Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2261-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
e1-2261-957/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20828-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2261-957/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20828-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.1.2.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., 2020 m. gegužės 29 d. nuo 15.30 iki 19.00 val., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 6, be automobilio savininko leidimo įgijęs ir turėdamas automobilio užvedimo raktelius, užvedė bei išvažiavo nukentėjusiajai A. P. priklausančiu automobiliu „Peugeot 206“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 400 Eur vertės, taip šį automobilį užvaldė, tokiu būdu pagrobęs svetimą turtą nukentėjusiajai padarė 400 Eur turtinę žalą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gegužės mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku, apie 16.30 val. stoties mikrorajone E. atvažiavo jo paimti automobiliu „Peugeot“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Važinėdami po Vilniaus miestą automobilyje gėrė alų. Kaltinamojo teigimu, apie 15.30-16.00 val. E. užmigus, jis iš automobilio spynelės paėmė automobilio raktą, galvodamas, kad kai jo nebus, galės ateiti ir pasivažinėti, tačiau grąžinti automobilio savininkui neplanavo. Pasak kaltinamojo, pasivažinėjęs automobilį būtų kažkur palikęs miške, suvokė, kad tai, ką daro, yra neteisėta ir tai yra vagystė. Apie 17.00-17.30 val. atrakinęs automobilį nuvažiavo su 3 merginomis ir 2 vaikinais link Juodšilių. Važiuodamas apie 120 km/h greičiu ties posūkiu į Salininkus nesuvaldė automobilio ir padarė avariją, atsitrenkė į medį. Išsigandęs paliko automobilį ir pabėgo, o jame liko jo daiktai, t. y. mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ skilusiu stikliuku su „Tele2“ abonemento kortele, juodos spalvos vasarinė striukė su baltos spalvos užrašu „Adidas“. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, prisipažįsta, kad pavogė automobilį bei sutinka iki 2020 m. spalio 23 d. atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai A. P. (priedo b. l. 102).

Nukentėjusioji A. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 4.00 val. nuvežė neblaivų sugyventinį ir kieme sutiktą nepažįstamą jauną vyriškį automobiliu „Peugeot 206“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nusipirkti alkoholinių gėrimų į stoties mikrorajoną. Nuvykus į vietą paliko automobilį sugyventiniui ir išvažiavo troleibusu namo. Apie 8.37 val. gavo žinutę iš nežinomo numerio, kad važiuotų į darbą su taksi automobiliu, o už paslaugas apmokės jos sugyventinis. Nukentėjusios teigimu, jos sugyventinis rašė iš svetimo telefono, nes savo telefono neturi. Apie 14.28 val. paskambinus du kartus į minėtą telefoną, jis atmetęs skambutį atrašė, kad važiuoja autobusu ir nieko negirdi ir paprašė jam rašyti žinutes. Parašius žinutę, kur yra sugyventinis ir jos automobilis, atrašė, kad jis jos sugyventinį paliko miegantį automobilyje, o pats išvažiavo namo. Apie 15.26 val. paskambinęs pažįstamas pasakė, kad jos sugyventinį surado miegantį automobilyje, bet nerado raktelio nuo automobilio. Taip pat pasakė, kad sugyventinis važiuoja namo. Apie 19.00 val. nuvažiavus į kiemą, esantį Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 6, jame nerado nei savo automobilio, nei sugyventinio. Paklausus sugyventinio kur yra automobilis, jis pasakė, kad automobilis turėtų būti kieme, nes automobilio raktų ir automobilio niekam nedavė, bet įtaria, kad raktą nuo automobilio iš striukės kišenės galėjo pavogti jo sugėrovai. Suprato, kad automobilis, kurio vertė 400 Eur, yra pavogtas. Iš policijos sužinojo, kad automobilis yra surastas sudaužytas po eismo įvykio, nes įvažiavo į medį. Vairuotojo įvykio vietoje nėra. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad reiškia civilinį ieškinį R. M. dėl 2 400 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sutinka, kad padaryta žala bus atlyginta pagal sudarytą grafiką (priedo b. l. 45-46, 52).

