Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta paskirta 50 parų arešto bausmė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2012-09-16 apie 20.43 val. viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu Skroblų g. 3 Vilniuje, būdamas neblaivus, priėjęs iš dešinės pusės prie mikroautobuso „Ford Transit FT350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „ARJ Construction“, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, metė į mikroautobusą 5 l talpos plastikinį bakelį su jame esančiais 4 l benzino ir iškart po to - degančią nuorūką ir taip padegė mikroautobusą. Tokiu būdu jis visuotinai pavojingu būdu sugadino UAB „ARJ Construction“ priklausantį 27 183,17 Lt vertės turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir veikos kvalifikavimo neginčija. Jis nesutinka su pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydžiu, todėl prašo nuosprendį pakeisti: sumažinti jam pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtos arešto bausmės trukmę ir nustyti šios bausmės atlikimą poilsio dienomis.

Apeliantas mano, jog skirdamas 50 parų arešto bausmę teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino esminių aplinkybių, turėjusių reikšmės ir įtakos bausmės dydžio nustatymui, t. y. kad jis šiuo metu dirba, yra vedęs, augina du mažamečius - savo ir sutuoktinės iš pirmos santuokos - vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Be to išlaiko nepilnametį vaiką iš savo pirmos santuokos. Teismas neįvertino, kad dėl nepertraukiamo arešto bausmės atlikimo jis gali prarasti darbą - vienintelį šeimos pajamų šaltinį. Dėl to materialiai nukentės jo šeimos ir nepilnamečių vaikų interesai, nors jie su jo padarytais nusikaltimais ir nėra susiję.

Teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėja advokatė L. G. prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras sutiko su nuteistojo E. K. apeliaciniu skundu.

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis E. K. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jo veiksmų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą arešto bausmę, leidžiant ją atlikti poilsio dienomis. Kolegijai nuteistojo kaltės ir padarytų veikų kvalifikavimo klausimai abejonių nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasisako tik dėl apelianto skundžiamos, apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės.

Skirdamas bausmę nuteistajam E. K. apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį nuteistojo asmenybę ir atsiradusias pasekmes. Nuteistasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nusikalto ne pirmą kartą, tačiau teistumas yra išnykęs, administracine tvarka nebaustas, augina du mažamečius vaikus, pasiryžęs atlyginti padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apylinkės teismas E. K. paskyrė švelniausias Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes, jų dydžius nustatydamas artimus, tačiau mažesnius galimiems bausmių vidurkiams.

Nors teismas konstatavo, kad E. K. padarė nusikaltimus, jau išnykus jo ankstesniam teistumui, tačiau ši išvada prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro(t.1, l.75- 80) matyti, kad E. K. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-10-16 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK135str.1d.. Už Šį nusikaltimą jam paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, subendrinta su to paties teismo 2005-04-26 nuosprendžiu jam paskirta pagal BK 180str.1d. neatliktos bausmės dalimi ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. 2007-06-13 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu E. K. buvo nuteistas pagal BK 138 str1d., BK 22str.1d., BK237str.1d., BK 311str.1d., BK 63str. ir 64str. pagrindu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2m.4mėn. laisvės atėmimo. Šią Bausmę jis atliko 2008-01-21, o nusikaltimą, už kurį nuteistas šiuo apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė 2012-09-16.

Lietuvos Respublikos BK 97 str.3d.3p. b.p.p. reglamentuoja, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys po bausmės atlikimo penkerius metus, jei jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. E. K. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-06-13 nuosprendžiu pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes subendrinus, nuteistasis atliko bausmę ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135str.1d., padarymą. Taigi jis vėl nusikalto, neišnykus teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą. Todėl kolegija šalina iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad E. K. nusikalto, išnykus teistumui.

Apeliaciniame skunde prašymą dėl arešto bausmės švelninimo, nuteistasis iš esmės grindžia aplinkybėmis, į kurias, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas švelniausias bausmes, nustatydamas šių bausmių dydžius, mažesnius galimiems bausmių vidurkiams. Dar kartą vertinti šias aplinkybes kolegija neturi teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, nuteistajam paskirtos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį arešto bausmės dydis mažesnis už BK 49str.3d. arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą nustatytą šios bausmės vidurkį, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus nusikaltimu sukeltas pasekmes - UAB „ARJ Construction“ padarė 27183,17Lt turtinė žala, kurios nei dalies jis pats neatlygino, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ne vieno, tame tarpe ir sunkaus nusikaltimo padarymą , nėra pagrindo konstatuoti, jog jam už šį nusikaltimą paskirta 50 parų arešto bausmė yra aiškiai per griežta.

Iš tiesų byloje esanti pažyma tvirtina, kad nuteistojo sugyventinė registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo, o iš nuteistojo pateiktos darbo sutarties matyti, jog nuteistasis įsidarbino po to, kai baudžiamoji byla su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo perduota teismui. Skunde nurodyta aplinkybė, kad E. K. turi du mažamečius vaikus, egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau nesukliudė jam vėl nusikalsti. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto dėl priteisto iš nuteistojo išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. K. ir pažymos dėl įsiskolinimo išlaikymo matyti, jog nuteistasis išlaikymo sūnui savanoriškai ir reguliariai neteikia. Nuteistojo argumentai, kad dėl paskirtos arešto bausmės jis gali prarasti darbą yra prielaidinio pobūdžio, nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Taigi, kolegijos manymu, šie duomenys, nepaneigia pirmiau paminėtų aplinkybių ir nesudaro pagrindo dar daugiau mažinti E. K. paskirtą arešto bausmę, nes ji turi tenkinti ne paties nuteistojo lūkesčius, bet ir atitikti bausmės paskirtį, ne tik sulaikant nusikaltusį asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų padarymo, bet siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijoje numatyto skiriamos bausmės vidurkio. Šių nuostatų teismas nepažeidė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančios, padarytoms nusikalstamos veikoms adekvačios ir tikrai ne pergriežtos bausmės. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos, taikant palankesnį nuteistajam – bausmių apėmimo būdą. Taigi apylinkės teismas teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo E. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir nustatyta subendrinta bausmė nėra per griežta. Todėl keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.