- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- II-157-1183/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00088-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kategorijos
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo R. M. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) D. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalį 500 eurų bauda. D. N. nubaustas už tai, kad 2024 m. vasario 26 d., 12.17 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas D. N. MDAS priemonėmis pateikė importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini). Deklaruojama prekė - automobilis HONDA, modelis - ODYSSEY SE, pagaminimo metai 2017, spalva - raudona, variklio talpa - 3500 cmq, variklio galia - 182 kW, degalų rūšis - benzinas, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Prekių gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinus nurodytos importo deklaracijos duomenis, nustatyta, kad deklaracijos 42 langelyje deklaruota prekės vertė 4500 USD, nors pagal pateiktus dokumentus prekės vertė yra 5500 USD, o tai sudaro 5043,56 EUR. Susumavus prekės vertę, transportavimo ir deklaravimo išlaidas gaunasi 5273,56 EUR. Dėl neteisingai deklaruotos prekių vertės importo deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) 47 langelyje neteisingai deklaruota prekių apmokestinamoji vertė. Neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje turi įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui ir atsirado mokesčių nepriemoka: muito mokesčio nepriemoka sudaro 91 EUR , PVM mokesčio nepriemoka - 211 EUR. Bendra apskaičiuota mokesčių nepriemoka sudaro 302 EUR ir siekia 6,04 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas D. N., pateikdamas importo deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) neteisingą informaciją, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių 18.4.3, 18.4.5 ir 18.4.6 papunkčių nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas D. N. atstovo advokato padėjėjo R. M. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo.
Skunde paaiškino, kad nesutinka su Muitinės priimtu sprendimu jį bausti, mano, kad skundžiamame sprendime pateikti argumentai nėra pakankami. Taip pat mano, kad Muitinė visiškai neanalizavo jo pateiktų duomenų, kurių kontekste ir buvo pateikti netikslūs dokumentai deklaravimui, todėl nepadarė jokio nusižengimo, nes jo veiksmuose nėra kaltės ir todėl nėra sąlygų jo atsakomybei kilti. Tokiu būdu, tokios netikslios ir/ar neišsamios informacijos pateikimas gali būti nustatomas, šiuo atveju Muitinės, nes būtent ji šią informaciją gauna, analizuoja ir vertina. Suprantama, jei tos informacijos klaidingumas ir neišsamumas būtų savarankiškai nustatytas Muitinės ir būtu įrodyta, kad Deklarantas tokią informaciją turėjo, žinojo apie ją, ar negalėjo nežinoti ir nuslėpė, bei pateikė kitus duomenis nei tie apie kuriuos jis žinojo, tada būtų galima teigti, kad AN jis padarė. Šiuo gi atveju, Deklarantas teikė duomenis, kuriuos jam pateikė importuotojas, vėliau pačiam importuotojui patikslinus duomenis Deklarantui, pastarasis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į Muitinę dėl ankstesnės deklaracijos tikslinimo. Kitu atveju Deklarantas tikrai būtu padaręs nusižengimą, nes nepagrįstai šią naują informaciją nuslėptų, ir jai paaiškėjus, vėliau neturėtų galimybių paaiškinti, kodėl jis jos nepateikė. Šiuo atveju Deklarantas elgėsi sąžiningai ir nuosekliai, kai tik gavo Importuotojo pranešimą apie klaidą ir jam buvo pateikti nauji duomenys, jis raštu iš karto apie tai pranešė Muitinei, atsiklausė ar galima tikslinti deklaraciją, nes atsirado nauji duomenys, jis negalėjo kitaip pasielgti, nes būtų padaręs pažeidimą. Nurodo, jog iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad Deklarantas pirminius duomenis su deklaracija teikė būtent tuos kuriuos jam pateikė importuotojas. Deklarantas neturėjo pagrindo abejoti šiais duomenimis, šie duomenys jam nesukėlė jokių įtarimų, jie nebuvo kažkokie neįprasti ar aiškiai neinformatyvūs bei klaidingi, todėl buvo teikiami. Kai Deklarantui importuotojo buvo pranešta apie klaidą, jo buhalterinėje apskaitoje ir buvo pateikti nauji, koreguoti duomenys, Deklarantas privalėjo apie tai indikuoti Muitinei, nes šių naujų duomenų jis nuslėpti negalėjo, tai būtų neteisėta. Taigi, duomenis apie deklaracijos ir jos lydinčių duomenų pasikeitimą ir/ar jų netikslumą Muitinė savarankiškai