Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2021-10-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1068-790/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
e2A-1068-790/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas
valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
Ieškovas
bendrovės „SW Baltics“ AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1068-790/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00575-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „SW Baltics“ AS ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bendrovė „SW Baltics“ AS kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ Informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ sąlygų 8.1, 10, 28.1 punktus, techninės specifikacijos 3.3.3 papunktį, sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5, 113.1 punktus ir atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

2. Ieškovės nuomone, pirkimo objektas nepagrįstai nebuvo išskaidytas į dalis, nes atsakovė siekia įgyti 3 savarankiškas paslaugas: 1) elektroninės kelių rinkliavų informacinės sistemos sukūrimą ir įdiegimą; 2) sistemos priežiūrą; 3) sistemos modifikavimą. Pirkimo sąlygose išdėstyti argumentai, kodėl pirkimas nėra skaidomas į dalis, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais skaičiavimais, neatitinka pirkimo sąlygų ir aktualios teismų praktikos. Sistemos modifikavimo paslaugų turinys nėra pakankamai apibrėžtas, šios paslaugos ir sistemos priežiūros paslaugos galimai dubliuojasi. Pirkimo sąlygų 28.1 papunktyje yra nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas būtų sukūręs ir įdiegęs informacinę sistemą, tačiau nėra paaiškinta, kas yra laikoma informacinės sistemos sukūrimu ir įdiegimu, o patirtis teikiant informacinių sistemų vystymo paslaugas nepagrįstai nepripažįstama kaip tinkama. Ginčijamomis pirkimo sutarties sąlygomis nustatytos baudos yra nepagrįstos, prieštarauja šalių interesų pusiausvyros principui, sudaro galimybę atsakovei pasipelnyti pirkimą laimėjusio tiekėjo sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtomis atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų 8.1 papunktį ir 10 punktą bei nutraukė viešojo pirkimo procedūras. Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą teismas nutraukė.

4. Teismas nurodė, kad pirkimo dokumentuose yra aiškiai nustatyta, jog pirkimo laimėtojas turės: 1) sukurti ir įdiegti atsakovės nurodytus reikalavimus atitinkančią sistemą; 2) vykdyti jos priežiūrą; 3) teikti sistemos modifikavimo paslaugas. Pirkimo dokumentuose taip pat yra apibrėžtas kiekvienos iš minėtų paslaugų turinys, su konkrečia paslauga susiję atsakovės reikalavimai, paslaugų teikimo tvarka, atskiri kiekvienos iš paslaugų suteikimo terminai ir atsiskaitymo už jas tvarka. Teikdami pasiūlymus, tiekėjai pasiūlymų formoje turi atskirai nurodyti kiekvienos iš paslaugų kainą, pirkimo sąlygose yra nustatyta didžiausia atsakovei priimtina kiekvienos iš paslaugų kaina, kiekvienos paslaugos rezultatas bus perduodamas parengiant atskirą priėmimo–perdavimo aktą. Tokios aplinkybės rodo, kad sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos gali būti atskirtos nuo kitų paslaugų, susijusių su sukurtos sistemos priežiūra, sutrikimų šalinimu, tobulinimu.

5. Teismas, įvertinęs tai, kad sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos yra užbaigiamos jas perdavus; sistemos kūrėjui yra nustatyti garantiniai įsipareigojimai šalinti paslaugų trūkumus visą sutarties vykdymo laikotarpį; sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugos gali būti teikiamos tik sukūrus sistemą; sistemos priežiūra nepriklauso nuo jos vystymo ir tobulinimo veiksmų, atmetė atsakovės argumentus, kad suskaidžius pirkimo objektą į dalis būtų sudėtinga ar neįmanoma nustatyti sistemos klaidos sukėlėją, priežastį ir atsakingą asmenį, užtikrinti operatyvų sutrikimo pašalinimą ir sistemos veiklos nepertraukiamumą. Teismas nurodė, kad pirkimo objektą sudarančių paslaugų pirkimas iš vieno tiekėjo būtų patogesnis atsakovei ir galimai ekonomiškai naudingesnis pirkimą laimėjusiam tiekėjui, tačiau įstatymų leidėjas prioritetą suteikė siekiui didinti tiekėjų konkurenciją, o atsakovė nepateikė įrodymų (detalių skaičiavimų, ekspertų atliktų tyrimų duomenų ir pan.), kad pirkimo išskaidymas į dalis jai kainuotų brangiau. Atsakovės pateiktos kitame pirkime sudarytos sutartys nėra aktualios vertinant su ginčo pirkimu susijusias aplinkybes, be to, minėtos sutartys buvo sudarytos per ilgą laikotarpį, per kurį rinkoje įvyko pokyčiai. Atsakovės teiginys, kad nesuskaidžius pirkimo į dalis yra galimybė pritraukti daugiau tiekėjų ir padidinti konkurenciją, nėra pagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais.

6. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad išskaidžius pirkimą sumažėtų konkurencija, nes, sistemos kūrėjui panaudojus konkrečią licencijuojamą įrangą, ją modifikuoti ir prižiūrėti galėtų tik tiekėjai, turintys analogišką įrangą. Pagal pirkimo dokumentus, visa reikalinga dokumentacija, licencijos, kodai, programinė įranga ir sukurtos sistemos autorių teisės bus perduotos atsakovei, o ji galės juos suteikti sistemą prižiūrinčiam ir tobulinančiam tiekėjui.

7. Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad priežiūros ir modifikavimo paslaugas teiksiantiems tiekėjams bus reikalingi didesni personalo, techniniai ir laiko resursai siekiant susipažinti su sistema, todėl ji turės laikinai pirkti šias paslaugas iš sistemą įdiegusio tiekėjo. Tiekėjai, iš kurių būtų perkamos priežiūros ir modifikavimo paslaugos, dar prieš teikdami pasiūlymus ir sudarydami sutartį ar iš karto po jos sudarymo privalėtų susipažinti su sistema, nes kitaip jie negalėtų apsispręsti dėl galimybės dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymą. Sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugos bus teikiamos etapais. Atsakovė nepaaiškino, kodėl galutiniuose kūrimo ir diegimo etapuose negalėtų dalyvauti atskiros sutarties (sutarčių) pagrindu sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugas teiksiantys tiekėjai ir kodėl sistemos kūrėjui negalėtų būti nustatyta pareiga juos apmokyti.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės sprendimas neskaidyti pirkimo į dalis, yra neteisėtas, pripažino negaliojančiais pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus bei nutraukė pirkimą. Teismas vertino, kad, nutraukus pirkimą, nėra tikslinga vertinti kitas ieškovės ginčijamas sąlygas. Kadangi reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta pretenzija, nėra savarankiškas reikalavimas, šią bylos dalį teismas nutraukė.

9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškovė galėtų varžytis dėl galimybės teikti sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugas, tačiau to nepadarė dėl, jos nuomone, neteisėtų sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Atsakovė kelių apmokestinimo sistemos (e-tolling) pirkimo objektą jau yra išskaidžiusi į savarankiškus pirkimus: 1) „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“; 2) ginčo pirkimas; 3) „Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo techninės priežiūros paslaugos“. Taip pat ji planuoja atskirais pirkimais įgyti debesijos ir mokėjimų tarpininkų paslaugas.

