- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- E1-1793-928/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00068-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- N. K.
- Advokatai
- Raimonda Kazlauskienė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Vaidai Banišauskienei, dalyvaujant prokurorams Vilijai Šalčiuvienei, Simonai Naskauskaitei, nuteistojo N. K. gynėjai advokatei Raimondai Kazlauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą (persiųstą per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją) dėl N. K. perdavimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. nuteistas Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimus, baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, § 49 pažeidimus bei baudžiamojo įstatymo § 257, pažeidimą ir jam paskirta 4 metų kalėjimo bausmė, suimtas 629 dienas (412 dienas iki teismo ir 217 dienų po teismo).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimu prašoma, vadovaujantis 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 str. 1 d. 1 p., spręsti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimą dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, ratifikuotą 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (toliau – Susitarimas) ir įsigaliojusį nuo 2014 m. liepos 6 d., Norvegijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo N. K. nuteistas kalėjimo bausme, ir liudijimą pripažinti ir bausmei vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą tenkinti, nurodė, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, kadangi jis atitinka Susitarimo sąlygas.
Nuteistojo gynėja prašė atmesti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis N. K. yra išreiškęs savo nesutikimą būti perduotas Lietuvos Respublikai likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti, nes būtų pažeistos Susitarimo sąlygos, taip pat nebūtų pasiektas asmens socialinės reabilitacijos tikslas ir nuteistajam kiltų grėsmė dėl galimo asmens vardu „D.“ keršto.
Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl N. K. perdavimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti tenkintinas.
Sprendžiant Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl N. K. perdavimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti gali būti vadovaujamasi Susitarimo nuostatomis, nes galutinis nuosprendis priimtas po Susitarimo įsigaliojimo dienos (t.y. po 2014 m. liepos 6 d.).
Susitarime nustatytos taisykles, pagal kurias susitariančios šalys (Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė) siekdamos palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę. Susitarimo 4 straipsnyje nustatyti nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kriterijai, o 7-8 straipsniuose nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą, tačiau 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kuomet asmens sutikimas yra nereikalingas, nors vadovaujantis Susitarimo 6 straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę žodžiu ar raštu dėl perdavimo. Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone ir kai nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Nuteistasis N. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis (b.l. 104), jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Kaune, Birželio 23-iosios 2-60 ir nėra duomenų, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos (b.l. 102), Lietuvoje gyvena jo šeima. Nors nuteistasis ir nesutiko dėl jo perdavimo Lietuvai ir likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvoje, tačiau, vadovaujantis Susitarimo 6 str. 2 d. a p., nuteistojo sutikimas šiuo atveju nėra reikalingas, nes nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir iki nuteisimo Norvegijos Karalystėje, gyveno Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamasis neturi jokių ryšių su Norvegija ir šioje šalyje buvo tam, kad įvykdytų baudžiamuosius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nuteistasis N. K. gali būti perduotas Lietuvos Respublikai likusiai bausmės daliai atlikti be nuteistojo sutikimo.
Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.
Nuteistojo N. K. gynėja taip pat atkreipė dėmesį, kad pripažinus Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį Lietuvos Respublikoje ir perdavus N. K. likusiai bausmei atlikti nebūtų pasiektas Susitarime numatytas asmens socialinės reabilitacijos tikslas, nepaisant to, kad jo šeima Lietuvoje, kadangi jo šeima ateities planų su Lietuva nesieja, žmonos bloga turtinė padėtis, ji siekia vykti į Norvegiją dirbti, be to Norvegijos įkalinimo institucijoje yra sudaryta galimybė nuteistajam matytis su vaikui, integruotis į visuomenę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas mano, kad perdavus N. K. iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti bus efektyviau pasiektas asmens socialinės reabilitacijos tikslas, kadangi nuteistasis likusią bausmės dalį atliks toje pačioje šalyje, kurioje gyvena jo šeimai, jo šeima nepatirs papildomų sąnaudų kelionei į Norvegiją, esant jų sunkiai finansinei padėčiai. Nors gynėja nurodė, kad nuteistojo žmona ketina vykti gyventi į Norvegija, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie rodytų, jog nuteistojo žmona dalyvauja pokalbiuose dėl darbo Norvegijoje arba kreipėsi į įdarbinimo agentūras dėl darbo Norvegijoje, bet pateikė duomenis, kad ji dirba Lietuvoje. Lietuvos teisinėje bazėje taip pat įtvirtintos analogiškos nuteistųjų bendravimo su šeima bei integravimosi į visuomenę garantijos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pasimatyti, todėl teismas mano, kad perdavus nuteistąjį į Lietuvą atlikti likusios bausmės dalies nuteistasis turės tokias pačias arba netgi geresnes galimybes matytis su šeima. Taip pat BVK 140 straipsnyje numatytos įvairios skatinimo priemonės nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi, tarp kurių numatyta papildomų pasimatymų suteikimas, trumpalaikės išvykos į namus ir kitos paskatinimo priemonės. BVK 126 straipsnyje numatyta nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, o 148 straipsnyje - nuteistųjų profesinio mokymo galimybės, kas užtikrina nuteistųjų integraciją į visuomenę atlikus laisvės atėmimo bausmę. Įvykdžius BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įgyja teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Esant visoms šioms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reguliavimui, teismas mano, kad atsižvelgiant į nuteistojo kalbinius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuva, perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, neabejotinai bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos galimybės integruotis į visuomenę, kas atitinka Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimo tikslą.
