Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Melda“ skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ar pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Melda“ kreipėsi į teismą, skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimas) panaikinimo, palikti galioti leidimą (Nr. 12310254) ir įpareigoti Tarnybą įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 galiojimą arba pakeisti Tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 panaikinimo ir nustatyti, jog 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 galiojimas sustabdytas nuo 2023 m. gruodžio 18 d. ir įpareigoti Tarnybą įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 galiojimo sustabdymą nuo 2023 m. gruodžio 18 d.; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimas) panaikinimo, palikti galioti leidimą (Nr. 12310255) ir įpareigoti Tarnybą įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 galiojimą arba pakeisti Tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 panaikinimo ir nustatyti, jog 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 galiojimas sustabdytas nuo 2023 m. gruodžio 29 d. ir įpareigoti Tarnybą įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 galiojimo sustabdymą nuo 2023 m. gruodžio 29 d.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (toliau – ir ALIS) kreipėsi į Tarnybą gauti leidimą miškui kirsti (plynas kirtimas) VĮ Valstybinės miškų urėdijos Joniškio regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą. Tarnyba pareiškėjai išdavė du leidimus – Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 (toliau – ir Leidimas 1) ir Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 (toliau – ir Leidimas 2). Leidimas 1 ir Leidimas 2 galiojo nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. Nurodo, kad Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. pranešimais informavo pareiškėją apie Leidimų 1 ir 2 panaikinimą. Pareiškėja teigia, jog pagal išduotus Leidimą 1 ir Leidimą 2, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. ji atliko miško kirtimo darbus ir apie tai informavo Tarnybą, prašė Leidimų 1 ir 2 nenaikinti, o jų galiojimą sustabdyti, tačiau Tarnyba savo sprendimų nepakeitė. Tvirtina, kad panaikinus Leidimą 1 ir Leidimą 2, pareiškėjos jau atlikti miško kirtimai gali būti vertinami kaip neteisėti, todėl Leidimų 1 ir 2 panaikinimas pareiškėjai gali sukelti neigiamus padarinius. Akcentuoja, jog nesutinka su Tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimais, kadangi paraiškos per ALIS pateikimo metu pareiškėjai nebuvo nustatytos pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Be to, tokio reikalavimo nenumatė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, PAV įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir SPAV aprašas) 6.4 papunktis. Atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 27 d. įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“, kuriame numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo, tačiau jis dar nėra priimtas. Nepriėmus nurodyto teisės akto Tarnyba neturėjo pagrindo reikalauti pareiškėjos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Paaiškina, jog jai nuosavybės teise priklauso 3,3000 ha žemės sklypas, kurio 3,2700 ha sudaro miško žemė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Miško žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pagal miškų grupę, pareiškėjai priklausanti miško žemė priskirtina IV grupei (ūkiniai miškai), miško pogrupis – A. Pareiškėjai priklausantis miškas patenka į (duomenys neskelbtini) miško biosferos poligono teritoriją. Pabrėžia, kad pareiškėjai priklausančiai miško valdai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2023-2033 metų laikotarpiui sudarytas Miškotvarkos projektas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Miškotvarkos projektas), kuris yra galiojantis. Pažymi, jog pareiškėjai turėjus galiojantį Miškotvarkos projektą, Leidimas 1 ir Leidimas 2 išduoti laikantis miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo naikinti išduoto Leidimo 1 ir Leidimo 2. Pareiškėjos įsitikinimu, 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimas ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamų formos ir turinio reikalavimų, ginčijami Sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuoti, nenurodyta jų apskundimo tvarka. Tikina, kad Tarnyba neatliko pareiškėjos situacijos individualaus vertinimo. Mano, jog Tarnyba, priimdama ginčijamus Sprendimus dėl Leidimo 1 ir Leidimo 2 panaikinimo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023. Tarnyba priimdama 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimą ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimą pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus draudimo keisti į blogąją pusę bei įstatymo viršenybės principus ir viršijo jai nustatytą kompetenciją. Vertina, jog tiek iki LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo, tiek po jos priėmimo, teisinis reguliavimas dėl leidimų kirsti mišką išdavimo nesikeitė, tačiau Tarnyba nepagrįstai išskiria asmenų kategorijas, kurie gavo leidimus kirsti mišką iki 2023 m. gruodžio 6 d. ir po 2023 m. gruodžio 6 d., o toks subjektyvus asmenų grupių išskyrimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Tvirtina, kad Tarnyba sužinojimą apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą sieja su LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, tačiau pareiškėja nebuvo įtraukta šalimi byloje, todėl minėta LVAT nutartis pareiškėjai nesukūrė teisių ar pareigų. Tarnyba LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį taikė tiesiogiai, t. y. ja grindė 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimus dėl pareiškėjai išduotų Leidimų 1 ir 2 panaikinimo.