Liudytojas E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 15.00 val. sugyventinė A. P. padavė automobilio „Peugot“ raktus. Vėliau jis susitiko su pažįstamu V. C. (V. C.) ir kitu vyriškiu, kurio vardo neprisimena. Likus dviese su pastaruoju vartojo alkoholį automobilyje, kol užmigo. Atsibudus prie jų prisijungė dar vienas vyriškis ir visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2020 m. gegužės 29 d. prabudęs vienas automobilyje nutarė važiuoti namo troleibusu, o automobilį užrakinti. Apsižiūrėjęs striukes kišenėje nerado raktų nuo automobilio. Atvažiavęs draugas V. C. pasakė, kad važiuotų namo. Grįžęs namo paskambino sugyventinei ir iš jos sužinojo, kad automobilio stovėjimo aikštelėje nėra. Tada jie suprato, kad automobilis yra pavogtas ir paskambino į policiją. Liudytojo teigimu, raktelių nuo automobilio ir pačio automobilio niekam neskolino, automobilis ir raktelis buvo paimtas be jo žinios. Draugas V. C. pasakė, kad nežino kur pirmiau minėti vaikinai gyvena, bet žino kaip jis yra pasivadinęs „Facebook“ (priedo b. l. 61-63).

Liudytojas V. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 15.26 val. paskambino pažįstama A. pasiteirauti, kur jos sugyventinis. Apie 15.34 val. vėl paskambinusi A. paprašė, kad nuvažiuotų į Naujininkus šalia pašto ir pažiūrėtų, ar nėra jos sugyventinio su automobiliu „Peugeot“. Nuvažiavęs į minėtą vietą pamatė „Peugeot“ automobilį, o jame vienas sėdėjo E. T., kuris atrodė vartojęs alkoholinius gėrimus, bet stipriai apsvaigęs nebuvo. Pasakė jam, kad važiuotų troleibusu namo. E. T., norėdamas užrakinti automobilį, niekur negalėjo surasti automobilio raktų. Sakė, kad nežino kur galėjo padėti raktus, nes niekur iš automobilio nebuvo išėjęs, tai pamesti negalėjo. Nesuradus raktus užrakino automobilį iš vidaus, E. T. išvažiavo namo, o jis, paskambinęs A. pasakė kur stovi automobilis (priedo b. l. 66-67).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. gegužės 29 d. apie 19.51 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. P. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 6, jos vyras dienos metu vartojo alkoholį jai priklausančiame automobilyje „Peugeot 206“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su dar trimis vyrais, kurie išsiskirstė, o atvykusi pasiimti automobilio, jo nerado. Įtaria, kad automobilį pavogė minėti vyrai (priedo b. l. 4).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. gegužės 29 d. apie 19.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. S. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Baltosios Vokės g., „Peugeot“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į medį, jį vairavo nepilnametis, kuris pasišalino link Žaliosios g. Su juo buvo daugiau nepilnamečių (priedo b. l. 5).

2020 m. gegužės 29 d. A. P. protokole-pareiškime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir jos ikiteisminio tyrimo apklausos metu (priedo b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. S. 2020 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gegužės 29 d. patruliuojant su M. R. iš OVS gavo pranešimą, kad Žalioji g.-Baltosios Vokės g. automobilis „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į medį, vairavo galimai nepilnametis, kuris pasišalino link Žaliosios g. Su juo buvo daugiau nepilnamečių. Atvykę į įvykio vietą pamatė minėtą automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į medį, prie jo jokių asmenų nebuvo, vairuotojas pasišalino. Po to paaiškėjo, kad automobilis galimai yra pavogtas ir priklauso A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurį rado automobilyje prie pavarų dėžės (priedo b. l. 22).

Iš 2020 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas automobilis „Peugeot 206“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovintis Juodšilių gyvenvietėje, Žaliosios g. ir Baltosios Vokės g. sankirtoje, nuvažiavęs nuo kelio ir priekiu atsitrenkęs į pušį. Automobilio durelės uždarytos, tačiau atrakintos, spynelės be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių. Apžiūros metu automobilyje ir šalia jo rasti įvairūs daiktai: traškučių pakeliai, nuorūka, banko „Luminor“ kortelė, medžiaginė veido kauko bei juodos spalvos sportinė striukė su užrašu „Adidas“ (priedo b. l. 23-37).

2020 m. liepos 22 d. A. P. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad R. M. savo neteisėtais veiksmais, t. y. pavogęs automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padarė 400 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur moralinę žalą, nes be automobilio negali dirbti valytoja, jos darbo vietos keičiasi, o minėtą automobilį įsigijo dėl darbo specifikos. Sudaužytas automobilis priduotas į metalo laužą už 50 Eur (priedo b. l. 55).