nenustatė, apie tai ją informavo pats Deklarantas, tai yra apie klaidą Muitinei buvo pranešta savalaikiai ir tinkamai. Taip pat pažymi, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog muitinė leidžia deklarantui savalaikiai pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma mechaniškai. Be to, pažymi, jog tais atvejais, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Visos AN bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog klaida, teikiant deklaraciją, įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų koregavimo buhalterinėje apskaitoje. Pareiškėjas teigė, kad kaip muitinės tarpininko atstovas, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi importuotojo patvirtintais duomenimis, abejoti jais neturėjo jokio pagrindo. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei ir buvo įsitikinęs duomenų teisingumu. Kai pats gavo pranešimą iš Importuotojo nedelsiant indikavo Muitinei, kad deklaracijoje įrašyti neteisingi duomenys, po gautų naujų duomenų juos nedelsiant teikė Muitinei, valstybės biudžetui žala nepadaryta, nes mokėtinų mokesčių duomenys pataisyti, tai patvirtina ir byloje pateikti dokumentai. Taigi, Pareiškėjo vertinimu, jo kaip muitinės tarpininkės atstovo veiksmai, rodo jo kaltės nebuvimą, todėl, esant situacijai, kai byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų Pareiškėjo tyčinę ar neatsargią kaltę, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėties subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Pareiškėjas neabejoja, kad neturėjo jokio pagrindo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiks neteisingus duomenis apie sandorio vertę, jis kaip muitinės tarpininkas nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti Importuotojų sandorių verčių išraiškas ir aiškintis jų sudarymo aplinkybes. Susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti sandorio elementų verčių ar kainų nustatymo funkcijas, o ir jas atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Pareiškėjas, be kita ko, yra įsitikinęs, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, pakanka konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje - deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktorius K. L. su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas Pareiškėjas, 2024 m. vasario 26 d. pateikdamas importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių vertę ir šis netikslios informacijos pateikimas turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Tokiais savo veiksmais D. N. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytą administracinį nusižengimą įrodyta byloje surinkta medžiaga. Pareiškėjui yra žinoma, kad jam, kaip deklaracijas pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, kyla pareiga deklaracijose pateikti tikslius, išsamius duomenis, todėl faktas, kad jis duomenis apie prekę deklaracijoje nurodė remdamasis prekės gavėjo pateiktais duomenimis, neįsitikinęs, jog teisingai nurodė visus duomenis, nepanaikina jo, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės. Pareiškėjas turi didelę prekių deklaravimo muitinėje patirtį, automobiliai yra viena iš dažniausiai jo deklaruojamų prekių, todėl jis galėjo ir turėjo numanyti, kad deklaruojamo automobilio transportavimo kaštai iš Jungtinių Amerikos Valstijų palyginus su kitų automobilių transportavimo kaštais yra nepagrįstai per maži ir nelogiški. Taip pat, pažymi, kad suabejojus automobilių jūrų transportu gabenimo tarifais, bet kuris asmuo juos gali pasitikrinti oficialiame Lietuvos Respublikos muitinės tinklalapyje adresu https://lrmuitine.lt/web/guest/verslui/muitinisivertinimas/duomenys/islaiduskaiciavimas. Pareiškėjo argumentas, kad jis duomenis deklaravo pagal siuntėjo pateiktus duomenis ir jo veiksmuose nėra ANK 212 straipsnio 4 d. numatyto administracinio nusižengimo požymių - deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, yra tik jo gynybinė pozicijai ir tai nešalina jo administracinės atsakomybės. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad Muitinė, kilus abejonėms dėl deklaruojamos prekės vertės kreipėsi į Pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Pareiškėjas pateikė šią informaciją Muitinei, bet paklausus ar galima taisyti deklaraciją, jis gavo pranešimą, kad jis nusižengė. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog muitinė leidžia deklarantui savalaikiai pataisyti deklaraciją. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalimi deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. To paties straipsnio 2 dalies b punktas numato, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Byloje esantys faktiniai duomenys ir jų visuma, remiantis neatsargios kaltės instituto taikymo aspektais, leidžia teigti, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, o būtent: veikdamas nerūpestingai, todėl ši aplinkybė nurodo kaltės formą (ANK 7 straipsnis), tačiau nešalina pažeidėjo atsakomybės. Kitos skunde nurodytos aplinkybės taip pat neįrodo skundo pagrįstumo, todėl mano, kad Muitinė administracinio nusižengimo bylą išsprendė iš esmės teisingai. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdyje D. N. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad yra muitinės tarpininko atstovas, nes muitinės tarpininkas yra įmonė. Muitinei pateikė visą informaciją, kurią gavo iš vartotojo. Vartotojas jam pateikė visus duomenis, jis paskaičiavo mokesčius ir deklaraciją pateikė į muitinės sistemą. Netikslumas išaiškėjo kitą dieną, kai muitinė užsiprašė papildomos informacijos. Jis tą informaciją perdavė importuotojui, kad reikia papildomų duomenų, ji susisiekė su pardavėju, pasirodo ten buvo įvelta klaida. (duomenys neskelbtini) yra žmogus, kuris dirba įmonėje, yra naujai priimtas, nekruopštus, daro klaidas. Pačiam abejonių dokumentu nekilo. Kaip gali muitinė nustatyti vidutinę sumą, ji gali būti mažesnė ir didesnė, dokumentas yra dokumentas, kodėl jais nepasitikėti. Jis visada dokumentais pasitiki, tai pirma tokia klaida. Dar buvo sąskaita, bet ten buvo jo klaida, nes nežiūrėjo pirmos, antros vertės ir nuo bendros sumos deklaravo. (duomenys neskelbtini) dirbantis žmogus padarė klaidą dėl kurios nukentėjo jis. Šiuo atveju tikrai ne jo kaltė. Anoje situacijoje buvo jo klaida, nes sudėjus dvi vertes neatitiko. Pataisytą sąskaitą jam atsiuntė, bet muitinė priėmė sprendimą, kad jis kaltas. Pats sumokėjo baudą, nes nepastebėjo klaidos sąskaitoje, bet šiuo atveju viskas buvo aiškiai surašyta ir pateikta. Sąskaitą atsiuntė jau po muitinės prašymo pateikti papildomus dokumentus. Nemato savo kaltės toje situacijoje, todėl parašė skundą.
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė R. S. prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
ANK 212 straipsnio 4 dalyje, numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.
Administracinio nusižengimo kaltė skirstoma į dvi formas: tyčią ir neatsargumą. Tyčia ir jos rūšys reglamentuotos ANK 8 straipsnyje, o administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo – ANK 9 straipsnyje. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nerūpestingumą apibūdina du požymiai – numatytų ANK padarinių nenumatymas ir galėjimas bei turėjimas juos numatyti. Žodžiais „turėjo ir galėjo“ išreiškiamas priekaištas asmeniui dėl to, jog jis pažeidė savo pareigą būti atidus, dėmesingas, rūpestingas, elgtis tokiu būdu, kad nebūtų sukeltas pavojus įstatymo saugomoms vertybėms. Nerūpestingumo atveju, asmuo skirdamas nepakankamai dėmesio savo pareigai užtikrinti, kad nebūtų pažeistos įstatymo ginamos vertybės, tačiau turėdamas galimybę tai padaryti, nors ir nesuvokdamas visų konkretaus administracinio nusižengimo sudėčiai priskiriamų požymių, faktiškai juos realizuoja.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog D. N. buvo nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu 2024 m. vasario 26 d. pateikdamas importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių vertę ir šis netikslios informacijos pateikimas turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, tokiais savo veiksmais D. N. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Nors D. N. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo neigia, tačiau teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, pateikta bylos medžiaga, bei išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. N., jo atstovo ir Institucijos atstovo, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. D. N. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu; deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. rašytiniu paaiškinimu, „(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitomis faktūromis ir kitais byloje esančiais duomenimis. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu, savaime nereiškia, kad Institucijos padarytos išvados dėl jo kaltės yra neteisingos.