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Nurodo, jog paaiškėjus aplinkybėms, kad Leidimas 1 ir Leidimas 2 buvo išduoti pareiškėjai nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų (toliau – ir Reikšmingumo išvados), kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms, Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 39.1 papunkčiu, Leidimą 1 ir Leidimą 2 panaikino. Neneigia, kad po minėtų Leidimų 1 ir 2 panaikinimo pareiškėja informavo Tarnybą apie atliktus miško kirtimus pagal išduotus Leidimą 1 ir Leidimą 2, tačiau nesutinka su pareiškėjos teisiniu vertinimu dėl susiklosčiusios teisinės situacijos, nes klausimai dėl teisinės (administracinės ir/ar civilinės) atsakomybės ateityje turėtų būti kreipiami ne į pareiškėją, o į asmenis, neteisėtai išdavusius Leidimą 1 ir Leidimą 2. Nesutinka su pareiškėjos nurodymu, jog paraiškų per ALIS pateikimo metu pareiškėjai nebuvo nustatyta pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Akcentuoja, kad Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimus dėl Leidimo 1 ir Leidimo 2 panaikinimo grindė konkrečiomis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Aprašo nuostatomis, o ne LVAT nutartimi. Pabrėžia, jog bet kokia planuojama ūkinė veikla (tame tarpe ir miško kirtimai) negali būti vykdoma nesikreipiant į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos Reikšmingumo išvados, kurios metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (tame tarpe ir miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms. Nurodo, kad pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas yra būtina gauti Reikšmingumo išvadą, jeigu ūkinė veikla planuojama „Natura 2000” teritorijoje ir joks poįstatyminis reguliavimas šios imperatyvios prievolės panaikinti negali. Remiantis aktualiu ES bei nacionaliniu teisiniu reguliavimu, bet kurios planuojamos ūkinės veiklos, plano ar programos, kurie planuojami įgyvendinti „Natura 2000” teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, poveikio reikšmingumas privalo būti nustatomas ir įvertinamas. Pabrėžia, kad teisinio reguliavimo aspektu (dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo) nėra jokios reikšmės, ar į „Natura 2000” teritoriją patenkantys miškai yra privatūs ar valstybiniai, ar jie yra priskirti ūkiniams, apsauginiams ar kitai miškų grupei ir, ar miško kirtimas yra numatytas parengtame miškotvarkos projekte, ar miško kirtimas planuojamas be miškotvarkos projekto. Nesant atsakingos saugomų teritorijų institucijos Reikšmingumo išvados dėl konkretaus kirtimo poveikio „Natura 2000” teritorijai reikšmingumo nustatymo, miško kirtimas yra negalimas, o vykdoma ūkinė veikla – būtų neteisėta. Atsakovė paaiškina, jog LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 konstatavo, kad projektas buvo suderintas su Saugomų teritorijų direkcijomis (gautos šių direkcijų išvados), o šiuo atveju nėra duomenų, kad būtų atliktas būtent aptartas galimo poveikio reikšmingumo vertinimas. Sutinka, jog 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimuose nėra nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau atkreipia dėmesį, jog tai nėra pagrindas juos panaikinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymo pagrindu. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad Leidimas 1 ir Leidimas 2 buvo panaikinti pačiai Tarnybai konstatavus jų neteisėtumą, todėl jų panaikinimas nesukėlė ir negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, teismui net ir panaikinus ginčijamus Sprendimus, pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeistų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 ir Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai 2023 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „Melda“ 2023 m. gruodžio 11 d. per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4151915 gauti leidimą miškui kirsti VĮ Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. gruodžio 11 d. išdavė pareiškėjai Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 ir Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255. Abu Leidimai galiojo nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d.