Tiek pats nuteistasis prie liudijimo pridėtame asmeniniame pareiškime, tiek nuteistojo gynėja nurodė, kad asmuo, vardu „D.“ gali kerštauti nuteistajam dėl to, kad jis buvo paminėtas teisminio proceso Norvegijoje metu, kaip asmuo su kuriuo pasikeitė automobiliais, vykdant nusikalstamą veiką. Dėl šių aplinkybių Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratas prašo nurodyti kaip tokia informacija bus traktuojama, jeigu N. K. bus perduotas į Lietuvą. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytos aplinkybės yra pagrįstos išimtinai subjektyvia nuteistojo nuomone, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja bet kurio asmens teisėtų interesų apsaugą, jeigu egzistuoja objektyvių duomenų apie realią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams, pradedant tuo, kad BVK 100 straipsnyje numatyta nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais, o BVK 101 straipsnyje - nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą.
Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis Susitarimo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalimi, Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius.
N. K. nuteistas Norvegijos Karalystės Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu dėl Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimų, baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, § 49 pažeidimų bei baudžiamojo įstatymo § 257, pažeidimo ir jam paskirta 4 metų kalėjimo bausmė. Iš baudžiamojo įstatymo § 317 pirmojo skirsnio antrosios alternatyvos pažeidimo išteisintas.
Jis nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimus dėl to, kad:
laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienio, 07.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą T. F. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino tokius 2 auksinius laikrodžius ir įvairių papuošalų;laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 19 d., 08.00 val. iki 2013 m. liepos 26 d. penktadienio, adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą F. W. P. ir/arba K. S. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas miegamojo langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: auksinius ir sidabrinius papuošalus, kurių dalis buvo su deimantais, t.y. viso buvo pasisavinta daiktų už 92 018 kronų;laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą K. O. F. ir/arba B. F. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino įvairius sidabro dirbinius; laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą H. R. P. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą Salia verandos. Siekdamas neteisėto pelno, jis pasisavino tokius daiktus: 1 „Certina“ auksinį laikrodį, eurų, atitinkančių maždaug 3-400 kronų sumą;laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 28 d., 15.30 val. iki maždaug 2013 m. liepos 29 d. 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą P. A. H. priklausantį gyvenamąjį būstą, išklibindamas langą, kuris buvo pravertas „vėdinimo pozicijoje“, taip padarydamas žalos lango tvirtinimo mechanizmui. Jis pasisavino voką su maždaug 7000 kronų, įvairias dovanų korteles/ čekius. Taip pat pasisavino tokius daiktus, priklausančius S. S. H.: įvairius auksinius, sidabrinius papuošalus, taip pat vaikiškus emaliuotus ir kitus nedidelės vertės papuošalus. Taip pasisavino daiktus, priklausančius P. A. H.: 1 sidabrinį ar auksinį kaklaraiščio smeigtuką, 1 auksinį žiedą su inicialais;laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 29 d., 08.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto pelno, jis iš G. J. L./ B. E. L. priklausančio būsto pasisavino tokius daiktus: įvairius stalo ir virtuvės įrankius, tame tarpe ir sidabrinius, auksinius laikrodžius ir įvairius auksinius papuošalus tame tarpe su brangiais ir pusbrangiais akmenimis, padarydamas vagystę stambiu mastu dėl didelės pasisavintų daiktų vertės;laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 31d., trečiadienio, 14.