Iš 2020 m. liepos 23 d. pinigų mokėjimo grafiko matyti, kad R. M. įsipareigoja nukentėjusiajai A. P. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos padarytos žalos iki 2020 m. spalio 23 d. sumokėti 2 400 Eur, t. y. kiekvieną mėnesį sumokant iki 23 d. po 800 Eur (priedo b. l. 57).

Iš 2020 m. gegužės 29 d. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, kad A. P. pateikė darytas nuotraukas iš telefono, kuriose matomas susirašinėjimas apie aptariamą situaciją bei nurodoma galimai asmens pavogusio automobilį „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“ (priedo b. l. 69, 75-78, 85-86).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. N. (P. N.) 2020 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinus asmens nuotrauką, kuris „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad minėtą slapyvardį pasirinkęs asmuo gali būti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 73).

Iš 2020 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, kad

vyr. patrulė S. S. pateikė mobilų telefoną „Huawei“ su sudaužytu korpusu (priedo b. l. 79, 81).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Peugoet“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 87).

Šalies argumentai

R. M. rašytiniame paaiškinime nurodomos analogiškos aplinkybės kaip jo ikiteisminio tyrimo apklausos metu (priedo b. l. 90).

Motyvuojamoji dalis

R. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, pagrobė automobilį. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gegužės mėn. pabaigoje, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku, apie 16.30 val. stoties mikrorajone draugas atvažiavo jo paimti automobiliu „Peugeot“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo važinėdami po miestą gėrė alų. Apie 15.30-16.00 val. draugui užmigus, jis iš automobilio spynelės paėmė raktą, galvodamas, kad kai jo nebus, galės ateiti ir pasivažinėti, tačiau grąžinti automobilio savininkui neplanavo. Pasak kaltinamojo, suvokė, kad tai yra vagystė. Apie 17.00-17.30 val. atrakino automobilį turėtu raktu ir užvedęs nuvažiavo automobiliu su 3 merginomis ir 2 vaikinais link Juodšilių. Važiuodamas apie 120 km/h greičiu ties posūkiu į Salininkus nesuvaldė automobilio ir padarė avariją, atsitrenkė į medį. Išsigandęs paliko automobilį ir pabėgo, o jame liko jo daiktai, t. y. mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ skilusiu stikliuku su „Tele2“ abonemento kortele, juodos spalvos vasarinė striukė su baltos spalvos užrašu „Adidas“ (priedo b. l. 102). Taigi, kaltinamasis šių parodymų metu atskleidė savo subjektyviąją pusę pripažindamas, kad grąžinti automobilio neketino. Iš esmės analogiškas aplinkybes R. M. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (priedo b. l. 90). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusios, liudytojų duoti parodymai, kurie nurodė iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes apie pavogtą automobilį (priedo b. l. 45-46, 61-63, 66-67), be to, tokios aplinkybės užfiksuotos 2020 m. gegužės 29 d. A. P. protokole-pareiškime (priedo b. l. 8). Kartu jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir detalizuoja kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš policijos įvykių registro išrašų matyti, jog jau 2020 m. gegužės 29 d. apie 19.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. S. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Baltosios Vokės g., „Peugeot“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į medį, jį vairavo nepilnametis, kuris pasišalino link Žaliosios g. Su juo buvo daugiau nepilnamečių (priedo b. l. 5), o praėjus kuriam laikui, apie 19.51 val. buvo gautas A. P. pranešimas, kad Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 6, jos vyras dienos metu vartojo alkoholį, jai priklausančiame automobilyje „Peugeot 206“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su dar trimis vyrais, kurie išsiskirstė, o atvykusi pasiimti automobilio, jo nerado. Įtaria, kad automobilį pavogė minėti vyrai (priedo b. l. 4). Tokios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnės S. S. 2020 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime (priedo b. l. 22). Pažymėtina, jog sugretinus pirmiau minėtų asmenų parodymus su įvykio vietos apžiūros protokole (priedo b. l. 23-37), savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis (priedo b. l. 69, 75-78, 79, 81, 85-86) bei su vyresniojo tyrėjo P. N. 2020 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis (priedo b. l. 73), matyti, kad kaltinamasis R. M., pagrobė nukentėjusiajai A. P. priklausantį automobilį. Sugretinęs aukščiau aptartus duomenis tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad R. M. 2020 m. gegužės 29 d. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą – automobilį. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (priedo b. l. 130-131).