10.2. Ginčo pirkimo objektas negali būti išskaidytas į smulkesnes dalis. Informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugos yra funkciškai neatskiriamos nuo jos priežiūros ir modifikavimo paslaugų. Pagal pirkimo sąlygas, tiekėjas įsipareigoja suteikti sukurtos sistemos garantinę priežiūrą, kurios terminas sutampa su sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugų teikimo terminu. Jeigu sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugas teiktų kitas asmuo, atsakovė negalėtų reikalauti, kad kūrėjas vykdytų garantinius įsipareigojimus, nes, trečiajam asmeniui pradėjus vykdyti sistemos priežiūrą ir modifikavimą, būtų laikoma, jog jis ją pakeitė. Tokiu atveju sistemos trūkumus turėtų šalinti priežiūros ir modifikavimo paslaugas teikiantis asmuo, o atsakovė patirtų papildomas išlaidas. Atskyrus sistemos sukūrimo ir priežiūros paslaugas, sistemos kūrėjas praras suinteresuotumą sukurti patogią, pigiai prižiūrimą ir modifikuojamą sistemą.

10.3. Tiekėjas, teikdamas priežiūros ir modifikavimo paslaugas, turės kartu atlikti sistemos kūrimo ir diegimo darbus (perprogramavimą, defektų šalinimą, dokumentacijos atnaujinimą). Perkama sistema yra kompleksinė ir sudėtinga, todėl bet koks jos keitimas gali paveikti visos sistemos funkcionavimą. Todėl, vienam subjektui atlikus keitimą ir sistemoje atsiradus klaidoms, iškiltų klausimas, kas yra už jas atsakingas. Kol šis klausimas bus sprendžiamas, sistema neveiks ir atsakovė patirs nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Teismas nurodė, kad sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugos gali būti aiškiai apibrėžtos tik sukūrus pačią sistemą, tačiau kartu nurodė, kad kūrėjas galėtų supažindinti naujus tiekėjus su sistema jos diegimo etape. Taigi, nėra aišku, kada galėtų būti pradėtos teikti priežiūros ir modifikavimo paslaugos – diegiant sistemą ar ją įdiegus. Išvada, kad sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugos bus apibrėžtos tik sukūrus sistemą, sudaro pagrindą vertinti, kad pirkimas dėl sistemos priežiūros ir modifikavimo turėtų įvykti jau po jos sukūrimo ir įdiegimo, nes, priešingu atveju, šios pirkimo sąlygos nebūtų aiškios.

10.5. Sprendime nurodyta, kad techninėje specifikacijoje yra aptartas kiekvienos iš paslaugų turinys, tačiau teismo nurodytose pirkimo sąlygose nėra išskirtos sistemos priežiūros paslaugos. Priešingai nei nurodė teismas, pirkimo dokumentuose sistemos sukūrimo ir diegimo kaina yra nurodyta kartu su priežiūros kaina, o modifikavimo paslaugų kaina buvo išskirta dėl to, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslios šių paslaugų apimties. Atskiri terminai konkrečioms paslaugoms suteikti pirkimo dokumentuose yra nustatyti ne tam, kad būtų galima atskirti pirkimo objekto dalis, bet tam, kad būtų galima valdyti projekto įgyvendinimą ir sklandžiai jį užbaigti. Atsiskaitymo už paslaugas tvarka ir tiekėjams nustatytos sankcijos nesudaro pagrindo spręsti, ar tikslinga išskaidyti pirkimo objektą.

10.6. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ji anksčiau vykdė kitos sistemos kūrimo, priežiūros ir tobulinimo pirkimą ir sudarė pirkimo sutartį, o vėliau atskirai vykdė tos pačios sistemos priežiūros ir tobulinimo paslaugų pirkimą ir šios paslaugos jai kainavo brangiau, nei tos pačios paslaugos, įgytos kartu su sistemos sukūrimo paslaugomis. Šie įrodymai nebuvo paneigti kitais įrodymais, tačiau teismas be jokio objektyvaus pagrindo juos atmetė. Sprendime nebuvo tinkamai įvertinta ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) išvada.

10.7. Sprendime nurodyta, kad atsakovė, turėdama licencijas, galės visą sistemą perduoti ją prižiūrinčiam, aptarnaujančiam, tobulinančiam tiekėjui, tačiau pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, jog sistemos kūrėjas turi užtikrinti, kad licencijos atsakovei būtų suteiktos nemokamai. Kūrėjui pasirinkus brangias licencijas, pabrangs priežiūros ir modifikavimo paslaugos, nes, sukūrus sistemą, atsakovė privalės už jas mokėti. Perkant visas paslaugas kartu, sistemos kūrėjas į kainą privalės įskaičiuoti ir licencijų kainą 3 metams.

10.8. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 86 straipsnio 5 dalies 4 punktas patvirtina, kad aptarnavimo ir priežiūros paslaugos gali ir (ar) turi būti perkamos kartu su įsigyjamu objektu, tačiau teismas nevertino šios nuostatos ir jos santykio su VPĮ 28 straipsniu. VPĮ 86 straipsnio 5 dalies 4 punktas – tai speciali norma.

10.9. Aktualioje VPĮ redakcijoje yra išvardintos svarbios priežastys neskaidyti pirkimo objekto į dalis, kuriomis rėmėsi atsakovė, tačiau teismas įvertino jas kaip nereikšmingas. Atsakovė pirkimo sąlygose labai išsamiai aprašė argumentus dėl pirkimo objekto neskaidymo, o ieškovė, juos ginčydama, nurodė tik prielaidas. Sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis yra proporcingas, nes: net ir trumpalaikis sistemos neveikimas sukeltų atsakovei ypač didelę žalą; perkama kelių mokesčio rinkliavos sistema – tai būtinas techninis sprendinys, reikalingas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus; suskaidžius pirkimą, modifikavimo ir priežiūros paslaugas teiksiantiems tiekėjams tenkanti rizika atlyginti atsakovei kilusius nuostolius dėl sistemos sutrikimų būtų neadekvati ir joks tiekėjas nepateiktų pasiūlymo.

10.10. Ieškovė neįrodinėjo, kad, nesuskaidžius pirkimo, buvo pažeistos jos subjektinės teisės, tačiau teismas pats pagrindė ieškovės suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė gina savo, o ne visų panašioje situacijoje esančių tiekėjų interesus. Atsakovė turi duomenų, kad ieškovė yra susijusi su kitomis bendrovėmis ir jos tarpusavyje derina veiksmus, kurie gali neigiamai paveikti konkurenciją.

10.11. Teismas nesprendė dėl kitų ieškovės ginčytų pirkimo sąlygų teisėtumo, todėl sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

11.1. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad sistemos modifikavimo ir priežiūros paslaugos turi būti teikiamos tik tada, kai bus priimtos sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugos, taip pat kad modifikavimo paslaugos teikiamos konkrečioms užduotims vykdyti pagal šalių suderintą atskirą specifikaciją. Toks sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugų įsigijimas negali būti laikomas vientisa paslauga su sistemos sukūrimu ir diegimu.

11.2. Nei pirkimo sąlygose, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nenurodė, kad, išskaidžius pirkimo objektą į dalis, sistemos kūrėjas įgytų pagrindą nevykdyti garantinių įsipareigojimų. Priešingai, atsakovė laikėsi pozicijos, kad būtų nesąžininga kitam tiekėjui perkelti atsakomybę už klaidų, paaiškėjusių eksploatuojant sistemą, taisymą. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad priežiūros paslaugos pradedamos teikti tik po sistemos bandomosios eksploatacijos ir perdavimo, kuriuo patvirtinama, kad paslaugos suteiktos tinkamai, o sistemos modifikavimo paslaugos teikiamos pagal konkrečią šalių atskirai sutartą užduotį, taigi, šalių atsakomybė yra lengvai atribojama.

