- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 1-32-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00073-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis namų statybos kombinate „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:
M. S. , pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, ir pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018 m. lapkričio 9 d., apie 12 val. 30 min., vykdamas automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), nepateikęs muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio bagažinėje buvusioje dėžutėje, gabeno 20 000 eurų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikė muitinės kontrolei.
Kaltinamasis M. S. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prekiauja nameliais ant ratų, jau dvejus metus užsiima šiuo verslu, perka kemperius Lietuvoje, o parduoda Kaliningrade. Dažniausia perka senus, nuo kiekvieno vagonėlio užsidirba 200–300 eurų. Jam pasiūlė atvežti naują kemperį, kuris kainuoja 10 kartų brangiau, o užsidirbti galima ne 200 eurų, o 1 500–2 000 eurų. Todėl norint daugiau uždirbti reikėjo daugiau investuoti. Jis valiutą slėpė nuo savo muitininkų, nes šie pradeda klausinėti, todėl negalima jais pasitikėti. 2018 m. lapkričio 9 d. jis su S. L. važiavo pirkti kemperio. Pravažiavo Rusijos muitinę, deklaravo 6 550 eurų, o 20 000 eurų, kuriuos buvo paslėpęs automobilyje, nedeklaravo. Lietuvos muitinėje muitinės darbuotojas jiems pasiūlė deklaruoti vežamus daiktus. Jis deklaravo pinigus, 6 550 eurų, kuriuos turėjo kišenėse, o 20 000 eurų nedeklaravo, nes bijojo, kad duomenys apie tai pateks į jų muitinę. Muitininkas paprašė nuvaryti mašiną detaliai apžiūrai. Muitinės pareigūnas apžiūrėjo automobilį ir bagažinėje buvusioje dėžutėje rado pinigus – 20 000 eurų, suvyniotų į pirštinę. Nusipirkus kemperį nereikėtų deklaruoti, už kokius pinigus pirko, nes būtų nurodęs minimalią kainą, kad būtų mažesnis mokestis ir išmuitinimas būtų pigesnis, todėl dokumentuose kaina mažinama kelis kartus. Kartu važiavęs S. L. turėjo ir deklaravo 6 000 eurų, jis buvo pasirengęs investuoti pinigus, jei būtų pritrūkę, nes jie dviese užsiima tuo verslu. Per sieną važinėja dažnai, žinojo, kad virš 10 000 eurų reikia deklaruoti, todėl jis turėjo deklaruoti 26 500 eurų. Pinigus jis slėpė vienas, S. tų pinigų nematė, todėl pasiėmė 6 000 eurų, jei neužtektų, o apie 20 000 nežinojo. Dokumentų, pateisinančių 20 000 eurų įgijimą, jis neturi, nes pinigus jam paskolino draugai, buvo žodinis susitarimas, tas draugas dabar yra jūroje. Tokiu darbu užsiėmė ne iš gero gyvenimo, jis turi negalią, jam įdėtas širdies protezas. Jo žmona taip pat turi antros grupės neįgalumą, ji sirgo onkologine liga. Jų duktė žuvo beveik prieš 5 metus, žentas dingo ir jie su žmona augina anūkę, bet neturi globos dokumentų. Jis pripažįsta savo kaltę, gailisi, viskas buvo padaryta ne iš blogos valios. Dalį pinigų jis sutaupė, tai buvo šeimos santaupos, anksčiau jis plaukdavo į jūrą, o pusę sumos pasiskolino, dabar skolas reikia grąžinti. Prašo teismo nekonfiskuoti pinigų. Atlyginimas gamykloje nedidelis – 130 eurų per mėnesį ir pensija, už tokius pinigus neįmanoma pragyventi, todėl dabar imasi bet kokio darbo.
