Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-396/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2019-02-08Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
1A-238-396/2019
Teisminio proceso Nr.
1-04-4-00073-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-396/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00073-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergej Bekiš),nuteistojo M. S. (M. S.) gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d., t. y. vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir M. S. paskirta galutinė bausmė – 196 MGL (9 800 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. grąžinami: automobilis ,,O-Z“ valstybinis Nr. XXXX, su raktu ir transporto priemonės registracijos liudijimu XXX Nr. XXX; medinė dėžutė ir pirštinė, saugomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje; pinigai – 6 550 Eur ir 20 000 Eur, saugomi Muitinės departamento sąskaitoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. M. S. pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, ir pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018 m. lapkričio 9 d. apie 12 val. 30 min., vykdamas automobiliu „O. Z.“ valstybinis Nr. XXXX, iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, esantį kelio 167 km, Nidos–Smiltynės pl. 2, Neringoje, paslėpęs automobilio bagažinėje buvusioje dėžutėje, gabendamas 20 000 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuoti 20 000 Eur, kurie saugomi Muitinės departamento sąskaitoje.

2.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje rėmėsi netinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, todėl nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad precedento galią turi tik tokie teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

2.2. Skunde nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo vertinimo (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalis), t. y. turto konfiskavimas yra privalomai skiriamas nustačius, jog turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami nedeklaruoti pinigai yra kontrabandos dalykas, todėl turi būti konfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-646/2007 ir kt.).

2.3. Pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 20 000 Eur, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Prokurorės vertinimu, 20 000 Eur yra kontrabandos dalykas, todėl remiantis BK 72 straipsniu yra pagrindas šiuos pinigus konfiskuoti. Nors nuteistasis parodymų metu tvirtino, kad dalį pinigų sutaupė, o kitą – skolinosi iš fizinių asmenų, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šiuos nuteistojo argumentus. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis sąmoningai siekė šiuos pinigus nuslėpti nuo pareigūnų, o tikrinimo metu nurodė, jog su savimi turi tik 6 550 Eur, kurie buvo skirti įsigyti kemperiui. Be to, iš Klaipėdos teritorinės muitinės patikrinimo 2018 m. lapkričio 9 d. akto bei liudytojų E. G. ir E. K. parodymų matyti, kad atlikus patikrinimą, automobilio bagažinėje, buvo rasti nedeklaruoti 20 000 Eur, kurie buvo susukti pirštinėse ir paslėpti įrankių dėžės dugne.

2.4. Apeliantė skunde kritikuoja skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl nekonfiskuotų 20 000 Eur ir pažymi, kad nuteistasis M. S. kontrabanda gabendamas šiuos pinigus, turėjo išankstinį tikslą, t. y. įsigyjant namą ant ratų, iškreipti sandorio aplinkybes ir tokiu būdu išvengti ar sumažinti išmuitinimo, ar kitų mokesčių bei galimai nuslėpti gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos, t. y. priešingais teisei veiksmais siekė sau ekonominės naudos. Be to, nedeklaruoti pinigai akivaizdžiai didina šešėlinės ekonomikos apimtis, sunkių finansinių nusikaltimų padarymą ir kt., todėl deklaravimo reikalavimas taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną.

2.5. Prokurorė taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog M. S. paskirta bausmė yra pakankami efektyvi ir baudžianti, todėl paskirtas nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcingas ir sukeltų nuteistajam pernelyg didelę finansinę naštą. Tačiau, apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. S. už sunkaus nusikaltimo padarymą motyvuotai ir pagrįstai paskyrė švelniausią galimą bausmės rūšį (baudą), kurios dydis yra artimas minimaliam šios bausmės dydžiui, būtina taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kuri tik tokiu būdu užtikrins paskirtai bausmei keliamų tikslų efektyvumą ir baudžiamumą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės skundą, nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Gynėjo vertinimu, prokurorė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudaryta teismų praktikos 2010 metų apžvalga ir argumentuoja, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra konfiskuotinas turtas.

3.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje nurodoma, jog teismas taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimą, pirmiausia turi įvertinti ir šios priemonės taikymo proporcingumą. Nustatęs, kad turto konfiskavimas pažeis proporcingumo principą, teismas turi teisę neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015; Nr. 2K-80-511/2018; Nr. 2K-133-719/2018; Nr. 2K-104-518/2019 ir kt.).