11.3. Atsakovės argumentas, kad, išskaidžius pirkimą, sistemos kūrėjas neturės suinteresuotumo sukurti lengvai prižiūrimą ir modifikuojamą sistemą, yra iškeltas tik apeliaciniame skunde ir pagrįstas tik prielaidomis. Pirkimo dokumentuose yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti sistema. Atsakovė ketina mokėti tiekėjui už sistemos modifikavimą suteiktų konsultavimo valandų ir pasiūlyme nurodyto valandinio įkainio pagrindu, todėl teiginys, kad nesuskaidžius pirkimo tiekėjas bus suinteresuotas sukurti lengvai ir pigiai modifikuojamą sistemą, yra nepagrįstas. Atsakovės argumentai, kad sistemą prižiūrintis tiekėjas nenorės prisiimti atsakomybės už jos veikimą, jei ją modifikuos kitas asmuo, prieštarauja pirkimo dokumentams, yra pagrįsti tik prielaidomis, o teismų praktikoje tokios aplinkybės nėra vertinamos kaip reikšmingos.

11.4. Pirkimo dokumentuose yra aiškiai atskirtos sistemos sukūrimo ir diegimo bei priežiūros ir modifikavimo paslaugos. Nors atsakovė nurodo, kad pirkimo sąlygose priežiūros ir sistemos sukūrimo kaina nėra atskirta, priežiūros paslaugų kaina yra išskirta pasiūlymo formoje ir sutartyje. Tai, kad pirkimo dokumentuose yra aiškiai išskirti sistemos sukūrimo ir diegimo, priežiūros ir modifikavimo terminai, nustatyta atskira atsiskaitymo tvarka ir tiekėjo atsakomybė už kiekvienos paslaugos netinkamą atlikimą, patvirtina, kad šios paslaugos yra savarankiškos. Atsakovės argumentai, kad, suskaidžius pirkimą, ji patirs papildomų išlaidų mokėdama už licencijas, nėra pagrįsti, nes tiekėjas turi perduoti atsakovei teisę neribotą laiką ir be papildomo atlygio naudoti sukurtą programinę įrangą.

11.5. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su kitu jos vykdytu pirkimu, kadangi šis pirkimas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču. Teismas taip pat tinkamai įvertino Informatikos ir ryšių departamento išvadą ir pagrįstai konstatavo, kad ji neįrodo VPĮ nustatytų pagrindų, kai pirkimas gali būti neskaidomas. VPĮ 86 straipsnio 5 dalis nėra aktuali sprendžiant dėl pirkimo objekto neskaidymo pagrįstumo, speciali norma, reglamentuojanti šį klausimą – tai VPĮ 28 straipsnis.

11.6. Atsakovė apeliacinio skundo 64–69 punktuose nurodė naujus teiginius, kad pirkimo neskaidymas atitinka proporcingumo principą, tačiau ji nenurodė jų pirkimo sąlygose, nors būtent jose ji privalėjo pateikti išsamius argumentus, pagrindžiančius sprendimą neskaidyti pirkimo. Atsakovė pirkimo dokumentuose nepateikė aiškaus sprendimo neskaidyti pirkimo į dalis pagrindimo, taip pat objektyvių duomenų, skaičiavimų ar techninio pagrindimo, kad pirkimo neskaidymas į dalis yra būtinas.

11.7. Ieškovė yra tiekėja, dalyvaujanti ginčijamame pirkime. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygos užkerta jai kelią dalyvauti pirkime ir pagrindė, kodėl ji turi suinteresuotumą ginčyti pirkimo sutarties sąlygas. Atsakovė tik apeliacinės instancijos teisme iškėlė klausimą, kad ieškovė tariamai nėra suinteresuota ginčyti sprendimą neskaidyti pirkimo. Atsakovės naujai pateikti argumentai apie tariamus ieškovės ryšius su kitais subjektais yra pagrįsti tik prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 32 9 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13. 2021 m. balandžio 6 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskalbė tarptautinį viešąjį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugos“. Šis pirkimas yra vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeista kelių naudotojų mokesčio sistema iš sistemos, paremtos vinjetėmis, suteikiančiomis teisę nustatytą terminą važiuoti mokamais magistralinių kelių ruožais, į sistemą e-tolling, pagrįstą kelių rinkliavos mokėjimu už nuvažiuotą atstumą mokamais valstybinės reikšmės keliais. Be ginčo pirkimo, įgyvendindama kelių naudotojų mokesčių surinkimo sistemos pakeitimo projektą, atsakovė vykdo ar planuoja įvykdyti kelis savarankiškus pirkimus, be kita ko, pirkimą „Eismo kontrolės įrangos įrengimas“ ir pirkimą „Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo techninės priežiūros paslaugos“.

14. Paskelbusi ginčo pirkimą, atsakovė siekė, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu šį pirkimą, atliktų kelių rūšių paslaugas, t. y. : 1) sukurtų ir įdiegtų atsakovės pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančią elektroninę kelių rinkliavos informacinę sistemą, suderintų ją su atsakove, taip pat atliktų kitas techninėje specifikacijoje nurodytas procedūras; 2) vykdytų sukurtos ir įdiegtos sistemos priežiūrą; 3) teiktų sistemos modifikavimo paslaugas (pirkimo sąlygų 8.1 papunktis, techninės specifikacijos 3.2.1 papunktis, pirkimo sutarties projekto 7.1–7.3 papunkčiai). Pirkimo sąlygų 10 punkte atsakovė nurodė, kad pirkimas nėra skaidomas į dalis, taip pat išdėstė tokio sprendimo motyvus, be kita ko, nurodydama, kad:

14.1. perkama sistema yra didelės vertės ir sudėtinga informacinių technologijų sistema. Programinės įrangos funkcionalumų diegimo, programavimo, testavimo, sutrikimų šalinimo, sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugos, teikiamos užtikrinant vieningą duomenų bazių panaudojimą, yra labai tarpusavyje susijusios, todėl, išskaidžius pirkimo objektą į dalis, skirtingi tiekėjai negalėtų užtikrinti, kad sistema veiktų nepertraukiamai, iškiltų grėsmė duomenų ir programinės įrangos vientisumui, būtų techniškai sudėtinga, o kartais ir neįmanoma nustatyti sistemos klaidos sukėlėją, identifikuoti, kuris iš paslaugų teikėjų yra atsakingas už padarytą klaidą, įrodyti konkretaus paslaugų teikėjo klaidą, nustatyti konkrečią jo atsakomybę, pritaikyti atitinkamas sutartyje nurodytas sankcijas ir įpareigoti konkretų teikėją tą klaidą ištaisyti. Tokiu atveju, kai neįmanoma priskirti konkrečiam asmeniui atsakomybės už suteiktas nekokybiškas paslaugas, gali kilti teisminiai ginčai ir atsiranda akivaizdi grėsmė, kad sistema neveiks arba veiks netinkamai;

14.2. tuo atveju, jei sistema dėl pirmiau minėtų aplinkybių veiktų netinkamai ar neveiktų, valstybei būtų sukelti dideli tiesioginiai nuostoliai, nes dėl kiekvienos dienos ir valandos, kai sistema neveiks, ekspertų apskaičiavimu, būtų prarastos didelės kelių rinkliavos sumos. Todėl tokiu atveju nebūtų pasiektas vienas iš labai svarbių sistemos sukūrimo ir įdiegimo tikslų – susigrąžinti dalį apmokestintų kelių infrastruktūros sukūrimo ir eksploatavimo išlaidų ir sukaupti lėšas valstybinės reikšmės magistralinių kelių infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti;

14.3. išskaidžius pirkimą į 3 dalis priežiūros ir modifikavimo (plėtros) paslaugas teikiantiems subjektams būtų reikalingas papildomas laikotarpis susipažinti su kito teikėjo sukurta ir įdiegta informacine sistema, todėl jiems būtų reikalingi didesni personalo, techniniai ir laiko resursai, kad paslaugos galėtų būti pradėtos teikti kiek įmanoma greičiau. Teikdami pasiūlymus, tiekėjai turėtų įvertinti tokį savo specialistų papildomai skirtą darbo laiką ir dėl to padidinti siūlomų paslaugų kainas. Laikotarpiu, kol priežiūros ir modifikavimo paslaugas teiksiantys tiekėjai susipažins su sukurta sistema, atsakovė bus privesta laikinai pirkti priežiūros ir modifikavimo paslaugas iš sistemą įdiegusio tiekėjo, o tai padidintų atsakovės išlaidas už priežiūros ir modifikavimo paslaugas.

15. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės paskelbto pirkimo dokumentais, nesutiko su atsakovės sprendimu neskaidyti šio pirkimo į atskiras dalis, taip pat su kai kuriomis kitomis pirkimo dokumentų (pirkimo sąlygų, techninės specifikacijos ir pirkimo sutarties projekto) nuostatomis, todėl 2021 m. balandžio 19 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl šių sąlygų. Ieškovė nurodė, kad jau iš atsakovės parengtų pirkimo dokumentų turinio matyti, jog atsakovė siekia vienu pirkimu įgyti 3 savo esme skirtingas ir savarankiškas paslaugas, taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovės pirkimo sąlygose išdėstyti sprendimo neskaidyti pirkimą į dalis argumentai neatitinka pirkimo sąlygų, VPĮ nuostatų ir teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. Vadovaudamasi savo pateiktais argumentais, ieškovė prašė atsakovės pakeisti pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus bei pasiūlymo formą, nurodant, kad pirkimo objektas yra skaidomas į 3 dalis – sistemos sukūrimas ir įdiegimas, sistemos priežiūra ir sistemos modifikavimas – ir pagal tai atitinkamai pakoreguoti tiekėjams nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, techninę specifikaciją ir pirkimo sutartį, taip pat pakeisti ir panaikinti kitas ieškovės ginčijamas pirkimo dokumentų nuostatas.

16. Atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. raštu informavo ieškovę nusprendusi patenkinti jos pretenziją iš dalies, tačiau ieškovės prašymas suskaidyti pirkimą į 3 dalis buvo atmestas. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė detalizavo pirkimo sąlygų 10 punkte išdėstytus sprendimo neskaidyti pirkimą į dalis argumentus, be kita ko, nurodydama, kad tokiu atveju jai kiltų sunkumų koordinuojant veiksmus tarp skirtingų tiekėjų, įgyvendinančių skirtingas glaudžiai integruotas pirkimo objekto dalis. Atsakovė nurodė, kad skirtingi tiekėjai negalėtų užtikrinti nepertraukiamo sistemos veikimo, iškiltų grėsmė duomenų ir programinės įrangos vientisumui, negalima būtų užtikrinti teikiamų paslaugų nepertraukiamumo ir išvengti išlaidų dubliavimo, išvengti rizikų ir užtikrinti tinkamo pakeitimų valdymo, kokybiško testavimo, skirtingų paslaugų teikėjų darbo koordinavimo, taikomų metodų ir procedūrų sinchronizavimo, keičiamų duomenų paketų ir programų sudedamųjų dalių versijavimo, o tokios problemos turėtų neigiamos įtakos sistemos pasiekiamumui ir funkcionalumui. Atsakovė taip pat nurodė, jog skirtingi priežiūros ir modifikavimo paslaugų teikėjai privalės derinti atliekamas operacijas ir dažniausiai negalės lygiagrečiai teikti priežiūros ir modifikavimo paslaugų, kad priežiūros metu atliekami pakeitimai bei sutrikimų pašalinimai ir sistemos modifikavimo metu atliekami pakeitimai nesukeltų jos funkcionalumų prastovų ir sistema veiktų užtikrinant jai nustatytus aukštus prieinamumo, tikslumo ir saugumo reikalavimus. Be to, atsakovė nurodė, kad priežiūros ir modifikavimo paslaugas teiksiantys asmenys turės skirti papildomų sąnaudų siekdami tinkamai susipažinti su sukurta ir įdiegta sistema, o tam, atsakovės pasitelktų ekspertų vertinimu, reiktų skirti ne mažiau kaip 480 darbo valandų. Atsakovės teigimu, tiekėjai, teikdami pasiūlymus, įvertins šias papildomas sąnaudas ir įtrauks jas į priežiūros ir modifikavimo pasiūlymų kainą.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai nusprendė neskaidyti į dalis jos vykdomo pirkimo. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, skundžiamame sprendime konstatavo, kad pirkimu siekiamos įgyti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos gali būti atskirtos nuo kitų pirkimo objektą sudarančių paslaugų, t. y. nuo šios sistemos priežiūros paslaugų ir jos modifikavimo paslaugų, o atsakovės pateikti argumentai, dėl kurių, jos vertinimu, pirmiau minėtos paslaugos turėtų būti įgytos vykdant 1 pirkimą, tokios teismo išvados nepaneigia. Dėl šios priežasties teismas nusprendė nutraukti atsakovės vykdomą pirkimą ir papildomai nevertino kitų ieškovės išdėstytų argumentų, jos manymu, pagrindžiančių poreikį pakeisti ar panaikinti ir kitas jos ginčijamas pirkimo sąlygų, techninės specifikacijos ar pirkimo sutarties nuostatas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovė kelia klausimus: 1) ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas; 2) ar atsakovė pagrįstai nusprendė neskaidyti pirkimo į dalis. Taip pat byloje yra pareikšti procesinio pobūdžio prašymai pakartotinai kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, pateikusią išvadą šioje byloje, su prašymu pateikti atsakymus į atsakovės apeliaciniame skunde suformuluotus klausimus ir nepriimti šios institucijos byloje pateiktos papildomos išvados.

Dėl atsakovės prašymo pakartotinai kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir ieškovės prašymo nepriimti Viešųjų pirkimų tarnybos papildomos išvados

18. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Šioje proceso stadijoje reikiamais atvejais taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl būtinybės įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas išvadai duoti ir pareikalaujama, kad tokia išvada būtų pateikta (CPK 232 straipsnio 7 punktas). CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik tuo atveju, kai jie negalėjo būtų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė, dar teikdama atsiliepimą į ieškinį, suformulavo prašymą gauti kompetentingos valstybės institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – išvadą dėl šioje byloje keliamų klausimų. Šis atsakovės prašymas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria teismas įtraukė į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją Viešųjų pirkimų tarnybą ir nustatė jai terminą išvadai pateikti. Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama teismo įpareigojimą, 2021 m. liepos 8 d. pateikė byloje išvadą ir, be kita ko, aptarė joje aplinkybes, kurios, jos vertinimu, galėtų būti reikšmingos ir turėtų būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl atsakovės sprendimo neskaidyti pirkimą į dalis pagrįstumo. Viešųjų pirkimų tarnybai pateikus savo išvadą byloje, atsakovė nekvestionavo šioje išvadoje išdėstytų samprotavimų, nekėlė klausimo, ar išvadą teikiančios institucijos pateikti paaiškinimai yra pakankami, neprašė jos papildyti, pateikti išsamesnius paaiškinimus dėl tam tikrų konkrečių byloje keliamų klausimų, neformulavo klausimų, į kuriuos, jos vertinimu, turėtų atsakyti Viešųjų pirkimų tarnyba.

20. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą apeliacinės instancijos teismui kreiptis į išvadą byloje teikiančią Viešųjų pirkimų tarnybą, su prašymu aiškiai ir konkrečiai atsakyti į šiuos atsakovės paruoštus klausimus: 1) ar atsakovės nurodyta pirkimo neskaidymo priežastis, kad suskaidžius pirkimo objektą į dalis būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti sistemos klaidos ar sutrikimo sukėlėją, priežastį, atsakingą asmenį ir užtikrinti operatyvų sutrikimo pašalinimą ir sistemos veikimo nepertraukiamumą, yra laikytina svarbia priežastimi pagal VPĮ 28 straipsnio 2 dalį; 2) ar Informatikos ir ryšių departamento pateikta ekspertinė nuomonė, kad pirkimo sutarties vykdymas taptų per sudėtingas techniniu požiūriu, yra tinkamas ir pakankamas sprendimo neskaidyti pirkimą pagrindimas; 3) ar VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos svarbios priežastys yra alternatyvios ir perkančiajai organizacijai siekiant pagrįsti pirkimo objekto neskaidymą į dalis pakanka pagrįsti bent vieną iš nurodytų priežasčių. Taigi, atsakovė iš esmės siekia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Viešųjų pirkimų tarnyba patikslintų savo pirmosios instancijos teisme pateiktą išvadą.

21. Pažymėtina, kad teikdama tokį prašymą atsakovė nenurodė, kodėl nepareiškė jo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė taip pat neįrodinėja, kad būtinybė pateikti šiuos klausimus Viešųjų pirkimų tarnybai iškilo tik šiuo metu, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl ginčo baigties, nesiremia jokiomis naujai po sprendimo priėmimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir pan. Grįsdama savo prašymą, atsakovė nurodo tik tai, kad, įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos išvados turinį, nėra aiški šios institucijos nuomonė ir jos vertinimas dėl šio konkretaus viešojo pirkimo objekto skaidymo (žr. apeliacinio skundo 71 punktą). Tačiau šiuo atveju yra reikšminga tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvados turinys atsakovei buvo atskleistas dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė, manydama, kad joje pateikti argumentai nėra pakankamai išsamūs, turėjo galimybę prašyti patikslinti šią išvadą iki tol, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės. Atsakovei suformulavus prašymą pareikalauti patikslintos išvados byloje tik apeliaciniame skunde ir nenurodžius pagrįstų priežasčių, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl toks jos prašymas nėra tenkinamas.

22. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus atsakovės pateiktų klausimų formuluotes ir jos reikalavimą išvadą teikiančiai institucijai aiškiai ir konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus, susidaro įspūdis, jog atsakovė iš esmės siekia, kad ši institucija, o ne teismas, atliktų byloje šalių išdėstytų argumentų ir jų pateiktų įrodymų teisinį vertinimą. Antai formuluodama pirmąjį klausimą, atsakovė reikalauja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įvertintų ir aiškiai atsakytų, ar jos nurodytas pirkimo neskaidymo pagrindas pagal VPĮ nuostatas yra pakankamas siekiant pagrįsti sprendimą neskaidyti pirkimo į dalis, o formuluodama antrąjį klausimą, atsakovė siekia, kad išvadą teikianti institucija įvertintų byloje pateikto įrodymo įrodomąją galią ir įrodymų pakankamumą. Vis dėlto prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį vertinimą yra suteikta tik teismui.

23. Pažymėtina, kad po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė byloje papildomą išvadą, kurioje, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, detalizavo savo poziciją dėl atsakovės sprendimo neskaidyti pirkimo objektą į dalis ir tokį atsakovės sprendimą įvertino kaip pagrįstą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nepriimti į bylą šios papildomos išvados, kadangi ji buvo pateikta po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos papildoma išvada buvo priimta pirmosios instancijos teismo teisėjos 2021 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pakartotinai spręsti šios išvados priėmimo klausimą.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas

24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas bendrąja prasme yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Savo ruožtu tiekėjo suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje yra apibrėžiamas kaip jo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr. , pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

25. Pažymėtina, kad asmens teisinis suinteresuotumas apginti interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį nebūtinai visais atvejais turi būti siejamas su tokio asmens formaliu dalyvavimu pirkime pateikiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03). ESTT jurisprudencijoje taip pat yra nurodyta, kad tuo atveju, jei įmonė nepateikė pasiūlymo dėl tariamai diskriminacinių konkurso dokumentuose ar konkurso sąlygose pateiktų specifikacijų ir konkrečiai dėl jų ji nebūtų galėjusi teikti visų prašomų paslaugų, būtų nepagrįsta reikalauti, kad ji pirma pateiktų pasiūlymą per ginčijamą sutarties sudarymo procedūrą tam, kad vėliau galėtų pasinaudoti peržiūros procedūromis, siekdama užginčyti tokias specifikacijas, net jeigu dėl tokių specifikacijų jos galimybės laimėti sutartį būtų niekinės (žr. ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Grossmann Air Service, C 230/02).

26. Kasacinis teismas, vertindamas su tiekėjų suinteresuotumu pasinaudoti peržiūros procedūra susijusius klausimus, laikosi nuoseklios pozicijos, jog tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra ar ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021). Be to, kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų (ne)suinteresuotumo vertinimo yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka nėra ginamos, tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, kad teismas nenagrinėtų šalių ginčo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

27. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju ieškovė kvestionuoja atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas, be kita ko, nurodydama, kad pirkimo objektą sudarančios informacinės sistemos sukūrimo, priežiūros ir modifikavimo paslaugos turėtų būti įgyjamos vykdant atskirus pirkimus, tokiu būdu sudarant sąlygas šių objektų pirkimuose dalyvauti ir tiems tiekėjams, kurie gali pasiūlyti kurią nors vieną iš minėtų pirkimo objektą sudarančių paslaugų. Savo procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., dubliko 18 punktą) ieškovė nurodė, kad atsakovės sprendimas neskaidyti pirkimo į dalis užkerta jai galimybę pateikti pasiūlymą tik dėl elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugų teikimo, nesiūlant atsakovei tokios sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugų. Tokios aplinkybės rodo, kad reikšdama reikalavimus panaikinti pirkimo sąlygas dėl pirkimo neskaidymo į dalis, ieškovė siekia apginti savo, kaip potencialios tiekėjos, galinčios pasiūlyti atsakovei dalį ginčo pirkimo objektą sudarančių paslaugų, teisę dalyvauti tokiame pirkime ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti šias pirkimo sąlygas.

28. Atsakovė, kvestionuodama ieškovės suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas, nurodė sužinojusi iš viešoje erdvėje esančių duomenų, kad ieškovė galimai yra susijusi su kitomis bendrovėmis, viena iš kurių turi sukūrusi e-tolling sistemą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė vertino, kad šios bendrovės galimai derina savo veiksmus pirkime ir tokiu būdu gali neigiamai paveikti konkurencines sąlygas. Vis dėlto pažymėtina, kad tokie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir paremti tik prielaidomis, atsakovė nepateikė jokių objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų ir įrodymų. Be to, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad kita galimai su ieškove tam tikru būdu susijusi bendrovė yra sukūrusi e-tolling sistemą, savaime nepaneigia ieškovės procesiniuose dokumentuose deklaruoto siekio dalyvauti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugų pirkimuose.