Kadangi kaltinamasis M. S. dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Liudytojas S. L. (S. L.) parodė, kad M. S. yra jo draugas ir jie susitarė 2018-11-09 vykti į Lietuvą. 2018-11-09, apie 10 val., jie automobiliu ,,Opel Zafira", kurį vairavo M. S., iš Kaliningrado išvažiavo į Lietuvą, apie 12 valandą pravažiavo Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sieną ir atvyko į Lietuvos muitinės postą (duomenys neskelbtini). M. S. automobiliu ,,Opel Zafira“ atvykus į muitinės postą sustojo ir liko sėdėti automobilyje. Prie jų priėjo muitinės pareigūnai ir paprašė pateikti pasus. Muitinės pareigūnui paėmus jų pasus, jiems sėdint automobilyje, prie jų vėl priėjo muitinės pareigūnas, liepė užpildyti muitinės deklaraciją ir nurodyti gabenamų pinigų sumą. Jis ir M. S. išlipę iš automobilio nuėjo į muitinės postą ir abu užpildė muitinės deklaracijas. Jis deklaracijoje nurodė, kad vežasi 700 Rusijos rublių ir 6700 eurų, o M. S. savo deklaracijoje nurodė 6550 eurų. Užpildę deklaracijas jie muitinės pareigūnams pateikė deklaracijose nurodytus pinigus. Suskaičiavus pinigus jis pasiliko muitinės poste, o M. S. nuėjo prie automobilio. Vėliau sužinojo, kad M. S. automobilio tikrinimo metu rado pinigus. Jis apie vežimus pinigus nieko nežino (1 t., b. l. 55–56).
Liudytoja E. G. parodė, kad ji yra Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė ir dirba Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-11-09 pamainos darbo metu buvo atsakinga už automobilių tikrinimą. 2018-11-09, apie 12 val. 30 min., į Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelią iš Rusijos Federacijos atvažiavo automobilis ,,Opel Zafira", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Rusijos Federacijos pilietis M. S., kartu automobilyje važiavo keleivis S. L., buvo patikrinti jų dokumentai. Automobiliai į muitinės postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką atvažiuoja automobiliams skirta juosta ir sustoja nustatytoje vietoje, kurioje dirba muitinės pareigūnas, tikrinantis atvykstančius asmenis ir transporto priemones. Šioje darbo vietoje 2018-11-09 dirbo vyriausiasis inspektorius E. K. (E. K.). Pareigūnas E. K. Rusijos Federacijos piliečiams uždavė standartinius klausimus: kokią gabena grynųjų pinigų sumą, ar gabena akcizais apmokestinamų prekių ir koks kiekis kuro yra automobilio kuro bake. M. S. žodžiu deklaravo, kad vežasi 6550 eurų, o S. L. – 6700 eurų ir 700 Rusijos rublių, todėl buvo nurodyta muitinės posto patalpose raštu užpildyti grynųjų pinigų deklaracijas. Minėti asmenys užpildė grynųjų pinigų rašytines deklaracijas. M. S. deklaracijoje nurodė, kad vežasi 6550 eurų, o S. L. – kad vežasi 6700 eurų ir 700 Rusijos rublių. Po to jie buvo nuvesti į fizinių asmenų tikrinimo patalpą, ten pareigūnas A. K. tikrino S. L., o ji – M. S.. Šis pateikė pinigus, ji pinigus skaičiavo. Abu asmenis patikrino su metalo ieškikliu, tačiau nedeklaruotų ir paslėptų pinigų ar kitų draudžiamų daiktų nerado. S. L. pasiliko muitinės poste, o M. S. liepė su automobiliu vykti į detalaus tikrinimo vietą – angarą, kur automobilį tikrino detaliai. Detalaus tikrinimo vietoje ji tikrino automobilio bagažinę, o pareigūnas A. K. – automobilio saloną. Ji M. S. nurodė iš automobilio ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinės iškrauti visus daiktus ir padėti ant stalo. M. S. iš automobilio bagažinės visus daiktus išėmė ir juos padėjo ant stalo, daiktų buvo nemažai. M. S. pradėjo labai daug kalbėti, matėsi, kad stengiasi nukreipti dėmesį. Toks elgesys jai sukėlė įtarimą. Ji liepė M. S. atidaryti rudos spalvos dėžutę, jos viduje