Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui R.B., jo atstovei advokatei V.G., atsakovei L.B., jos atstovui advokatui I.B., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I.Š., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R.B. patikslintą ieškinį atsakovei L.B., trečiajam asmeniui Gargždų socialinių paslaugų centrui dėl bendravimo su anūkėmis tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pradiniu ieškiniu (iki nepalankios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados pateikimo) prašė nustatyti tokią tvarką, pagal kurią turi teisę bendrauti su anūkėmis: kiekvienų metų lapkričio mėn. 25-28 dienomis, ne ilgiau kaip 5 dienas per moksleivių pavasario atostogas, ne ilgiau kaip 10 dienų per moksleivių vasaros atostogas, kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventiniu laikotarpiu, pasiimant anūkes su nakvynėmis pas save iš atsakovės gyvenamosios vietos ir pristatant anūkes į atgal pasibaigus bendravimo laikui; be apribojimų telefonu ir/arba internetu iki 20.00 val.; anūkėms negalint susitikti ir bendrauti su seneliu nustatytu laiku dėl ligos ar kitų sveikatos sutrikimų, bendrauti su anūkėmis kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku.

Nurodo, kad yra nepilnamečių vaikų E.B. ir N.B. senelis. Neteko galimybės bendrauti su anūkėmis nuo (duomenys neskelbtini), mirus sūnui N.B. Anūkių mama atsakovė L.B. draudžia ieškovui bendrauti su anūkėmis. Ieškovas gyvena Airijoje, į Lietuvą grįžta du - keturis kartus per metus ir nori bendrauti su anūkėmis, tačiau atsakovė tai draudžia, neleisdama jam susitikti su anūkėmis. Kol sūnus N.B. buvo gyvas (iki (duomenys neskelbtini)), ieškovas nuolat bendravo su sūnumi telefonu, atvykęs į Lietuvą ir su anūkėmis E. ir N. Atsakovė L.B. jo sūnui buvo antroji sutuoktinė ir jis ją kaip marčią priėmė geranoriškai, tačiau artimi bendravimo ryšiai tarp jų nebuvo susiformavę. Sūnus su atsakove gyveno bute (duomenys neskelbtini), kurį iš banko paskolos buvo išpirkęs ieškovas, sūnui dar gyvenant su pirmąja sutuoktine. Turėjo tik vieną sūnų, todėl gimusią pirmąją anūkę E. labai pamilo ir aktyviai prisidėjo prie jos materialinio išlaikymo, nupirkdamas viską, kas reikalinga kūdikiui. Dažnai pirkdavo prekes anūkėms ir siųsdavo juos per kurjerį atsakovei. Į Lietuvą grįždavo du - penkis kartus į metus. Grįžęs visada aplankydavo sūnaus šeimą, visada atveždavo anūkėms dovanų. Sūnui esant gyvam su atsakove sutarė gerai, konfliktų nebuvo. Mirus sūnui nenustojo lankyti ir materialiai remti anūkių. 2018 m. vasarą su anūkėmis nuvyko į BIG prekybos centrą, picerijoje valgė picą, N. nupirko riedučius, E. - badmintono raketes. 2018-11-25 metais buvo parskridęs į Lietuvą dėl sūnaus mirimo metinių. Tą pačią dieną buvo nuvykęs pas atsakovę, aplankė anūkes ir perdavė joms lauktuves iš Airijos. Ieškovo ir atsakovės santykiai suprastėjo, kai jis viešėdamas Lietuvoje, iš anūkių sužinojęs apie atsakovės elgesį, paprašė atsakovės negirtauti, nesivesti vyrų į namus, neimti iš taupyklės vaikų pinigų. Pokalbio metu atsakovė buvo pasyvi - tylėjo, pažadėdama pasitaisyti. Praėjus kuriam laikui po šio pokalbio sužinojo, kad atsakovė nevykdo savo pažado ir neleidžia jo mamai T.P. bendrauti su proanūkėmis. Sužinojęs, kad atsakovė, paveldėjusi savo ir dukrų vardu butą, jį pardavė, nupirko prastesnį būstą - sodo namelį, kurį įkeitė kreditoriui, bei suvokdamas, kad tokiu būdu yra prarastas vaikų turtas, skundė atsakovės veiksmus, tačiau jo skundas nebuvo tenkintas. Galimai dėl to, atsakovė teikė policijai skundus dėl ieškovo neva neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovo atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, nes skundai buvo grįsti prielaidomis. E. ir N. yra jo vienintelės anūkės, jis jas myli nuo gimimo, jaučia joms artimą ryšį, tik negali su jomis pasimatyti ir bendrauti dėl atsakovės veiksmų. Nenori prarasti artimo ryšio su anūkėmis, jos jam yra svarbios, nori su jomis bendrauti ir prisidėti materialiai prie jų poreikių tenkinimo. Atsižvelgdamas į Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-09-30 išvadą, prašo nustatyti bendravimo su anūkėmis tvarką, pagal kuria jis galėtų, kai grįš į Lietuvą, bent valandai laiko pasimatyti su anūkėmis, dalyvaujant jų motinai. Susitarė, kad patalpas susitikimui skirs (duomenys neskelbtini). Sutinka kiekvieno susitikimo metu atlyginti atsakovei kelionės išlaidas. Skrydžiai kartais būna atšaukiami, todėl prašo leisti atsakovę informuoti apie susitikimą ne daugiau kaip prieš 3 dienas.

Ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais.

Trečiasis asmuo Gargždų socialinių paslaugų centras (įtrauktas į bylą 2021-02-17 teisėjos rezoliucija, priėmus patikslintą ieškinį) pateikė sutikimą skirti patalpą R.B. bendravimui su anūkėmis (duomenys neskelbtini), darbo dienomis pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val., informuojant apie planuojamą susitikimą ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-10-01 pateikė išvadą, kad ieškovo pradiniu ieškiniu siūlyta bendravimo tvarka sunkiai įgyvendinama. 2021-03-09 pateikė išvadą, kad patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš dalies atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant vaikų išsakytą nuomonę, siekiant atstatyti emocinius tarpasmeninius ryšius, galėtų vykti trumpi senelio su vaikaitėmis susitikimai socialinių paslaugų centre, dalyvaujant jų mamai. Neutrali pasimatymų aplinka socialinių paslaugų centre bei psichologo dalyvavimas galėtų padėti atstatyti prarastus tarpusavio ryšius. Senelio susitikimai su anūkėmis ugdymo įstaigoje negalimi ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Ugdymo įstaigoje pertraukų tarp pamokų laikas yra skirtas vaikams pailsėti, pavalgyti bei pasiruošti sekančiai pamokai. Emociniai išgyvenimai susitikimų metu mokykloje gali išderinti vaikus. Nepritaria ir susitikimams gyvenamojoje vietoje, nes tarp ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai šiuo metu yra įtempti ir tai galėtų iššaukti suaugusiųjų tarpusavio konfliktus ir įtampą, o tai neatitinka geriausių vaikų interesų. Apie numatomą susitikimų laiką ieškovas atsakovę turėtų informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų, kad atsakovė ir vaikai galėtų tinkamai susiplanuoti savo užimtumą. Institucijos atstovė palaiko išvadą. Papildomai, atsakydama į atsakovės atstovo klausimus, paaiškino, kad jei vaikai, nustačius bendravimo tvarką, nenorėtų bendrauti su seneliu, vis tiek vienaip ar kitaip, turėtų būti ruošiami susitikimams. Suaugę žmonės konfliktinę situaciją turi keisti. Tikėtina, kad vaikai tai jausdami, į susitikimus vyks.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad E.B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N.B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės L.B. ir N.B. dukros. Atsakovės sutuoktinis ir mergaičių tėvas N.B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas R.B. yra N.B. tėvas, nepilnamečių vaikų E.B. ir N.B. senelis.

Atsakovė L.B. su sutuoktiniu N.B. ir vaikais gyveno bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties kartu su vaikais paveldėtą butą pardavė ir savo bei vaikų vardu įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena. 2020-09-22 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, gyvenimo ir buties sąlygos namuose yra tinkamos nepilnamečiams.