Dėl atsakovės sprendimo neskaidyti pirkimo į dalis

29. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tokiu reglamentavimu yra įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva) nuostatos. Šios Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos skaidyti stambias sutartis į dalis kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių dalys labiau atitiktų mažų ir vidutinių įmonių pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant labiau pritaikyti atskirų sutarčių turinį prie specializuotų mažų ir vidutinių įmonių sektorių, arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus. Taigi, tokiu Direktyvoje nustatytu reguliavimu yra siekiama pritaikyti viešuosius pirkimus mažų ir vidutinių įmonių poreikiams, o kartu – skatinti konkurenciją pirkimuose.

30. Kita vertus, pirmiau minėta taisyklė dėl privalomo tarptautinių pirkimų skaidymo į dalis nėra absoliuti ir taikoma besąlygiškai. Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija galėtų nuspręsti, jog sutartį skaidyti į pirkimo dalis netikslinga, pavyzdžiui, kai, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika, taip pat rizika, kad sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba rizika, kad būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį. Atitinkamai atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. Tokie perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

31. Pažymėtina, kad galimybė perkančiajai organizacijai neskaidyti tarptautinio pirkimo į dalis yra nustatyta kaip išimtinė priemonė, todėl perkančiųjų organizacijų argumentai, pagrindžiantys tokį sprendimą, negali būti formalūs ir deklaratyvūs. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl jos pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėj byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek pirkimo sąlygose, tiek ir byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir apeliacinį skundą, grįsdama savo sprendimą neskaidyti pirkimo į dalis, visų pirma, įrodinėja, kad visos jos siekiamos įgyti paslaugos yra taip susijusios tarpusavyje, kad jos negalėtų būti teikiamos skirtingų tiekėjų. Priešingu atveju, anot atsakovės, nebūtų įmanoma užtikrinti, kad įgyjama elektroninė kelių rinkliavos informacinė sistema veiktų tinkamai ir nepertraukiamai, taip pat užtikrinti, kad šios sistemos trūkumai ir gedimai būtų nedelsiant pašalinami, todėl, sistemai tinkamai nefunkcionuojant, atsakovei būtų sukelti nuostoliai. Taigi, atsakovė laikosi pozicijos, kad išskaidžius pirkimą į dalis, kiltų rizika, jog sutartis nebus tinkamai įvykdyta.

33. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė nepagrįstai siekia įgyti visas jos vykdomo pirkimo objektą sudarančias paslaugas vykdydama vieną bendrą pirkimą. Teismas nurodė, kad pirkimo objektą sudarančios elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos, atsižvelgiant į jų vykdymo laiką, taip pat kitas šias paslaugas apibūdinančias pirkimo dokumentų nuostatas (jų kainą, įvykdymo terminus, atsiskaitymo už paslaugas tvarką ir kt.) gali būti atskirtos nuo šios sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugų, turimų suteikti po to, kai sistema bus sukurta ir įdiegta, o sistemos kūrėjo atsakomybei priskirtų sistemos trūkumų, paaiškėjusių po sistemos perdavimo atsakovei, šalinimo klausimas yra išspręstas nustačius pirkimo dokumentuose garantinį terminą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad pirmiau minėti atsakovės nurodyti pirkimo neskaidymą pagrindžiantys argumentai neatitinka pirkimo dokumentų nuostatų ir nėra pakankami siekiant pagrįsti, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos negalėtų būti perkamos atskirai, suskaidžius jas į smulkesnes grupes.

34. Įvertinus išdėstytas aplinkybes matyti, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar pirkimo objektą sudarančios paslaugos yra tiek susijusios tarpusavyje, kad negalėtų būti vykdomos skirtingų tiekėjų, ar egzistuoja objektyvi rizika, kad įgijus jas atskirais pirkimais, atsakovės siekiama įgyti informacinė sistema negalėtų tinkamai ir nepertraukiamai funkcionuoti, ar tokiu atveju būtų užtikrintas tinkamas ir operatyvus atsiradusių sistemos trūkumų pašalinimas ir neatsiras grėsmė, jog sutartis negalė būti tinkamai įvykdyta. Siekiant nustatyti šias aplinkybes, yra aktualu įvertinti pirkimo dokumentų nuostatas, apibrėžiančias pirkimo objektą sudarančių paslaugų turinį, atskleisti šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas.

35. Kaip minėta pirmiau, pirkimo dokumentuose yra nustatyta, kad pirkimo laimėtojas turės suteikti atsakovei 3 rūšių paslaugas – sukurti ir įdiegti elektroninę kelių rinkliavos informacinę sistemą, vykdyti sukurtos ir įdiegtos sistemos priežiūrą, teikti jos modifikavimo paslaugas. Iš pirkimo dokumentų nuostatų matyti, kad šios paslaugos turėtų būti teikiamos tokia tvarka:

35.1. pirmiausiai, tiekėjas per 14 mėnesių terminą turės sukurti ir įdiegti elektroninę kelių rinkliavos informacinę sistemą (pirkimo sąlygų 9 punktas). Teikdamas šias paslaugas, tiekėjas turės atlikti veiklos procesų ir poreikių analizę, suprojektuoti atsakovės nurodytus reikalavimus atitinkančią informacinę sistemą, atlikti sistemos testavimą, įdiegti sukurtą sistemą, atlikti sistemos bandomąją eksploataciją (techninės specifikacijos 5, 9.12, 9.15, 9.16 punktai). Pabaigus bandomąją eksploataciją ir pasiekus bandomosios eksploatacijos priėmimo kriterijus atitinkančius rezultatus, bus pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas ir elektroninė kelių rinkliavos informacinė sistema bus laikoma atsakovės galutinai priimta (techninės specifikacijos 9.16 papunktis);

35.2. tinkamai suprojektavęs ir įdiegęs sistemą, tiekėjas turės ne mažiau nei 36 mėnesius nuo galutinio paslaugų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo teikti sistemos priežiūros paslaugas. Priežiūros paslaugos apima sukurtos programinės įrangos sutrikimų šalinimą ir atsakovės paskirtų atsakingų asmenų konsultavimą. Priežiūra turi būti taikoma: visiems tiekėjo sukurtiems (pateiktiems) informacinės sistemos komponentams; sistemos komponentų diegimo darbams; komponentų suderinimui tarpusavyje; tiekėjo sukurtų (pateiktų) sistemos komponentų keitimo, perprogramavimo, perrašymo, papildymo, taisymo, defektų šalinimo darbams; bet kokiems įsikišimams į programinės įrangos ir (ar) atskirų jos elementų sandarą, kurie galėtų paveikti sistemos ir (ar) jos elementų veiklą, turėtų įtakos programinės įrangos ir (ar) jos elementų funkcionavimui, tikslumui, saugumui, kokybei, tinkamumui, integracijai, naudotojo darbui su programine įranga ir (ar) jos elementais, neigiamai paveiktų programoje sukauptus, saugomus ir naujai įvedamus duomenis ir informaciją, turėtų neigiamos įtakos kitų, pagalbinių ir (ar) nepriklausomų, programų bei programinės įrangos veiklai. Priežiūros metu atnaujinęs sistemos funkcionalumus arba nustatęs netikslumų dokumentacijoje, tiekėjas turės atitinkamai pakoreguoti visą susijusią dokumentaciją, pateikti atnaujintus išeities tekstus ir kitus programinius komponentus (pirkimo sąlygų 9 punktas, techninės specifikacijos 9.17 papunktis);

35.3. tinkamai suprojektavęs ir įdiegęs informacinę sistemą, tiekėjas turės 36 mėnesius (arba tol, kai bus pasiekta didžiausia modifikavimo paslaugų kaina) teikti sistemos modifikavimo paslaugas (pirkimo sąlygų 9 punktas). Šios paslaugos bus teikiamos ir priimamos pagal atskiras tiekėjo ir atsakovės suderintas užduotis ir specifikacijas. Modifikavęs sistemą, tiekėjas turės atnaujinti jos dokumentaciją ir pateikti ją atsakovei (techninės specifikacijos 3.3.3.1–3.3.3.7 papunkčiai).