ant viršaus buvo uždėta raudonos spalvos staltiesė. M. S. tik atidarė dėžutę ir norėjo ją vėl uždaryti, stumtelėjo dangtelį atgal. Tai jai dar labiau sukėlė įtarimą. Iš dėžutės išėmusi staltiesę pamatė, kad dėžutėje yra sudėti įvairūs automobiliui skirti instrumentai. Dėžutės dugne, po įvairiais automobiliui skirtais instrumentais, viename kampe buvo įdėta darbinių pirštinių pora. Pirštinės buvo sudėtos viena į kitą ir susuktos į ritinėlį. Ritinėlį paėmusi į rankas suprato, kad pirštinėse yra kažkas įdėta. Pirštinių ritinėlį išskleidė ir pamatė, kad pirštinėse yra paslėpti pinigai, eurų banknotai. Pinigų banknotai buvo tvirtai susukti. Radus pinigus M. S. pradėjo dėstyti įvairias versijas – pinigai ne jo, jis turėjo uždirbti už pervežimą. Pinigai buvo išimti iš pirštinės, išdėlioti ir M. S. suskaičiavo. Dėliodamas ir skaičiuodamas pinigus M. S. pradėjo painiotis, jam pradėjo drebėti rankos, todėl ji kartu su M. S. pinigus perskaičiavo, buvo 20 000 eurų. Apie rastus paslėptus pinigus pranešė posto pamainos viršininkui (1 t., b. l. 59–63).
Liudytojas E. K. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi. 2018-11-09 jis dirbo kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už automobilių, bagažo ir asmenų tikrinimą. Apie 13 val. į Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelią iš Rusijos Federacijos atvažiavo automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Rusijos Federacijos pilietis M. S., kartu automobilyje važiavo keleivis S. L., kurių asmenybės buvo nustatytos pagal pateiktus asmens tapatybės dokumentus. Automobiliai į muitinės postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką atvažiavo automobiliams skirta juosta ir sustojo automobiliams skirtoje sustoti vietoje. Jis priėjo prie automobilio, paklausė, ar turi ką deklaruoti, ar vežasi alkoholio, vaistų, ar turi draudžiamų daiktų. Atskirai paklausė; ,,Kiek grynųjų pinigų Jūs vežatės?“ Vairuotojas ir keleivis išlipo iš automobilio. M. S. atsakė, kad vežasi 6500 eurų, o keleivis S. L. nurodė, kad turi apie 6000 eurų. Asmenys teigė, kad pinigai, kuriuos jie vežasi, yra skirti kemperiui pirkti, sakė, kad Palangoje planuoja pirkti kemperį. Asmenų bendravimo tonas jam sukėlė įtarimą. Abu iš savo kišenių ištraukė po pluoštą pinigų, sakydami: „žiūrėkite“. Tada jis liepė užpildyti grynųjų pinigų deklaracijas. Asmenis palydėjo į muitinės posto patalpas pildyti deklaracijas. Po to sužinojo, kad po grynųjų pinigų deklaracijų užpildymo automobilio bagažinėje buvo rasta nedeklaruotų 20 000 eurų (1 t., b. l. 66–68).
Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto pamainos viršininko M. G.2018-11-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-11-09, apie 12.30 val., į (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Rusijos Federacijos atvyko lengvasis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Rusijos Federacijos piliečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Kartu vyko keleivis S. L. gim. (duomenys neskelbtini) m., paso Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykstančiųjų į Lietuvos Respubliką transporto priemonių / asmenų kontrolę vykdžiusiam vyriausiajam inspektoriui E. K. asmenys nurodė, kad su savimi turi po 6500 eurų. Iš asmenų buvo pareikalauta užpildyti grynųjų pinigų deklaracijas. Po deklaracijų įforminimo, kilus įtarimų, kad asmenys gali turėti daugiau grynųjų pinigų, atlikus asmenų bei transporto priemonės detalų muitinį tikrinimą, automobilio bagažinėje esančioje dėžutėje buvo rasti į medžiaginę pirštinę suvynioti grynųjų pinigų deklaracijoje nenurodyti 20 000 eurų (1 t., b. l. 4–5).