Atsiliepimas

3.3. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį bei į tai, kad nuteistojo veiksmais nebuvo padaryta žalos, gabentos lėšos nebuvo neteisėtos kilmės, į tai, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę pripažino ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais dėl ko buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrįstai netaikė nuteistajam M. S. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Be to, nuteistajam visų gabentų lėšų konfiskavimas taptų labai didele finansine našta, nes kartu su sutuoktine augina mažametę vaikaitę, turi rimtų sveikatos problemų ir pan.

3.4. Atsiliepime gynėjas kritikuodamas prokurorės skundo argumentus nurodo ir tai, kad apeliantės prašymas taikyti gabentų lėšų konfiskavimą, grindžiamas tik abejonėmis ir prielaidomis dėl šių gabentų piniginių lėšų neteisėtos kilmės.

4. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo apeliacinis skundą tenkinti. Nuteistojo gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas įrodymų gavimo teisėtumas ir pagrįstumas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl nuosprendis šioje dalyje neperžiūrimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad M. S. skiriama bausmė – bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą. Todėl apygardos teismas nusprendė, kad automobilį ,,O-Z“, valstybinis Nr. XXXX, su raktu ir transporto priemonės registracijos liudijimu XXX Nr. XXXX, medinę dėžutę ir pirštinę, pinigus – 6 550 Eur ir 20 000 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam M. S.

7. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad M. S. kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas. Pažymėtina, kad valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, kuris užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis.

8. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir pripažįstami konfiskuotinu turtu. Pagal BK 67 straipsnį, turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų (bylos Ismaylov prieš Rusiją, Nr. 30352/03; Sun prieš Rusiją, Nr. 31004/02; Grifhorst prieš Prancūziją, Nr. 28336/02; Moon prieš Prancūziją, Nr. 39973/03; Gabrić prieš Kroatiją, Nr. 9702/04). Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog M. S. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar kitos neteisėtos veiklos. Priešingai, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. S. vyko į K. pirkti kemperio. Tai patvirtina liudytojo S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54–56). Iš byloje esančios grynųjų pinigų deklaravimo formos XXXXX ir grynųjų pinigų deklaracijos Nr. XXXX matyti, kad M. S. deklaravo 6 550 Eur grynųjų pinigų, o jų panaudojimo tikslą nurodė automobilio, žemės ūkio ar buitinės technikos pirkimui (t. 1, b. l. 6–7). Byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad nedeklaruoti pinigai buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai ar siekiant juos nuslėpti. Pažymėtina, kad nuteistojo M. S. ir liudytojo S. L. parodymai nėra paneigti, todėl pagal Baudžiamojoje teisėje galiojančią nekaltumo prezumpciją, būtent kaltinimui tenka pareiga įrodyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą.

11. Iš nuteistojo M. S. parodymų matyti, kad dalį pinigų sutaupė, o kitą dalį – pasiskolino, t. y. pinigai gauti legaliu būdu. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pinigų nedeklaravimo motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad nedeklaruoti pinigai, akivaizdžiai didina šešėlinės ekonomikos apimtis, sunkių finansinių nusikaltimų padarymą ir kt., tačiau M. S. nusikalstami veiksmai buvo užkardyti iš Rusijos Federacijos atvykus į Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, esantį kelio 167 km, Nidos–Smiltynės pl. 2, Neringoje. Todėl valstybė, dėl M. S. padaryto teisės pažeidimo, nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju, nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo M. S. veika apsiribojo tik per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams nepateikimu, t. y. jų nedeklaravimu. Be to, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, šiuo atveju deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas.

13. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad M. S. anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, teigiamai charakterizuojamas, jokių kitų jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad M. S. per sieną vežta 20 000 Eur pinigų suma neabejotinai jam reikšminga, nes tai buvo jo santaupos ir pasiskolinti pinigai. Be to, apeliaciniame skunde nėra ginčijamas M. S. paskirtos bausmės (baudos) dydis. Priešingai, apeliaciniame skunde konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas M. S. už sunkaus nusikaltimo padarymą motyvuotai ir pagrįstai paskyrė švelniausią bausmės rūšį (baudą), kurios dydis yra artimas minimaliam šios bausmės dydžiui. Akivaizdu, kad nuteistajam M. S. paskirta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu (iki 200 MGL dydžio), yra pakankamai efektyvi ir baudžianti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – nedeklaruotų pinigų konfiskavimą, būtų neproporcinga nuteistojo padarytam nusikaltimui ir sukelianti pernelyg didelę jam finansinę naštą. Be to, neatitiktų EŽTT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, o atsižvelgiant į nuteistojo sveiktos būklę, šeimines aplinkybes, toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, taip pat būtų nepateisinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisKęstutis JucysLinas Žukauskas