36. Aptartos pirkimo dokumentų nuostatos, apibūdinančios pirkimo objektą sudarančių paslaugų turinį, šių paslaugų teikimo tvarką ir terminus rodo, kad atskiros pirkimo objektą sudarančios paslaugos iš esmės turės būti teikiamos etapais – sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugos galės būti pradėtos teikti tik po to, kai elektroninė kelių rinkliavos informacinė sistema bus sukurta, įdiegta ir galutinai priimta atsakovės. Kita vertus, nors iš pirkimo dokumentų turinio matyti, kad elektroninė kelių rinkliavos informacinė sistema bus laikoma galutinai priimta šalims pasirašius priėmimo–perdavimo aktą, tai savaime nereiškia, kad, tiekėjui sukūrus, įdiegus ir perdavus atsakovei informacinę sistemą, visos tiekėjo, kaip šios sistemos kūrėjo, pareigos, kylančios iš pirkimo dokumentų, bus laikomos baigtomis vykdyti.

37. Pirkimo sutarties projekto 74 punkte nustatyta, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti paslaugų trūkumus ir (ar) netikslumus per užsakovės kreipimesi ar techninėje specifikacijoje nurodytus terminus. Tuo tarpu techninės specifikacijos 3.3.4–3.3.5 papunkčiuose yra nurodyta, kad tuo atveju, jei teikiant paslaugas paaiškėja, jog pirkimo metu paslaugų teikėjas nenumatė visų reikalingų pakeitimų, susijusių su užsakytomis paslaugomis, trūkstamų pakeitimų realizavimą paslaugų teikėjas atlieka savo lėšomis be papildomo mokesčio; atsakovei po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos pranešus apie aptiktas klaidas, teikėjas turi klaidas ištaisyti per nustatytą laiką, priklausomai nuo klaidos kritiškumo, kuris apibrėžtas paslaugos lygio aptarnavimo reikalavimuose, taip pat pateikti atsakovei patikslintą informaciją ir atnaujinti dokumentaciją be papildomų mokesčių. Šios pirkimo dokumentuose suformuluotos sąlygos sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė tokiu būdu iš esmės siekė nustatyti garantinį terminą, per kurį tiekėjas turės užtikrinti jo sukurtos sistemos tinkamą veikimą ir neatlygintinai pašalinti nustatytus trūkumus ar netikslumus, taip pat neatlygintinai modifikuoti sistemą tuo atveju, jeigu jis nenumatė atitinkamų reikalingų pakeitimų sistemos kūrimo etape. Vis dėlto pažymėtina, kad tokia tiekėjo pareiga yra susijusi būtent su jo sukurtos vieningos informacinės sistemos, kurios visi elementai yra tiekėjo suderinti tarpusavyje, tinkamu veikimu. Tiekėjas negali būti priverstas garantuoti, kad sistema veiks tinkamai kitam asmeniui pakoregavus sistemos struktūrą, tam tikrus jos elementus, funkcionalumus ir pan.

38. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikdami sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugas, kiti tiekėjai neabejotinai galėtų ir turėtų atlikti tam tikrą intervenciją į kito tiekėjo jau sukurtą elektroninę kelių rinkliavos informacinę sistemą, kurios tinkamą veikimą turi užtikrinti jos kūrėjas. Tokią išvadą patvirtina šio sprendimo 35.2–35.3 papunkčiuose aptartos pirkimo dokumentų nuostatos, iš kurių matyti, kad atlikdamas tiek sistemos priežiūros, tiek ir jos modifikavimo paslaugas, tiekėjas turės atlikti tam tikras sistemos korekcijas, be to, šių aplinkybių iš esmės nekvestionavo nei dalyvaujantys byloje asmenys, nei teismas. Todėl tuo atveju, jeigu pirkimas būtų suskaidytas į dalis, o sistemos kūrimo ir diegimo bei jos priežiūros ir modifikavimo paslaugas būtų pavesta atlikti skirtingiems tiekėjams, atsakovė iš esmės netektų galimybės per pirkimo sutartyje nustatytą garantinį terminą reikalauti sistemos kūrėjo neatlygintinai pašalinti nustatytus sistemos trūkumus ir prarastų sistemos kūrėjo suteiktą jos kokybės garantiją. Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos galėtų būti atskirtos ir teikiamos kaip savarankiškos paslaugos bei patvirtina atsakovės poziciją, kad, šias paslaugas pavedus vykdyti skirtingiems tiekėjams, būtų sukelta rizika netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, išskaidžius pirkimą į dalis ir pavedus sistemos kūrimą, jos priežiūrą ir modifikavimą atlikti skirtingiems asmenims, tiekėjas, turintis sukurti ir įdiegti informacinę sistemą, ne tik praras pareigą vykdyti jo sukurtos sistemos garantinę priežiūrą, bet ir praras suinteresuotumą sukurti tokį produktą, kurį būtų galima paprastai, pasitelkiant mažiausias sąnaudas taisyti ir modifikuoti. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu pagrįstai nurodė, kad reikalavimai tiekėjo turimai sukurti informacinei sistemai yra pateikti techninėje specifikacijoje, kuri yra privaloma sistemos kūrėjui, vien tik įvertinus šio dokumento apimtį ir turinį, matyti, kad jame nėra išsamiai išdėstyti absoliučiai visi techniniai sprendimai, kuriuos turės išspręsti sudėtingą elektroninę kelių rinkliavos informacinę sistemą kuriantis tiekėjas. Todėl tiekėjai galėtų sukurti sistemą, kuri atitiktų tiek minimalius atsakovės techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, tiek, atitikdama tas pačias pirkimo dokumentuose nustatytas charakteristikas, pasižymėtų geresniais, patogesniais funkcionalumais. Taigi, atsakovės sprendimas neskaidyti pirkimo į dalis ir visas tarpusavyje susijusias jo objektą sudarančias paslaugas įgyti iš vieno tiekėjo yra pagrįstas dar ir dėl to, kad skatina tiekėją sukurti patogią, lengvai prižiūrimą ir modifikuojamą sistemą.

