Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-25 · Administracinė byla Nr. eI-5498-621/2018

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
eI-5498-621/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01289-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. eI-5498-621/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01289-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36., 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui D. V.,nedalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo D. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 18-IL-40-00446-e, kuriuo pareiškėjui D. V. atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti pareiškėjui D. V. leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus, prašo skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog yra užtikrintas, kad daugiau pavojaus nekels visuomenei.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniu pagrindu atsakovo sprendime nurodytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalųministerijos 2018 m. sausio 24 d. pažymos Nr. 14R-2491 matyti, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pareiškėjas neteistas. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. 40-S-10358-(1.19) matyti, kad pareiškėjas už administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) padarymą nėra baustas. Iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2018 m. kovo 26 d. rašto Nr. S-Š-168 matyti, kad pareiškėjas už aplinkosauginius nusižengimus, susijusius su medžioklę ar žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, baustas nebuvo. Iš stažuotės pažymos matyti, kad pareiškėjas 2017–2018 metų medžioklės sezono metu stažavosi Užpelkių medžiotojų būrelyje. Stažuotės metu pareiškėjas susipažino su medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, medžiojamųjų žvėrelių globa, geranoriškai vykdė būrelio pavestus darbus. Nurodoma, kad Šiaulių miesto Užpelkių medžiotojų būrelio valdyba ir būrelio nariai neprieštarauja, kad D. V. būtų priimtas į medžiotojų gretas ir pasirinktų sau tinkamą medžiotojų būrelį. Iš Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos 2018 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 26 matyti, kad pareiškėjas baigė medžiotojų mokymo kursus pagal Aplinkos ministro patvirtintą programą ir įgijo teisę laikyti medžioklės egzaminą. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 17 d. sudarė santuoką su J. T. (po santuokos sudarymo sutuoktinės pavardė – (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) jų santuokoje 2008 m. rugsėjo 6 d. gimė jų sūnus A. V.. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. charakteristikos matyti, jog pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 4 d. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jis veža krovinius tarptautiniais maršrutais Europa – Lietuva, tvarko krovinio dokumentus sandėliuose, bendrauja užsienio kalba, išmano apie prekių ir krovinių vežiojimo organizavimo principus, tarptautinių vežimų sistemą. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjęs jokių administracinių nuobaudų, yra pareigingas, atsakingas, laiku ir atsakingai vykdo jam pavestas užduotis. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos 2018 m. kovo 26 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra teistas, jis sėkmingai integravosi į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, jau ilgą laiką nepadarė naujų teisės pažeidimų, jis yra nepavojingas visuomenei, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas neemigravo iš Lietuvos, dirba Lietuvoje, sukūręs šeimą įsigijo sodybą, turi planus susitvarkyti sodybą ir gyventi nuosavame name, šeima planuoja turėti dar vieną šeimos narį, kas įrodo ilgalaikius, tvirtus visuomeninius ryšius. Nors pareiškėjui 2007 m. vasario 9 d. buvo pareikšti įtarimai padarius veiką, įtvirtintą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla buvo nutraukta, taigi pareiškėjas pagal šį straipsnį neteistas, o nuo pirmiau minėto įtarimo pareiškimo jau praėję daugiau kaip 10 metų, todėl tokie duomenys akivaizdžiai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Dėl veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, kas taip pat nepakankamai įvertinta priimant sprendimą. Nuo minėto įtarimo pareiškimo irgi praėję jau beveik 10 metų, todėl tokie duomenys taip pat akivaizdžiai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme. Pareiškėjas padarė tinkamas išvadas, visiškai integravosi į visuomeninį gyvenimą, turi tvirtus šeimyninius ryšius. Jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Mano, kad atsakovo sprendime nurodytos aplinkybės aktualumo kriterijų taikymo požiūriu nėra pakankamos tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio1 dalies 11 punkto nuostatas. Todėl atsakovo priimtu sprendimu nepagrįstai pareiškėjui toliau taikomi specialūs teisiniai apribojimai.