2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu Leidimas 1, o 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu Leidimas 2, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 39.1 papunkčiu buvo panaikinti. Nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio reikalavimais, pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.

Pareiškėja nesutikimą su 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimu ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Leidimo 1 ir Leidimo 2 išdavimo metu teisės aktai, reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, nenustatė pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai rėmėsi LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 priimtoje nutartyje pateiktais teisės normų išaiškinimais.

Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 3 d.) 7 punktą leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Valstybinė miškų tarnyba elektroniniu būdu per ALIS. Aprašo 39.1 papunktyje nustatyta, kad leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimu Leidimas 1 ir 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu Leidimas 2 panaikinti, nes nebuvo gautos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2025 m. birželio 19 d.) 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas. Kitaip tariant, poveikio aplinkai vertinimo procedūros privalo būti atliktos iki atitinkamo leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą išdavimo. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2023 m. kovo 15 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-10-520/2023.

Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu, aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į aplinkos ministro įgaliotą saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą nurodytą šio įstatymo 2 priede, įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 6.4 papunktyje įtvirtina, jog vertinimą privaloma atlikti tais atvejais, kai plano ar programos įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad tokio plano ar programos įgyvendinimas (atskirai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms. Pagal „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka – plano ar programos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl ūkinės veiklos masto tikėtina, kad numatomas įgyvendinti planas ar programa gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis. Pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – ir Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalį bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems („Natura 2000“) teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, aiškindama Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir SPAV aprašo 6.4 papunkčio, į kuriuos, be kita ko, yra integruota Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra, nuostatas, konstatavo, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo, kaip minėta, nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju tai, be kita ko, reiškia, kad Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nenurodytų miškų kirtimų. Remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą tinkamą plano ar projekto vertinimą reikalaujama, jeigu yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus stipriai paveikta; Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų apsaugos priemonių taikymą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė.

Atsižvelgiant į minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktą teisės aiškinimą, nėra pagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Leidimo 1 ir Leidimo 2 išdavimo metu galioję teisės aktai nenustatė pareigos įvertinti, ar miško kirtimu nebus reikšmingai paveikta saugoma teritorija. Tiek Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tiek SPAV aprašo 6.4 papunkčio nuostatos, kurių aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuotos minėtoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, galiojo ir Leidimo 1 ir Leidimo 2 išdavimo metu ir jomis turėjo būti vadovaujamasi išduodant minėtus Leidimus 1 ir 2.

Į LVAT sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktos nagrinėjamai bylai aktualių teisės aktų aiškinimo ir taikymo taisyklės yra privalomos atsakovei. LVAT yra nurodęs, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 pateikiami išaiškinimai dėl teisės aktų reikalavimų taikymo neturi būti tapatinami su nauju įstatyminiu reglamentavimu, todėl asmens informuotumas šiuo aspektu nėra jo teises lemianti aplinkybė, taigi ir teisėti lūkesčiai negali būti ja grindžiami (žr., pvz., LVAT 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-600-492/2025).

Pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, kad jai priklausančiai miško valdai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-2033 metų laikotarpiui yra sudarytas Miškotvarkos projektas, nesuteikia pagrindo daryti kitokias išvadas dėl būtinybės atlikti galimo poveikio saugomai teritorijai įvertinimą. Pareiškėja nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, kad rengiant Miškotvarkos projektą buvo atliekamas poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 yra išaiškinusi, jog ta aplinkybė, kad rengiant miškotvarkos projektą nebuvo atliktos privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, suteikia ypatingą reikšmę galimų rizikų saugomai teritorijai vertinimui prieš išduodant leidimą. Kaip yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, išankstinį tokio vertinimo pobūdį pateisina būtinybė, jog priimdama sprendimus kompetentinga valdžios institucija atsižvelgtų į poveikį aplinkai esant kuo ankstesnei visų techninio planavimo ir sprendimų priėmimo procesų stadijai, nes tikslas yra užkirsti kelią taršai ar trukdžiams nuo pat pradžių, o ne vėliau bandyti kovoti su jų padariniais (2018 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Komisija / Lenkija, C‑526/16, EU:C:2018:356, 75 p. ir jame nurodyta šio teismo jurisprudencija). Taigi, įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama kuo ankstesnėje planavimo stadijoje įvertinti ir nustatyti galimą riziką saugomai teritorijai, todėl nesant atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros miškotvarkos projekto rengimo metu, rizikų įvertinimas leidimo išdavimo metu įgyja dar didesnę reikšmę.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Vienodą administracinių bylų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis)). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT išnagrinėjo analogiško pobūdžio administracines bylas Nr. eA-655-492/2025 ir Nr. eA-600-492/2025 dėl sprendimų panaikinimo, todėl šioje byloje teismas remiasi ir šiose bylose pateiktais LVAT išaiškinimais.

Iš ginčijamų atsakovės 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjai nepalankūs sprendimai, juose atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Tai, kad juose nenurodyta apskundimo tvarka nedaro jų negaliojančiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skundą dėl 2023 m gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimų panaikinimo pateikė teismui nepraleisdama nustatyto termino, t. y. apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjai pasinaudoti teise juos ginčyti teisme.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią LVAT praktiką konstatuoja, kad pareiškėjai Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 ir Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 buvo išduoti neteisėtai, nesilaikant Poveikio vertinimo aplinkai įstatymo nustatyto reikalavimo gauti saugomų teritorijų institucijos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo. Esant neteisėtai išduotiems Leidimui 1 ir Leidimui 2, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Aprašo 39.1 papunkčiu, 2023 m. gruodžio 11 d. išduotą leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 ir leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255, panaikino. Atsakovės 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamus Sprendimus, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo Tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) įregistruoti duomenis apie Leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 ir Leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255, galiojimą.

Pareiškėja, teismui netenkinus prašymų panaikinti ginčijamus Sprendimus, prašo pakeisti 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimą ir nustatyti, jog Leidimo 1 galiojimas sustabdytas nuo 2023 m. gruodžio 18 d. ir įpareigoti Tarnybą įregistruoti duomenis apie Leidimo 1 galiojimo sustabdymą nuo 2023 m. gruodžio 18 d. bei pakeisti 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimą ir nustatyti, jog Leidimo 2 galiojimas sustabdytas nuo 2023 m. gruodžio 29 d. ir įpareigoti Tarnybą įregistruoti duomenis apie Leidimo 2 galiojimo sustabdymą nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo tenkinti šių pareiškėjos skundo reikalavimų dėl 2023 m. gruodžio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimų pakeitimo nustatant, kad ginčijami 2023 m. gruodžio 18 d. bei 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimai sustabdomi nuo jų panaikinimo dienos, vien jau dėl tos aplinkybės, kad Leidimas 1 ir Leidimas 2 pareiškėjai buvo išduoti nepagrįstai, pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą – neatlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Dėl pareiškėjos argumento, kad ji nuo 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. pagal Leidimą 1 ir Leidimą 2 vykdė miško kirtimo darbus, kurie gali būti vertinami kaip neteisėti bei sukelti jai neigiamas pasekmes, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl nepagrįsto Leidimų 1 ir 2 išdavimo yra atsakinga juos išdavusi institucija, o ne pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymai pakeisti Tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 panaikinimo nustatant, jog 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 galiojimas sustabdomas nuo 2023 m. gruodžio 18 d. bei pakeisti Tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. Sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 panaikinimo nustatant, jog 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 galiojimas sustabdomas nuo 2023 m. gruodžio 29 d., netenkinami. Taip pat netenkintini išvestiniai reikalavimai dėl Tarnybos įpareigojimo įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310254 galiojimo sustabdymą nuo 2023 m. gruodžio 18 d. ir įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310255 galiojimo sustabdymą nuo 2023 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Melda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.