Ieškovas daug (apie 15) metų gyvena ir dirba Airijoje, į Lietuva grįžta 3-4 kartus per metus.

Tarp šalių 2018-11-29, susitikimo atsakovės gyvenamojoje vietoje metu, kilo konfliktas vaikų akivaizdoje. Šalių santykiai nuo tada yra konfliktiški.

Ieškovas R.B., kaip matyti iš su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikto Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. rugpjūčio mėn. rašto, ne kartą (2018-12-17, 2019-01-30, 2019-03-14, 2019-03-28, 2019-04-03 (pranešimas persiųstas iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), 2019-04-10, 2019-07-08, 2019-07-10, 2019-07-16, 2019-07-19, 2019-08-01) kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su pranešimais ir paaiškinimais dėl L.B. netinkamos vaikų priežiūros bei galimų vaiko teisių pažeidimų. Tarnyboje 2018-12-18 nagrinėtas pranešimas dėl suaugusiųjų konflikto, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2019-03-22 ir 2019-07-18 nagrinėti parnešimai dėl vaiko teisių pažeidimų, tačiau pažeidimų nenustatyta.

2018 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo R.B. atžvilgiu. 2018-12-19 tyrėjo nutarimu meždiagoje Nr. M-1-01-88521-18 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimas) ir pagal LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

2019-05-22 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo R.B. pagal LR BK 154 str. 1 d. dėl šmeižto. 2019-05-31 prokuroro nutarimu medžiagoje Nr. M-2-04-00146-19 ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

2019-11-25 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo R.B. atžvilgiu, nurodė, kad buvęs uošvis rašo straipnius į žiniasklaidą, atvykęs į darbovietę aprėkė ir grasino, grasina atimti vaikus, šmeižia. 2019-12-03 prokuroro nutarimu medžiagoje Nr. M-1-01-78656-19 ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pagal LR BK 154 str. 1 d. dėl šmeižto ir 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimas) LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Ieškovas R.B. nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigos (t.y. 2 m. ir 4 mėn.), kilus tarp šalių konfliktui, su anūkėmis E.B. ir N.B. nebendravo. Vaikai E.B. ir N.B. ieškovą (senelį) pažįsta ir atsimena, tačiau jų socialinis, dvasinis, moralinis, emocinis ryšys nutrūkęs.

Tarptautinėje ir nacionalinėje Lietuvos teisėje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 m. Vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija, LR Konstitucijos 38 str., LR CK 3.3 str. 1 d. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.). Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (LR CK 3.172 str., LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 12 str. 4 d.). Esant santykiams ir ryšiui tarp vaiko ir artimųjų giminaičių, kurie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. prasme laikomi šeimos gyvenimu, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį ir vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu. Tuo tikslu įstatyme įtvirtintas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (LR CK 3.176 str.). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.176 str. 4 d.). Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Ar bendravimas atitinka vaiko interesus, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, motyvaciją, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė. Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, atitinkamai ir artimųjų giminaičių tokia teisė, gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama, kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet koks trečiųjų asmenų (ne tėvų) bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-223/2003, Nr. 3K-3-57/2007, Nr. 3K-3-203/2009, Nr. 3K-3-295-969/2016).

Dėl ieškinio

Nepilnamečius vaikus E.B. (10 m.) ir N.B. (7 m.) bei ieškovą sieja artimas giminystės ryšys. Ieškovas ne dažnai, bet periodiškai su anūkėmis matydavosi ir bendraudavo, keletą kartų dovanojo dovanas iki 2018 m. lapkričio pabaigos. Labai artimų santykių ir stiprų emocinių ryšių tarp senelio ir anūkių niekada nebuvo. Šiuo metu emocinio ryšio nėra, santykiai daugiau kaip 2 metus nutrūkę ir atšalę. Ieškovas siekia atkurti ir palaikyti ryšį su anūkėmis. Atsakovė prieštarauja bet kokiam ieškovo bendravimui su vaikais dėl ieškovo netinkamo elgesio su ja (atsakove) ir dėl savo fiziologinės būsenos (nėštumo) bei su tuo susijusių būsimų permainų šeimoje. Jokios bendravimo tvarkos, kokia jai būtų priimtina, nepasiūlė.