Tiek teismui pateiktame skunde, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu D. N. dėl deklaracijose esančių neatitikimų savo kaltės neįžvelgė, tvirtino, jog jis pirminius duomenis su deklaracija teikė būtent tuos, kuriuos jam pateikė importuotojas, jis neturėjo pagrindo abejoti šiais duomenimis, šie duomenys jam nesukėlė jokių įtarimų, jie nebuvo kažkokie neįprasti ar aiškiai neinformatyvūs bei klaidingi, todėl buvo teikiami.
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdamas importo deklaraciją D. N. tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Pareiškėjo argumentai, kad jis deklaracijoje neteisingai nurodė prekės – transporto priemonės – vertę, kadangi duomenis deklaracijoje nurodė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pateiktus duomenis apie sandorio vertę ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, dėl ko ir buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, savaime nepašalina jo kaltės, priešingai, D. N., būdamas atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal prekės gavėjo pateiktus duomenis, pastarasis privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytus duomenis, tačiau kaip jau buvo minėta, to nepadarė ir veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Remiantis teismų praktika deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-319/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-319-361/2018). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nors D. N. nenumatė, kad jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, jo veikoje yra ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.
Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog D. N. turi didelę patirtį transporto deklaravimo srityje, todėl akivaizdu, jog pastarajam turi būti žinoma prekių deklaravimo tvarka bei jo, kaip deklaranto, teisės ir pareigos. Pastebėtina, jog bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog D. N. daug kartų baustas administracine tvarka už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 212 straipsnį, todėl nėra nė mažiausios abejonės dėl to, jog jis žinojo apie tai, kad būtent jam kaip deklarantui kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Akivaizdu, kad D. N. kaip deklarantas privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, t. y. kad deklaruojamos transporto išlaidos yra mažesnės, nepagrindžiančios realių komercinėje praktikoje taikomų transportavimo kaštų, juolab, kad, kaip jau buvo minėta, D. N. turi pakankamai patirties transporto priemonių deklaravimo srityje. Be to, kaip teisingai nurodyta ir Institucijos atsiliepime į skundą D. N. neabejotinai turėjo galimybę automobilių gabenimo jūrų transportu tarifus pasitikrinti oficialiame Lietuvos Respublikos muitinės tinklapyje.
Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog netikslumo Muitinė savarankiškai nenustatė, apie tai ją informavo pats D. N., tai yra apie klaidą Muitinei buvo pranešta savalaikiai ir tinkamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. N. importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) su joje nurodyta netikslia informacija jau buvo pateikęs Muitinės pareigūnams, kuriems muitinio įforminimo metu ir kilo įtarimų, kad pirkimo – pardavimo sąskaitoje yra nurodytos ne visos su prekės įsigijimu bei pargabenimu patirtos išlaidos, todėl ir buvo pareikalauta papildomų duomenų, kas šiuo atveju patvirtina, jog būtent Institucijos atstovai inicijavo duomenų patikrinimą ir deklaracijoje pateiktų duomenų netikslumų išaiškinimą. Šiuo gi atveju pastebėtina, jog Institucijos pareigūnams neinicijavus papildomų duomenų išreikalavimo, galimai ir D. N. nebūtų nustatęs pateiktų duomenų netikslumo, taip valstybei būtų nesumokėta likusi mokestinė nepriemoka. Teismo vertinimu, Institucijos atstovai pagrįstai konstatavo, jog D. N. nusižengė neteisingai užpildęs deklaraciją ir neteisingai apskaičiavęs mokėtinus importo mokesčius.
Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. N. administracine tvarka už ANK 212 straipsnio pažeidimus baustas daug kartų, kas iš esmės pastarąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų elgesio taisyklių bei jas nuolat pažeidinėti. Teismo vertinimu, D. N. už pakartotinai padarytą nusižengimą, kas nagrinėjamu atveju buvo pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), bei nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.), atsižvelgus į tai, jog realiai valstybei žala padaryta nebuvo, pagrįstai paskirta proporcinga nusižengimo sunkumui ir D. N. asmenybei nuobauda – bauda, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatytos baudos vidurkio. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo manyti, jog skundžiamu nutarimu paskirta 500 Eur bauda yra neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovas advokatas R. M. prašo priteisti D. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovo skundas atmetamas paliekant galioti Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo D. N. naudai.
Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl D. N. atstovo advokato R. M. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo D. N. atstovo advokato R. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.