Nukentėjusiajai A. P. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti (priedo b. l. 132). Prašymų, skundų negauta.

Dėl R. M. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, maža to automobilis sugadintas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. M. – yra jauno amžiaus, nedirbantis (priedo b. l. 110-111), registruotas Užimtumo tarnyboje (priedo b. l. 112), neteistas (priedo b. l. 122), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (priedo b. l. 113-121). Be to, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (priedo b. l. 125), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus mieto Psichikos sveikatos centre negydytas (priedo b. l. 127, 138). Pažymėtina, jog iš esmės R. M. nėra neigiama asmenybė, jis nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti jo polinkį nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos dar nėra susiformavusios. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudos bausmę, jos dydį nustatant nežymiai viršijantį šios bausmės rūšies minimalų dydį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamasis R. M., susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, neprašė leisti baudą sumokėti dalimis, vis tik teismas, įvertinęs R. M. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo jauną amžių, tai, kad šiuo metu nedirba, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus.

Dėl civilinio ieškinio ir susitarimo dėl žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti 2 400 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nes be automobilio negali dirbti valytoja, jos darbo vietos keičiasi, o minėtą automobilį įsigijo dėl darbo specifikos (priedo b. l. 55). Iš byloje esančio 2020 m. liepos 23 d. pinigų mokėjimo grafiko matyti, kad nukentėjusioji A. P. ir kaltinamasis R. M. sudarė susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajai A. P. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos padarytos žalos iki 2020 m. spalio 23 d. sumokėti 2 400 Eur, t. y. kiekvieną mėnesį sumokant iki 23 d. po 800 Eur (priedo b. l. 57). Todėl nagrinėjamu atveju esant minėtam susitarimui teismas jį tvirtina jame nurodytomis sąlygomis.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2020 m. liepos 21 d. nutarimu, įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: DNR šluotelės su galimais biologiniais pėdsakais (vokai Nr. 082387, 082386, 082388, 082385), mikroobjektai ant lipnios juostelės (vokai Nr. 082381, 082380), plastikinė kortelė „Luminor“ (vokas Nr. 082384), medžiaginė apsauginė kaukė su galimais biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 082383), cigaretės nuorūka (vokas Nr. 082382), traškučių pakeliai (vokai Nr. 082390, 082389), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK004404 – sunaikintini (priedo b. l. 38, 40-41);

2. Automobilio užvedimo raktelis (pakuotė Nr. 451465) – grąžintinas A. P. (priedo b. l. 38, 40-41);

3. Striukė „Adidas“ (kartoninė dėžė Nr. 082379) – grąžintinas R. M. (priedo b. l. 38, 40-41);

4. 2020 m. liepos 21 d. nutarimu mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK004403 – grąžintinas R. M. (priedo b. l. 79, 83-84).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (5 100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti R. M. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti nukentėjusiosios ir A. P. ir kaltinamojo R. M. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- kaltinamasis R. M. įsipareigoja nukentėjusiajai A. P. atlyginti jo padaryta nusikalstama veika padarytą 2400 Eur turtinę ir neturtinę žalą iki 2020 m. spalio 23 d., iki šios datos kiekvieną mėnesį sumokėdamas po 800 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2020 m. liepos 21 d. nutarimu, įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: DNR šluoteles su galimais biologiniais pėdsakais (vokai Nr. 082387, 082386, 082388, 082385), mikroobjektus ant lipnios juostelės (vokai Nr. 082381, 082380), plastikinę kortelę „Luminor“ (vokas Nr. 082384), medžiaginę apsauginę kaukę su galimais biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 082383), cigaretės nuorūką (vokas Nr. 082382), traškučių pakelius (vokai Nr. 082390, 082389), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK004404 – sunaikinti;

2. Automobilio užvedimo raktelį (pakuotė Nr. 451465) – grąžinti A. P.;

3. Striukę „Adidas“ (kartoninė dėžė Nr. 082379) – grąžinti R. M.;

4. 2020 m. liepos 21 d. nutarimu mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20 pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK004403 – grąžinti R. M..

Išaiškinti R. M., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius