūkstančius litų) už butą (3 t., 9–10, 11 b. l.). V. P. teigia, kad sumokėti G. K. pinigai yra jo ir A. Č. (P.) bendros lėšos, įgytos santuokoje, todėl santuokos nutraukimo metu egzistavo prievolė kreditorei G. K., apie kurią jis sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo. Pagal LR CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. V. P., teigdamas, kad A. Č. (P.) išeidama gyventi atskirai pasiėmė bendrus santuokoje įgytus pinigus – 6000,00 Eur, bei, kad ji sumokėjo 10000,00 Lt G. K. iš bendrų santuokoje įgytų lėšų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad šalių santuokos nutraukimo byloje klausimas dėl piniginių lėšų padalinimo nebuvo sprendžiamas. Teisme apklausta liudytoja R. Č. (A. Č. mama) nurodė, kad ji 10000,00 Lt davė asmeniškai dukrai iš savo santaupų, laikytų namuose. Liudytoja G. K. paaiškino, kad A. Č. jai sakė, kad 10000,00 Lt avansui už butą sumokėti jai davė mama.

Kaip jau minėta, V. P. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014 ir LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi teismas sprendime dėl santuokos nutraukimo visiškai nepasisakė ir nekonstatavo prievolės prigimties susidariusios tarp G. K. ir ieškovės A. Č. (P.), o nesant aiškiai išreikštos kreditoriaus valios, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimas pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji žinojo apie iškeltą V. P. ir A. Č. (P.) santuokos nutraukimo bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė. Liudytoja paaiškino, kad A. Č. (P.) jai sakė, kad 10000,00 Lt gavo iš savo mamos. Liudytoja nurodė, kad tokiu atveju, jeigu būtų atnaujintas procesas V. P. ir A. Č. (P.) santuokos nutraukimo byloje, ji byloje nereikštų jokių pretenzijų, neprieštarautų, jei A. Č. (P.) iš jos buto nenupirktų.

Prašyme V. P. nenurodo konkretaus reikalavimo, dėl kurio turėtų būti priimamas naujas sprendimas, tačiau teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad nesutinka mokėti 60000,00 Lt kompensacijos A. Č. (P.), kad anksčiau pretenzijų dėl piniginių lėšų nereiškė, o dabar reiškia. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. kreipėsi į teismą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos atidėjimo ir pakeitimo, atmetus šį jo prašymą, kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, šie jo veiksmai parodo siekį kuo ilgiau nesumokėti priteistos kompensacijos, tokiu būdu vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pareiškėjas V. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kokia naujai paaiškėjusių aplinkybių įtaka teismo sprendimo teisėtumui, kad atnaujinus procesą byloje būtų galima ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas. Pareiškėjas V. P. neįrodė esminio naujų aplinkybių pobūdžio, t. y. žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Kadangi V. P. prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014 atmestinas.

Atsakovė A. Č. (P.) pateikė 367,96 Eur dydžio atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus (61–66 b. l.), šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš V. P..

Teismas vadovaudamasis CPK 589 str., 593 str., 290 str. 1 d., 291 str. 1 d., 292 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-632/2014 atmesti.

Iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 367,96 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Šabanskienė