Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui R. T.,

dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

0,0608 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., su priklausiniais: 67,38 kv.m. bendro ploto sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv.m. bendro ploto šiltnamiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28500,00 Eur vidutinės rinkos vertės;pistoletą „Margo“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini); 130,00 Eur vidutinės rinkos vertės;2002 m. gamybos automobilį „TOYOTA AVENSIS“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (Duomenys neskelbtini), 930,00 Eur vidutinės rinkos vertės.

Priteisti atsakovui turto už 30 000,00 Eur – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda; kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Taip pat priteisi iš atsakovo 440,00 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio pinginę kompensaciją už atsakovui po turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenkančią didesnės vertės turto dalį; priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) laidojimo ir kapo tvarkymo priežiūros išlaidų ½ dalį - 681,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną); priteisti atsakovo ieškovei jos turėtų išlaidų, būtinų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui išsaugoti, ½ dalį - 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis Eur, 5 cnt) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ieškovei turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais esančius (duomenys neskelbtini); pistoletą „MARGO" Nr. (duomenys neskelbtini) vertės 140,00 Eur, automobilį „TOYOTA AVENSIS", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1600.00 EUR vertės;

Priteisti atsakovui turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda; kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės; 120 Eur kompensaciją už atsakovui po turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenkančią mažesnę turto dalį; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2000,00 Eur turtinei, žalai atlyginti; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja J. Jermolajeva teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas M. Cechanavičius teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo turtą:

0,0608 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 67,38 kv.m. bendro ploto sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv.m. bendro ploto šiltnamiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28 500,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Vertė nustatyta 2017-05-26 teismo ekspertizės aktu Nr. ET17/02 GT;butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda; kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), 30 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Turto vertė nustatyta 2017-05-26 teismo ekspertizės aktu Nr. ET17/03 GT;pistoletą „Margo“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini); 130,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Ginklo vertė nustatyta ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais bei bylos nagrinėjimo teisme metu šalims pripažinus, jog ginčo dėl turto vertės nekyla.2002 m. gamybos automobilį „TOYOTA AVENSIS“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1325 Eur vidutinės rinkos vertės. Automobilio vertė nustatyta šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei bylos nagrinėjimo teisme metu šalims pripažinus, jog ginčo dėl turto vertės nekyla.

Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, jog ieškovės ir atsakovo bendrai valdomo turto bendra vertė iš viso yra – 59 955 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas nuosavybės teisę į turtą įgijo 2015-10-15 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kurį šalims nuosavybės teise priklauso lygios dalys – po ½ paveldėto turto dalies.

Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį natūra, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalintas turtas, teismas taiko CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalinti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog šalys iš esmės sutarė dėl turto padalijimo būdo ir kiekvienam iš jų tenkančios turto dalies, teismo posėdžio metu sutarė dėl dalintino kilnojamojo turto vertės, o nekilnojamojo turto vertės buvo nustatytos teismo nutartimi paskirtos ir atliktos 2017-05-26 teismo ekspertizės aktu Nr. ET17/02 GT; ET17/03 GT.

Ginčas tarp šalių kilo tik dėl šalims tenkančios kompensacijos dalies dydžio.

Nagrinėjamu atveju, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas padalinti šalims priklausantį turtą pagal abiejų šalių siūlomus turto padalijimo variantus, o kompensacijos dydį apskaičiuojant pagal turto vertes, kurios nustatytos ekspertizės aktu ir šalių sutartos bylos nagrinėjimo teisme metu.

Tokiu būdu, ieškovei tenka turto dalis, kurios bendra vertė – 29 955 Eur, o atsakovui turto dalis, kurios bendra vertė 30 000 Eur. Dėl atsakovui tekusios didesnės turto dalies vertės, ieškovei iš atsakovo priteistina 45 Eur dydžio kompensacija.

Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti jai iš atsakovo, mirusio palikėjo V. S., a/k (duomenys neskelbtini) laidojimo ir kapo tvarkymo priežiūros išlaidų ½ dalį - 681,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną); priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtų išlaidų, būtinų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui išsaugoti, ½ dalį - 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis Eur, 5 cnt).

Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja J. Jermolajeva nurodė, jog prašo iš atsakovo priteisti jos turėtas būtinąsias išlaidas, kurias ji patyrė bendram turtui – sodo pastato ir šiltnamio išsaugojimui, dėl ko ji patyrė 1448,10 Eur už atliktus remonto darbus apmokėdama UAB „Statom Klaipėdą“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad turto remonto darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2014-05-05 iki 2014-05-30, o bendra darbų atlikimo kaina yra 1448,10 Eur.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas minėto turto bendrasavininku tapo nuo 2015-10-28 pagal 2015-10-15 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu.

Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, vertinant į bylą pateiktų ieškovės įrodymų visumą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų dalies dėl jos turėtų remonto išlaidų priteisimo, t.y. neįrodė, jog ieškovės patirtos išlaidos sodo namo ir šiltnamio remontui dar iki atsakovui tampant turto bendraturčiu, gali būti pripažintos būtinosiomis bendraturčių išlaidomis.

CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo išlaidoms. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jos patirtas laidojimo išlaidas, taikytina CK 5.59 straipsnio analogija. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Teismas, spręsdamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė iš viso 1755,91 Eur laidojimo išlaidų, be to pateikė duomenis, jog gavo 301,20 Eur laidojimo išmoką, socialinę pašalpą iš valstybės. Dalį išlaidų kompensavus valstybei, ieškovės patirtos laidojimo išlaidos yra 1454,71 Eur todėl ½ šių išlaidų, t.y. 727,36 Eur priteistinos iš atsakovo (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p.)

Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo teismo priteisti iš ieškovės 2 000 Eur turtinę žalą, nurodydamas, kad išanalizavus į bylą patelktus ekspertizės aktus Nr. ET17/02 GT; Nr. ET17/03 GT, paaiškėjo, jog ieškovė faktiškai valdomame objekte - sodo pastate - name Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), iki apsilankant teismo ekspertui apžiūrėti namo patalpas, be atsakovo R. T. sutikimo, pašalino - išmontavo Iš gyvenamojo namo visą šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą. Šį faktą atsakovo teigimu turėtų patvirtinti byloje esančiose turto vertinimo ataskaitose užfiksuotos foto nuotraukos ir kiti duomenys.

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus ir vertinant į bylą pateiktų atsakovo įrodymų visumą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių nurodytų priešieškinyje, t.y. neįrodė, jog ieškovė jos faktiškai valdomame objekte - sodo pastate - name (duomenys neskelbtini) be atsakovo R. T. sutikimo, pašalino – išmontavo iš gyvenamojo namo visą šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą ir atsakovas dėl to patyrė turtinės žalos, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju, tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkinus iš dalies, buvo patenkinta 85 procentai ieškovės reikalavimų ir 80 procentų atsakovo reikalavimų.

Atsakovui žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Atsižvelgiant į atsakovo priešieškinio reikalavimų pobūdį – reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinis ir apmokestinamas 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, o reikalavimas dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo apmokestinamas 45 Eur, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 45 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina – 75 Eur.

Atsakovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinis ir apmokestinamas 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, o reikalavimas dėl 724,05 Eur būtinųjų išlaidų atlyginimo apmokestinamas 16 Eur, todėl iš atsakovo už dalį patenkintų ieškinio reikalavimų į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur, o ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 700 Eur už ekspertizės atlikimą. Ir ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies ir iš esmės dėl tų pačių reikalavimų, byloje nesant duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovui iš ieškovės priteistina 350 Eur už ekspertizės atlikimą.

Ir ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies ir iš esmės dėl tų pačių reikalavimų, šalių patirtos išlaidos advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti vienai iš kitos nepriteistinos, šalims paliekant jų patirtas atstovavimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad po atidalijimo ieškovei T. D. asmeninės nuosavybės teise tenka:

0,0608 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 67,38 kv.m. bendro ploto sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv.m. bendro ploto šiltnamiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 28 500,00 Eur vidutinės rinkos vertės. pistoletas „Margo“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini); 130,00 Eur vidutinės rinkos vertės. 2002 m. gamybos automobilis „TOYOTA AVENSIS“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1325 Eur vidutinės rinkos vertės.

Nustatyti, kad po atidalijimo atsakovui R. T. asmeninės nuosavybės teise tenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda; kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės.

Priteisti iš atsakovo R Trofimovo ieškovei T. D. 45,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją ir 727,36 Eur ieškovės patirtų laidojimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 120 Eur žyminio mokesčio (45 Eur + 75 Eur).

Priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 75 Eur žymini mokesčio.

Priteisti atsakovui R. T. iš ieškovės T. D. 350 Eur už ekspertizės atlikimą.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.