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą H. A. priklausantį gyvenamąjį bustą, išdauždamas langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: auksinius papuošalus, tame tarpe su deimantais, 2 pinigines, 1 archyvo aplanką;laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienio, 09.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą A. J. A. ir/ arba B. A. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas rūsio langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: 2 sidabrinius vardo/ pavardės ženklus, 1 auksinę grandinėlę, 2 puodelius ir 1 medalį. Viso pasisavintų daiktų vertė sudaro maždaug 7 100 kronų.laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 1 d., 11.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., 20:45 val. adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą R. O./ S. L. O. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas vonios langą ir dėt įsilaužimo sukeldamas žalos. Siekdamas neteisėto peno, jis pasisavino tokius daiktus: įvairius sidabrinius stalo įrankius ir stalo įrankių laikiklius, įvairius papuošalus, tame tarpe sagę su perlais, 3 laikrodžius, 1 auksinį kryžių, dolerių, eurų, daniškų ir švediškų kronų, kurių vertė atitinka apie 4000 norvegiškų kronų;laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 1 d., 20.00 val. iki maždaug 2013 m. rugpjūčio 2 d., 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą T. N. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas verandos duris ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Siekdamas neteisėto peno, jis pasisavino tokius daiktus: auksinius ir sidabrinius papuošalus, tame tarpe su deimantais, kurių vertė sudaro maždaug 28 860 kronas;laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienio, 11.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą R. B. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą ir dėl įsilaužimo sukeldamas žalos. Jis pasisavino tokius daiktus: įvairius stalo ir virtuvės įrankius, sidabrinius ir auksinius papuošalus, krištolinį grafiną ir kelioninį krepšį.
Šios veikos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 kvalifikuotos kaip daikto, kuris visiškai arba iš dalies priklausė kitam, pasisavinimas siekiant sau arba kitiems neteisėto pelno, kai vagystė laikoma stambaus masto, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji įvykdyta įsilaužimo būdu, kad buvo pasisavinta didelės vertės daiktų, vagystė buvo įvykdyta viešoje vietoje, nusikaltėlis turėjo ginklą, arba dėl kitų priežasčių vagystė yra laikoma ypač pavojingo arba visuomenei žalingo pobūdžio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalis, numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą - laisvės atėmimas iki šešių metų. Taip pat pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, o šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Norvegijos Karalystės taikytina teise, skirtingai nei Lietuvos Respublikoje, vagystė įsibraunant į patalpą ir didelės vertės turto vagystė nėra kvalifikuojamos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Todėl pripažinus nuosprendį pagal Susitarimo 7 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Susitarimo 7 straipsnio 4 dalimi, kad pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, laikytina, kad Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimas atitinka BK178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat N. K. nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 § 49 pažeidimus dėl to, kad:
laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 27 d., šeštadienio, 13.00 val. iki 2013 m. liepos 29 d., pirmadienio, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto pelno, jis pateko į užrakintą B. F. priklausantį gyvenamąjį būstą, iš lauždamas rūsio langą ir duris, vedančias iš rūsio į butą, ir dėl įsilaužimo padarė žalos langui ir durims. Baudžiamasis veiksmas nebuvo užbaigtas, nes jis iš šio namo jokie daiktai nebuvo pavogti;laikotarpiu nuo maždaug 2013 m. liepos 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis pateko į užrakintą A. B. T. priklausantį gyvenamąjį būstą, išlauždamas langą taip, kad jis sudužo. Baudžiamasis veiksmas nebuvo užbaigtas, nes ėmė veikti signalizacija ir į įvykio vietą atvyko saugos tarnybos darbuotojai.