Vaikų E.B. (10 m.) ir N.B. (7 m.) nuomonė išklausyta per vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus ir pateikta išvadose (2020-10-01 ir 2021-03-09 su išvadomis pateikti 2020-09-22 ir 2021-03-05 vaiko nuomonės išklausymo aktai).

E. nurodė, kad su seneliu nebendrauja, jį matė labai seniai, kada tiksliai pasakyti negali; senelis jai yra dovanojęs žaislų; senelis jai nėra nieko blogo padaręs; senelio nepasiilgo; noro susitikti su seneliu neturi; sutiktų trumpam susitikti su seneliu centre, jeigu šalia būtų mama, nes taip ji jaustųsi saugiau, jaukiau; nenori, kad senelis lankytųsi jos mokykloje, bijo kad tie susitikimai trukdytų mokymuisi, pertraukų metu bendrauti su seneliu būtų nejauku dėl bendraamžių.

N. nurodė, kad nebeprisimena, kada matė senelį ir kaip jis atrodo; prisimena, kad senelis buvo atvažiavęs pas juos į namus, kai dar gyveno Klaipėdoje, ir kad šaukė ant mamos; senelis jai nėra nieko blogo padaręs, tik blogai kalba su mama; jeigu senelis nepyktų ant mamos, ji norėtų su seneliu susitikti; senelio nepasiilgo; su seneliu nebendrauja ir nenori bendrauti, nes nežino apie ką kalbėti; senelis jai yra padovanojęs riedučius, tai buvo seniai; sutiktų trumpam susitikti su seneliu centre, jeigu kartu šalia būtų mama ir sesė E.; nenori, kad senelis atvažiuotų į mokyklą ar pas ją į namus.

Mergaitės prisimena senelį, sutinka su juo susitikti neutralioje aplinkoje, išsakytas nenoras bendrauti yra susijęs su suaugusiųjų tarpusavio konfliktiniais santykiais, į kuriuos vaikai neturėtų būti įtraukiami. Vaikų bendravimas su seneliu, yra svarbus jų tapatybės jausmui, visapusiškai ir harmoningai raidai. Ypač nagrinėjamu atveju, kai vaikų tėtis (ieškovo sūnus) yra miręs. Tarp šalių nesantaika yra sąlygota pačių šalių nukreiptų veiksmų vienas prieš kitą. Net ir tuo atveju, jei bendravimo siekiantis ieškovas (artimas vaikų giminaitis) negebėjo ir / ar negeba bendrauti nekonfliktuodamas su atsakove, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip pagrindas atimti jo ir vaikų teisę bendrauti. Ieškovės laikina būsena (nėštumas) ir būsimas užimtumas gimus kūdikiui, negali būti priežastimis atimti seneliui teisę atkurti ryšį ir bendrauti su anūkėmis. Aplinkybių, kad ryšio atkūrimas ir bendravimas pažeistų vaikų interesus, nenustatyta. Ieškovo ryšys su anūkėmis galėtų būti atkurtas palaipsniui per trumpus susitikimus, pasitelkiant psichologų pagalbą ir dalyvaujant mamai arba kitam vaikams artimam asmeniui.

Atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vaikų nuomonę, vadovaujantis vaikų interesais, nustatytina tokia bendravimo tvarka:

1. Ieškovas (senelis) R.B., būdamas Lietuvoje, turi teisę vieną kartą per mėnesį valandą laiko bendrauti su anūkėmis E.B. ir N.B., dalyvaujant jų mamai L.B. arba kitam vaikams artimam asmeniui, susitinkant (duomenys neskelbtini). Apie planuojamą susitikimo laiką ieškovas R.B. informuoja atsakovę L.B. raštu - sms žinute ar kitu priimtinu būdu (el. paštu ar pan.), ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomo susitikimo. Atsakovė L.B. pasikeitus kontaktiniams duomenims (telefono numeriui ar kt.), privalo informuoti ieškovą R.B., nurodant kitus duomenis kontaktavimui.

