Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą antstolei Vaivai Šimkienei, suinteresuotiems asmenims: A. P., AB SEB bankui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame pareiškėja prašo panaikinti 2020-04-02 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, turto arešto aktą, patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Nurodo, jog pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą išieškojimas vykdomas iš skolininko A. P. ir subsidiariai iš E. P., kas reiškia, kad teisė nukreipti išieškojimą į E. P. turtą atsiranda tik tuo atveju, jei skola nesumokama iš A. P. turto. Antstolės 2020-04-02 surašytame patvarkyme dėl informacijos pateikimo yra nurodyta, kad 2015-05-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4478-650/2015 buvo nutraukta santuoka tarp A. P. ir E. P.. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai A. P. ir E. P. susitaria, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį Nr.0650518030384-11 (su 2009-08-07 pakeitimais) vykdys bendrai ir iki visiško prievolės įvykdymo solidariai bus atsakingi už tinkamą prievolės įvykdymą kreditoriui, o realizavus AB SEB bankui įkeistą turtą, liko nesumokėta 20032,61 Eur skola ir procesinės palūkanos, todėl E. P. atžvilgiu gali būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės. Su tokiais antstolės veiksmais pareiškėja nesutinka, nes antstolė, pradėjusi vykdymą pagal 2015-04-08 vykdomąjį įrašą, kuriame nustatyti skolininko A. P. ir subsidiariai atsakingo asmens E. P. įsipareigojimai išieškotojui AB SEB bankui, 2020-04-02 ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų skolininkės E. P., kaip solidarios skolininkės, atžvilgiu pagal 2015-05-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4478-650/2015. Antstolė pakeitė 2015-04-08 vykdomajame dokumente jos atžvilgiu nustatytą prievolės pobūdį iš subsidiarios į solidariąją, tačiau ne pagal vykdomąjį dokumentą, o vykdytino dokumento, t. y. teismo sprendimą, todėl neteisėtai 2020-04-02 atliko vykdymo veiksmus: areštavo turtą, priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, išieškojimo, dėl skolos išieškojimo, taip pažeisdama CPK 586 straipsnio nuostatas. 2020-04-02 antstolė neturėjo teisės be vykdomojo rašto modifikuoti skolininkų prievolę, pradėti skolos išieškojimą iš solidarių skolininkų E. P. ir A. P.. Turėjo būti išduotas vykdomasis raštas, nes subsidiari prievolė savo prigimtimi, pasekmėmis skiriasi nuo solidarios prievolės, o antstolė savo nuožiūra neturėjo teisės pakeisti prievolės prigimties vykdymo procese.

2020-04-30 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skundo, nurodydama, jog skolininkai: E. P. ir A. P. yra nurodyti antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente - notaro išduotame vykdomajame įraše. Nėra tikslinga, kad būtų išduoti keli skirtingų institucijų vykdomieji dokumentai tos pačios skolos atžvilgiu, todėl atmeta skundo argumentą, kad

dėl nesumokėtos sumos tolesnio išieškojimo iš E. P. turėjo būti išduotas vykdomasis raštas. Atsižvelgus į CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog tuo atveju, kai, realizavus įkeistą daiktą, gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, ir ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Šiuo atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Tokios prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta būtent kreditoriaus interesų apsaugai. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis, t. y. kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Skunde pareiškėja teigia, kad teisė nukreipti išieškojimą į E. P. turtą atsiranda tik tuo atveju, jei skola nepadengiama iš A. P. turto. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad šiuo metu A. P. atžvilgiu antstolių kontorose yra užvestos 28 vykdomosios bylos, iš kurių viena vykdomoji byla yra išlaikymo byla. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad išlaikymo byla, vykdoma kito antstolio kontoroje, yra išsiųsta išskaitoms padaryti, jokių išskaitų iš A. P. darbo užmokesčio nėra gaunama. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių A. P. vardu nėra registruota, sąskaitos areštuotos, tačiau iš sąskaitų jokios piniginės lėšos nėra nurašomos. A. P. skolos dalimis nedengia, dėl šios priežasties iš A. P. šiuo metu nėra išieškoma. Kadangi nėra galimybės išieškoti iš A. P., buvo priimtas sprendimas išieškoti iš kito vykdomajame įraše nurodyto asmens - E. P..

Dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta, kad skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Iš suinteresuoto asmens A. P. atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/15/00774 matyti, jog antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomas Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2015-04-08 išduotas vykdomasis įrašas Nr. GŠ-1975 dėl 44375,54 Eur skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. P. ir subsidiariai atsakingo asmens E. P.. Įraše nurodyta, kad skola turi būti išieškoma parduodant hipotekos lakštu Nr. 05120050002183 įkeistą turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeistas nekilnojamasis turtas buvo realizuotas, tačiau visa skola nebuvo sumokėta, todėl antstolė išieškojimą vykdo iš kito skolininko (-ų) turto ir tai atitinka Civilinio kodekso 4.193 straipsnio nuostatas.

Pareiškėja sutinka, kad pagal vykdomąjį įrašą, išduotą notaro, yra subsidiari skolininkė ir kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra solidari. Pareiškėja skundžia antstolės veiksmus dėl to, kad antstolė modifikavo prievolę iš subsidiarios į solidarią ir išieškojimą iš solidarios skolininkės vykdo be vykdomojo rašto ir dėl to prašo panaikinti antstolės 2020-04-02 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, turto arešto aktą, patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

Su tokia pareiškėjos pozicija teismas nesutinka. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.

Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolei nepavyko išieškoti iš pagrindiniam skolininkui A. P. priklausančio turto - piniginių lėšų. A. P. turi 28 vykdomąsias bylas, galimai yra nemokus, buvo pradėtas fizinio asmens bankroto procesas, tačiau, konstatavus skolininko nesąžiningumą, buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą (LITEKO duomenys, civ. byla Nr. 2FB-1610-650/2016, v. b. l. 135-137). Pagrindiniam skolininkui buvo siunčiami patvarkymai dėl vykdymo išlaidų, dėl informacijos pateikimo, nurodymas priverstinai nurašyti A. P. pinigines lėšas, dėl skolos išieškojimo, tačiau skola nebuvo sumokėta, jo vardu nėra transporto priemonių ir nekilnojamojo turto (v. b. l. 148-166). Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, antstolė turėjo teisinį pagrindą išieškojimą nukreipti į pareiškėjos kaip subsidiarios skolininkės turtą, antstolė įvykdė savo procesinę pareigą ir vykdymo veiksmus pradėjo pagrįstai. Ta aplinkybė, kad 2020-04-02 patvarkyme dėl informacijos pateikimo antstolė vadovavosi teismo sprendimu Nr. 2-4478-650/2015, nes patys pareiškėjai (vykdomojoje byloje subsidiarūs skolininkai) modifikavo prievolę iš subsidiarios į solidarią – nepatvirtina neteisėtų antstolės veiksmų ir nedraudžia patvarkyme nurodyti teismo sprendimu patvirtintos faktinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ta faktinė aplinkybė nesukuria nė vienam iš skolininkų didesnės apimties prievolių, o pačių pareiškėjų valia pakeičia prievolės įvykdymo būdą ir tvarką, tačiau akivaizdu, kad antstolė išieškojimą vykdo turėdama išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, kuris galiojantis ir nepanaikintas (v. b. l. 178, CPK 178, 185 str.).

Pareiškėja nurodo, jog dėl solidarios prievolės vykdymo turėjo būti išduotas vykdomasis raštas, o be vykdomojo rašto išieškoti negalima. Teismas sutinka, kad be vykdomojo dokumento išieškoti negalima apskritai, tačiau nesutinka, kad turėjo būti išduotas vykdomasis raštas. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra laikomas teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 str. 1 d.). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo.

Vykdomasis raštas pagal 2015 m. teismo sprendimą dėl 6.2.3. punkto priverstinio vykdymo negali būti išduotas, nes sprendime buvo tik nurodyta, kaip pareiškėjai sutarė vykdyti prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo - ar asmeniškai, ar solidariai. CPK 648 straipsnis reglamentuoja, kas vykdomajame rašte turi būti nurodyta ir viena iš būtinų sąlygų yra su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog sprendime nebuvo priteista skola kreditoriui, o pagal pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo tik patvirtinta sąlyga dėl prievolės vykdymo kreditoriui. Antstolei tokiu atveju gali būti pateikta tik sprendimo kopija, kuri patvirtintų, kaip pareiškėjai nutarė vykdyti prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo. Sprendimo kopija antstolei buvo pateikta, todėl ji patvarkymuose pagrįstai ir rėmėsi ta faktine aplinkybe.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų, skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 510-513 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškėjos E. P. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.