Grynųjų pinigų deklaravimo forma (duomenys neskelbtini) ir grynųjų pinigų deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykstantis transporto priemone ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), deklaruoja 6550,00 eurų grynųjų pinigų. Grynųjų pinigų deklaracijos blanke Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant panaudojimo tikslą nurodytas kemperio pirkimas (1 t., b. l. 6–7).
2018-11-09 Klaipėdos teritorinės muitinės patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad angare tikrinant vairuotojo M. S. vairuojamą automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje įrankių dėžutės dugne darbinėje pirštinėje rasta nedeklaruotų 20 000 eurų (1 t., b. l. 12).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2018-11-09 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininko ir inspektorių darbo vietoje ant stalo padėti du plastikiniai paketai su pinigais. Viename iš paketų įdėtas popieriaus lapelis, kuriame užrašyti skaičiai „6550“. Atskirai iš paketų išėmus pinigus ir suskaičiavus nustatyta, kad pakete, kuriame įdėtas popieriaus lapelis su užrašytais skaičiais ,,6550“, yra 6550 eurų. Suskaičiavus, šie pinigai įdėti į savaiminio užsiklijavimo paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kito paketo išimtų pinigų yra 20 000 eurų. Suskaičiavus, šie pinigai įdėti į savaiminio užsiklijavimo paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Detalaus tikrinimo vietoje stovi automobilis ,,Opel-Zafira“ pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinė atrakinta. Ant stalo, stovinčio detalaus tikrinimo vietoje, padėta medinė dėžutė, kurioje, be kitų daiktų, yra darbinė pirštinė (1 t., b. l. 21–32).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad 2018-11-13 apžiūrėti savaiminio užsiklijavimo paketuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esantys eurai: 6550 eurų – 33 (trisdešimt trys) 100 (vieno šimto) nominalo vertės eurų banknotai, 1 (vienas) 500 (penkių šimtų) nominalo vertės eurų banknotas, 55 (penkiasdešimt penki) 50 (penkiasdešimties) nominalo vertės eurų banknotai; 20 000 eurų: 37 (trisdešimt septyni) 100 (vieno šimto) nominalo vertės eurų banknotai, 7 (septyni) 200 (dviejų šimtų) nominalo vertės eurų banknotai, 25 (dvidešimt penki) 500 (penkių šimtų) nominalo vertės eurų banknotai, 48 (keturiasdešimt aštuoni) 50 (penkiasdešimties) nominalo vertės eurų banknotai. Dėžutė stačiakampio formos, pagaminta iš faneros, kuri gamykliniu būdu nudažyta rudos spalvos dažais. Uždaroma užtraukiami dangteliu, kuris įsideda į specialiai išpjautas įdubas. Atidarius dėžutę matyti, kad dėžutės viršuje yra marga raudonos ir oranžinės spalvos staltiesė, žemiau matyti įvairūs instrumentai, tualetinio popieriaus ritinėlis ir dvi darbinės pirštinės. Darbinės pirštinės pirštuotos, baltos spalvos, megzto sintetinio audinio, su pilkos spalvos gumos sutvirtinimu delne (1 t., b. l. 41–49).
Apžiūros protokole nurodyta, kad 2018-12-07 apžiūrėtas vaizdo įrašas: (duomenys neskelbtini) į detalaus patikrinimo vietą priekiu įvažiuoja pilkos spalvos automobilis, iš kurio išlipa vairuotojas, atidaro automobilio bagažinės dangtį, ant stalo padeda iš bagažinės išimtą dėžutę, kurioje rastos darbinės pirštinės su pinigais (1 t., b. l. 74–86).
Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. pinigus – 20 000 eurų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei. M. S. savo kaltę pripažino visiškai, detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis tvirtino, kad slėpė pinigus nuo Rusijos muitinės pareigūnų. Kaltinamasis detaliai paaiškino šių pinigų kilmę ir paskirtį. M. S. žinojo, kad gabena grynuosius pinigus, suprato, kad turi pareigą ir galimybę juos deklaruoti, tačiau to nepadarė, pareigūnų neinformavo apie gabenamus pinigus, kurių suma viršijo 10 000 eurų. Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio poste buvo pakankamai informacijos apie pareigą deklaruoti gabenamus pinigus, tai pripažįsta ir kaltinamasis. Liudytojas E. K. parodė, kad priėjęs prie automobilio klausė, ar vairuotojas ir keleivis turi ką deklaruoti, atskirai dar paklausė, ar vežasi pinigų. M. S. atsakė, kad vežasi 6500 eurų, o keleivis S. L. nurodė, kad turi apie 6000 eurų. Tai patvirtina ir byloje esanti grynųjų pinigų deklaracija, kurioje nurodyta, kad M. S., vykstantis transporto priemone ,,Opel Zafira“, deklaruoja 6550 eurų grynųjų pinigų (1 t., b. l. 6–7). Liudytoja E. G. parodė, kad automobilio bagažinėje buvusioje dėžutėje rado paslėptus pinigus – 20 000 eurų. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo pastangas paslėpti gabenamus pinigus ir parodo jo tyčią šių pinigų nedeklaruoti. Nors M. S. teigia, kad tai legalūs pinigai, tačiau pinigų nedeklaravimo motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
M. S. veika, gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas M. S. bausmę už padarytą nusikaltimą teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.
M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę M. S. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. M. S. neteisėtai gabentų grynųjų pinigų suma daugiau nei 2 kartus viršijo BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas gerai (t. 2, b. l. 132–135). Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įskaitytinas M. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-11-09 iki 2018-11-10, t. y. dvi paros, į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos.
M. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, 3000 eurų užstatas grąžintinas užstato davėjai A. V. (t. 1, b. l. 151–163).
M. S. kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). M. S. baudžiamojo poveikio priemonės – visų jo gabentų pinigų konfiskavimas – taikymas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų EŽTT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose ir, atsižvelgiant į kaltinamojo sveiktos būklę, šeimos gyvenimo aplinkybes, tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimas būtų nepateisinamas. Byloje nėra nustatyta, kad M. S. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gauti neteisėtai. Pagal bylos duomenis, kurie nėra paneigti, M. S. gabenti pinigai – 20 000 Eur buvo jo asmeniniai ir pasiskolinti iš draugų, skirti nameliams ant ratų įsigyti. Byloje nėra duomenų, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai ar siekiant juos nuslėpti. Be to, pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad valstybė dėl M. S. padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. M. S. anksčiau neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, teigiamai charakterizuojamas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. M. S. per sieną vežta 20 000 eurų pinigų suma neabejotinai yra jam reikšminga, nes tai buvo jo santaupos ir pinigai, gauti pagal paskolą.
M. S. padarė vieną neteisėtą veiką – nepateikė per valstybės sieną gabentų pinigų deklaracijos muitinės pareigūnams, t. y. jų nedeklaravo. Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. M. S. skiriama bausmė – bauda – yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą. Todėl automobilis ,,Opel-Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su raktu ir transporto priemonės registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), medinė dėžutė ir pirštinė, saugomi Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 34, 36–40), pinigai – 6550 eurų ir 20 000 eurų, saugomi Muitinės departamento sąskaitoje (1 t., b. l. 50), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., 303 str., teismas
nusprendžia:
M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 300 MGL – 15 000 eurų – dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
Įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-09 iki 2018-11-10, t. y. dvi paras, į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos, nustatyti, kad nesumokėta bauda – 196 MGL (9800 eurų). Baudą nuteistasis turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, 3000 eurų užstatą grąžinti užstato davėjai A. V..
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį ,,Opel-Zafira“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), su raktu ir transporto priemonės registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), medinę dėžutę ir pirštinę, saugomus Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje, pinigus – 6550 eurų ir 20 000 eurų, saugomus Muitinės departamento sąskaitoje, grąžinti M. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.