2. Ieškovas R.B. atlygina atsakovei L.B. kelionės išlaidas, susijusias su vaikų pristatymu į susitikimo vietą ir sugrįžimu į namus.

Reikalavimai dėl teisės nuvykti / atvykti susitikti mokymo įstaigoje ir / ar atsakovės ir vaikų namuose, atsižvelgiant į išvadą, atsakovės ir vaikų nuomonę, prioritetiškai vadovaujantis vaikų interesais, netenkintinas.

Bendravimo tvarka nustatoma pagal šiuo metu esančią situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir bet kuris suinteresuotas asmuo, pasikeitus aplinkybėms, gali dėl to kreiptis į teismą iš naujo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-113/2011, Nr. 3K-3-501/2011). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (2021-01-18 ir 2021-01-28 sąskaitos bei patvirtinimai apie lėšų įskaitymą), patyrė 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 120 Eur už vertimo paslaugas ir 6,08 Eur už VĮ Registrų centro pažymą, iš viso patyrė 1051,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė patyrė 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės patenkintas – nustatyta bendravimo tvarka. Pradiniu ieškiniu prašoma nustatyti bendravo tvarka buvo itin plati, byloje nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju nereali ir negalima. Reikalavimas patikslintas po nepalankios vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir teismo posėdžio. Nustatyta siauresnės apimties bendravimo tvarka, nei prašyta patikslintu ieškiniu. Atsakovė, kaip matyti, iš išvados dėl pradinio ieškinio, bendraudama su vaiko teisių apsaugos institucijos atstove buvo nurodžiusi, kad sutiktų, jog per šventes ieškovas turėtų galimybę trumpam susitikti ir pasveikinti anūkes ne gyvenamojoje, bet kitoje neutralioje vietoje, kartu dalyvaujant ir jai (vaikų mamai), t.y. iš esmės sutiko, kad ieškovas atkurtų ir palaikytų ryšį su vaikais. Vėliau, ieškovui, atsižvelgiant į išvadą, sumažinus ieškinio reikalavimus, kitoms aplinkybėms iš esmės nepasikeitus, poziciją pakeitė ir kategoriškai nesutiko, kad ieškovas bet kokiu būdu bendrautų su anūkėmis, nesutikimą motyvuodama išimtinai savo pačios (o ne vaikų) emocine būsena ir laikina fiziologine būsena (nėštumu). Atsižvelgiant į proceso eigą ir rezultatus, šalių procesinį elgesį, patirtas išlaidas detalizuojančius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovui iš atsakovės atlygintina 75 procentų, t.y. 788 Eur, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo atlygintina 25 procentai, t.y. 375 Eur, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos, t.y. ieškovui priteistina 413 Eur (788 – 375) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Pašto išlaidos sudaro 5 Eur. Proporcingai paskirsčius šalims tenkančios atlyginti dalys yra mažesnės, nei rekomenduojamos priteisti sumos, todėl iš šalių valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo (senelio) R.B. ir nepilnamečių vaikų (anūkių) E.B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N.B., gimusios (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

1. Ieškovas (senelis) R.B., būdamas Lietuvoje, turi teisę vieną kartą per mėnesį valandą laiko bendrauti su anūkėmis E.B. ir N.B., dalyvaujant jų mamai L.B. arba kitam vaikams artimam asmeniui, susitinkant (duomenys neskelbtini). Apie planuojamą susitikimo laiką ieškovas R.B. informuoja atsakovę L.B. raštu - sms žinute ar kitu priimtinu būdu (el. paštu ar pan.), ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomo susitikimo. Atsakovė L.B. pasikeitus kontaktiniams duomenims (telefono numeriui ar kt.), privalo informuoti ieškovą R.B., nurodant kitus duomenis kontaktavimui.

2. Ieškovas R.B. atlygina atsakovei L.B. kelionės išlaidas, susijusias su vaikų pristatymu į susitikimo vietą ir sugrįžimu į namus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L.B. 413 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R.B.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.