Šios veikos pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 § 49 kvalifikuotos kaip bandymas pasisavinti daiktą, kuris visiškai arba iš dalies priklausė kitam, siekiant sau arba kitiems neteisėto pelno, kai vagystė laikoma stambaus masto, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji įvykdyta įsilaužimo būdu, kad buvo pasisavinta didelės vertės daiktų, vagystė buvo įvykdyta viešoje vietoje, nusikaltėlis turėjo ginklą, arba dėl kitų priežasčių vagystė yra laikoma ypač pavojingo arba visuomenei žalingo pobūdžio. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. BK 178 straipsnio 2 dalis, numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą - laisvės atėmimas iki šešių metų. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nusikalstamos veikos Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendyje buvo kvalifikuotos kaip pasikėsinimas įvykdyti kvalifikuotą vagystę ir nebuvo kvalifikuotos ir kaip turto sugadinimas, kas atitiktų BK 187 str. 1 d. Pripažinus nuosprendį pagal Susitarimo 7 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Susitarimo 7 straipsnio 4 dalimi, kad pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, laikytina, kad Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 § 49 pažeidimas atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat N. K. nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 27 d., šeštadienio iki 2013 m. liepos 29 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis per atviras verandos duris pateko į A. A. priklausantį gyvenamąjį būstą ir, siekdamas neteisėto pelno, pasisavino tokius daiktus: stalo įrankius, 1 rankų darbo auksinį kryžių, auksinius papuošalus ir mažiausiai 3000 kronų iš seifo.
Ši veika pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 kvalifikuota kaip daikto, kuris visiškai arba iš dalies priklausė kitam, pasisavinimas siekiant sau arba kitiems neteisėto pelno. BK 178 straipsnio 1 dalis, numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Pripažinus nuosprendį pagal Susitarimo 7 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimas atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį N. K. atžvilgiu Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu N. K. skirta viena bausmė už visas padarytas nusikalstamas veikas, nenurodant bausmės dydžio už kiekvieną nusikalstamą veiką bei bausmių bendrinimui taikytinų taisyklių. Remiantis BK 63 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra subendrinamos bausmes apimant arba visiškai ar iš dalies sudedant. Bausmių apėmimo taikymo sąlygos apibrėžtos BK 63 str. 5 d., tačiau remdamasis Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendyje išdėstytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, teismas nenustatė šių sąlygų, todėl suderindamas paskirtą bausmę teismas negali vadovautis BK 63 str. 5 d. nuostatomis dėl bausmių apėmimo. Suderindamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimą, atitinkantį BK 178 straipsnio 2 dalį, numatyta maksimali šešių metų laisvės atėmimo bausmė, o už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimą, atitinkantį BK 178 straipsnio 1 dalį, numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė (b.l. 10, 14) ir Norvegijos karalystės baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių dydžiai sutampa su šias veikas atitinkančių BK straipsnių maksimalių bausmių dydžiais. Esant šioms aplinkybėms ir suderinant paskirtą bausmę su BK nuostatomis, įvertintina tai, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu N. K. nuteistas už kvalifikuotą vagystę, už pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą vagystę, bei už vagystę. Todėl yra pagrindas spręsti, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu N. K. paskirta bausmė dėl Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimo, Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, § 49 pažeidimo, bei Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 pažeidimo neviršija BK numatytų bausmių, kurios galėtų būti skiriamos pagal 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., bei 178 str. 1 d. maksimumo jas subendrinus vadovaujantis BK 63 str. 3 d. nuostatomis, todėl suderinus Norvegijos Karalystėje paskirtą bausmę su BK nuostatomis N. K. paliktina paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Prašyme dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nurodyta, kad nuteistasis N. K. 2015 m. gegužės 11 d. jau buvo atlikęs 676 dienas laisvės atėmimo bausmės, į atliktos bausmės laiką įskaičiuota suėmime išbūtas laikas, bausmė būtų visiškai atlikta iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas iki nuteistojo išdavimo iš Norvegijos Karalystės, taip pat laikas vykdant nuteistojo tranzitą į Lietuvos Respubliką.
BK 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato BVK. BVK 71 straipsnyje nustatyta, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. BVK 83 straipsnyje numatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BVK 90 str. 1 d. atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas BVK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad N. K. yra nuteistas už tyčinių apysunkių, nesunkių nusikaltimų padarymą, bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 4 str., 7 str., 11 str. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 365 str, teismas
nutaria:
pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Suderinti nuteistajam N. K., gim. (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystės Agder apeliacinės instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258 pažeidimą, Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257, § 258, § 49 pažeidimą, bei Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 257 paskirtą 4 metų kalėjimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi, bei 178 straipsnio 1 dalimi ir palikti paskirtą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo N. K. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuoti visą Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (kardomojo kalinimo laiką) iki nuteistojo išdavimo iš Norvegijos Karalystės, taip pat laiką vykdant nuteistojo tranzitą į Lietuvos Respubliką.
Apie priimtą nutartį, išsiunčiant nutarties nuorašą, informuoti nuteistąjį N. K., jo interesus atstovaujančią advokatę, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.