40. Išvadą, kad šiuo atveju yra netikslinga skaidyti pirkimo objektą į dalis, patvirtina ir atsakovės pateiktas Informatikos ir ryšių departamento 2021 m. birželio 28 d. raštas, kuriame ši įstaiga, atsižvelgdama į turimą praktiką kuriant ir modernizuojant valstybės informacines sistemas, registrus ir elektroninių ryšių tinklus, taip pat organizuojant su valstybės informacinių išteklių plėtra ir priežiūra susijusius viešuosius pirkimus, pateikė nuomonę dėl ginčo paslaugų pirkimo iš vieno tiekėjo sudarant ilgalaikę sutartį aspektų. Informatikos ir ryšių departamentas šiame rašte, be kita ko, paaiškino, kad techninės užduoties analizė, informacinės sistemos projektavimas, kūrimas ir sukurtos sistemos techninė priežiūra – tai labai susiję procesai, nes skirtingi programinės įrangos gamintojai naudoja skirtingus metodus, įrankius, programavimo kalbas ar duomenų bazių valdymo sistemas, kurie skiriasi iš esmės ir turi savo ypatumų. Todėl išskiriant nurodytus procesus ir pavedant skirtingiems rangovams teikti paslaugas, kyla didelė rizika, kad skirtingi projekto vykdymo etapų rezultatai bus nesuderinami tarpusavyje, nesuteiks siekiamos naudos, kels riziką viso projekto įgyvendinimui. Rašte taip pat nurodyta, kad, pasitelkus skirtingus tiekėjus, padidės tikėtinas problemų išsprendimo ir sistemos neveikimo laikas jas sprendžiant, su tuo susiję kaštai, nors ši aplinkybė yra kritiškai svarbi vertinant elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos specifiką. Tokie kompetentingos valstybės institucijos pateikti paaiškinimai papildomai pagrindžia, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos iš esmės sudaro vieningą visumą, kurią išskaidžius į dalis, kiltų rizika netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį ir nepasiekti pirkimui keliamų rezultatų.

41. Be pirmiau aptartų argumentų, kad pirkimo objektą sudarančios paslaugos yra neatsiejamai susijusios ir jas teikiant skirtingiems tiekėjams negalėtų būti užtikrintas tinkamas sistemos funkcionavimas, jos gedimų ir trukdžių šalinimas, atsakovė taip pat įrodinėja, kad skaidyti pirkimą į dalis nėra naudinga ekonomiškai. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. sutartį, kurios pagrindu kitą jos vykdytą pirkimą laimėjęs tiekėjas turėjo sukurti keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo sistemos programinę įrangą (ar pritaikyti atsakovės poreikiams analogišką rinkoje egzistuojančią programinę įrangą), taip pat ją prižiūrėti ir tobulinti. Šioje sutartyje nurodyta, kad pradinė jos vertė su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) sudaro 121 000 Eur, o mėnesinė sistemos priežiūros paslaugos kaina su PVM sudaro 484 Eur. Atsakovė taip pat pateikė 2020 m. spalio 14 d. sutartį, sudarytą pasibaigus pirmiau minėtos sutarties galiojimo terminui su ta pačia tiekėja, laimėjusia dar vieną jos vykdytą pirkimą. Šia sutartimi tiekėja įsipareigojo suteikti perkėlimo keltais bilieto kainos kompensavimo sistemos priežiūros ir tobulinimo paslaugas. Sutartyje nurodyta, kad jos kaina su PVM sudaro 196 504 Eur, mėnesinė sistemos priežiūros paslaugos kaina – 1 149,50 Eur su PVM. Vadovaudamasi tokiais duomenimis, atsakovė teigia, kad pirkti informacinės sistemos sukūrimo, priežiūros ir modifikavimo paslaugas kartu yra ekonomiškiau, nei įgyti šias paslaugas iš skirtingų tiekėjų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, kitaip nei pirmiau minėtas Informatikos ir ryšių departamento raštas, šie atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos pozicijos dėl ginčo pirkimo skaidymo netikslingumo.

42. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės pateikti duomenys atspindi situaciją, susiklosčiusią atsakovei įgyjant konkrečias paslaugas, tačiau šie duomenys nėra pakankami siekiant įvertinti bendras rinkoje egzistuojančias tendencijas. Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina, nei kad analogiška situacija turėtų susiklostyti visais atvejais, kai sistemos sukūrimo, jos priežiūros ir (ar) tobulinimo (modifikavimo) paslaugos yra perkamos atskirais pirkimais, nei kad tokia situacija turėtų susiklostyti ginčo pirkime. Antra, įvertinus pateiktų sutarčių turinį negalima padaryti išvados, kad abiem atvejais sistemos priežiūros ir tobulinimo paslaugos turėjo būti teikiamos visiškai analogiškomis sąlygomis ir paslaugų kainos pokyčius nulėmė būtent tai, kad antruoju atveju šios paslaugos buvo perkamos be sistemos sukūrimo paslaugų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sutartyse nėra aiškiai apibrėžtas tiekėjo turimų suteikti sistemos priežiūros ir tobulinimo paslaugų turinys, todėl jis negali būti palygintas, be to, jose yra nurodyti skirtingi paslaugų teikimo terminai (2018 metais sudarytoje sutartyje nurodyta kad paslaugos turėtų būti teikiamos 24 mėnesius, į šį terminą įskaitant ir 6 mėnesius, kai programinė įranga bus kuriama ar pritaikoma atsakovės poreikiams, savo ruožtu pagal 2020 metų sutartį paslaugos turėtų būti teikiamos net 32 mėnesių laikotarpį), o sistemos tobulinimo paslaugų valandinė kaina 2020 metais sudarytoje sutartyje yra net mažesnė nei 2018 metų sutartyje (atitinkamai 26,62 Eur su PVM ir 30,25 Eur su PVM). Trečia, šiuo atveju yra pagrindas sutikti ir su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad atsakovės lyginamos sutartys buvo sudarytos skirtingais laikotarpiais (2018 ir 2020 metais), šių sutarčių sudarymą skiriantis terminas yra pakankamai reikšmingas, todėl dar ir dėl šios priežasties jos negali būti vertinamos kaip sudarytos esant tapačioms rinkos sąlygoms ir objektyviai palyginamos.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažino neteisėtais pirkimo sąlygų 8.1 papunktį, kuriame yra apibrėžtas pirkimo objekto turinys, ir pirkimo sąlygų 10 punktą, kuriame atsakovė išdėstė pirkimo neskaidymą pagrindžiančius argumentus. Atitinkamai, nepagrįstai pripažinęs neteisėtomis šias nuostatas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis šiuo pagrindu nutraukė atsakovės vykdomą pirkimą. Dėl šios priežasties, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl šios ieškovės reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

44. Teikdama ieškinį, ieškovė ginčijo ne tik pirmiau minėtus pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus, tačiau taip pat pareiškė reikalavimus pripažinti neteisėtais techninės specifikacijos 3.3.3 papunktį, pirkimo sąlygų 28.1 papunktį ir sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5 ir 113.1 punktus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs neteisėtais pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus ir nutraukęs atsakovės vykdomą pirkimą, nevertino kitų ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo. Ši bylos dalis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liko neatskleista. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ne tik tą jo dalį, kuria teismas patenkino ieškinį iš dalies, be to apeliaciniame skunde savo prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pirmiau minėtų ieškovės ginčijamų sąlygų teisėtumo (žr. apeliacinio skundo 83–88 punktus), ši bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

45. Bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikinama skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šį klausimą paliekant spręsti pirmosios instancijos teismui priklausomai nuo galutinio bylos rezultato (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino neteisėtomis atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ pirkimo sąlygų 8.1 papunktį ir 10 punktą bei nutraukė viešojo pirkimo procedūras, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės „SW Baltic“ AS ieškinio dalį, kuria reikalaujama pripažinti neteisėtais atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ pirkimo sąlygų 8.1 papunktį ir 10 punktą.

Civilinės bylos dalį dėl ieškovės „SW Baltic“ AS ieškinio reikalavimų pripažinti neteisėtais atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ techninės specifikacijos 3.3.3 papunktį, pirkimo sąlygų 28.1 papunktį ir sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5 ir 113.1 punktus perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas