Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo Dainiaus Ročio 2023 m. liepos 7 d. nutartimi, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-2361-573/2023, kurioje G. E. ir E. G. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1, 2 dalyse, teismingumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. birželio 1 d. perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje E. G. kaltinamas pagal 182 straipsnio 1, 2 dalį (80 epizodų), G. E. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (60 epizodų), dėl to, kad kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (kitur nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 17 d.) veikdami bendrininkų grupe įgijo svetimą UAB „P“ priklausantį didelės vertės turtą.

2. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis ši baudžiamoji byla 2023 m. birželio 1 d. buvo paskirta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui Miroslavui Gvozdovičiui. Baudžiamosios bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi baudžiamąją bylą pagal teismingumą perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Teisėjas nutartyje nurodė, kad iš kaltinamojo akto nustatyta, jog 34 nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami kaltinamieji, padarytos Kauno apskrityje; 33 nusikalstamos veikos padarytos Vilniaus apskrityje; 25 nusikalstamos veikos padarytos Klaipėdos apskrityje; 18 nusikalstamų veikų padaryta Panevėžyje ir 14 padaryta Visagine. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teisėjas konstatavo, kad daugiausia nusikalstamų veikų galimai padaryta Kauno apskrityje, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose byla gauta 2023 m. birželio 27 d. ir paskirta teisėjui Dainiui Ročiui. Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga, 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu išspręsti ginčą dėl šios baudžiamosios bylos teismingumo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje visi kaltinime nurodyti kaltinamųjų veiksmai buvo padaryti Vilniaus mieste, todėl laikytina, kad visos veikos yra padarytos Vilniaus mieste ir byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byla perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nutartyse išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir remdamasis vien formaliais argumentais sprendė, kad šiam teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 226 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 227 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias teritorinio bylų teismingumo ir teismingumo nustatymo kelių nusikalstamų veikų atvejais taisykles, šiam teismui nėra teisminga. Kauno apylinkės teismas su tokiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nesutiko visiškai pagrįstai, todėl byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Ginčas dėl bylų teismingumo tarp teismų, nagrinėjamu atveju susiklostė teismams skirtingai vertinant bylos aplinkybes, susijusias su nusikalstamų veikų padarymo vieta. Pagal BPK 226 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikos jūrų laive ar orlaivyje ir šio straipsnio 1 dalies taisyklės negalima pritaikyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra laivo ar orlaivio registravimo uostas. Esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms teismingumo klausimus sprendžia BPK 227 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. BPK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padaryta vienodas nusikalstamų veikų skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika. Kai nusikalstama veika padaryta užsienyje, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Pagal BK 4 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta.

6. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad G. E. ir E. G. kaltinimai pareikšti dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo panaudojant apgaulę. Pagal kaltinamojo akto turinį sukčiavimo (BK 182 straipsnis) veiksmai pasireiškė iš esmės tuo, kad G. E., dirbdamas UAB „P“ projektų vadovu ir būdamas atsakingas už UAB „P“ parduotuvių remontą ir rekonstrukcijas, turėjęs teisę pasirašyti sąskaitas – faktūras, ir E. G., būdamas UAB „Š“ komercijos direktoriumi, atsakingu už produkcijos teikimą įmonei, sutartis ir materialinių išteklių valdymą, veikdami kartu, turėdami vieningą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą esmingai suklaidinti UAB „P“, pateikiant netikrus duomenis apie reikalingos UAB „P“ įsigyti apšvietimo įrangos kiekį, pagal iš anksto tarpusavyje suderiną pasiūlymą dėl užaukštinto apšvietimo įrangos kiekio, kurį E. G. perduodavo UAB „Š“ apskaitininkei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitai faktūrai paruošti, šiai surašius sąskaitą faktūrą, taip suklastojus dokumentą, žinant, kad sąskaitose faktūrose pateikti duomenys neatitinka tikrovės, t.y., kad skirtingose Lietuvos vietose esančiose parduotuvėse buvo atlikti tam tikri darbai ir pirktos prekės, montuota apšvietimo įranga, mažesnei sumai, negu nurodyta suklastotose sąskaitose, G. E. tokias sąskaitas faktūras patvirtindavo savo parašu ir pateikdavo UAB „P“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui apmokėti sumą, kuri būdavo didesnė, negu realiai UAB „P“ pateiktų paslaugų ar prekių vertė, apmokėjus kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras kaltinamieji savo naudai įgijo svetimą UAB „P“ priklausantį didelės vertės turtą.

7. Iš kaltinimo akto turinio matyti, kaltinamieji sąskaitų faktūrų klastojimo ir pateikimo įmonių buhalterijos apskaitininkėms veiksmus atliko ne Vilniaus miesto apylinkės teismo skaičiuotuose skirtinguose miestuose esančiose UAB „P“ parduotuvėse, o dirbdami Vilniuje veikiančiose įmonėse UAB „Š“ ir UAB „P“, pateikiant dokumentus šių įmonių apskaitininkams, kurie darė pavedimus pagal kaltinamųjų suklastotas sąskaitas faktūras. Sukčiavimo veika pasireiškia būtent apgaulės panaudojimu, o pagal kaltinamąjį aktą apgaulė buvo naudojama klastojant UAB „P“ ir UAB „Š“ vardu surašytas sąskaitas faktūras. Be to, pagal teismui pateiktą kaltinimą veikos padariniai taip pat atsirado Vilniuje veikusiai UAB „P“, iš kurios sąskaitos buvo apmokėtos nepagrįstos pinigų sumos. Skirtinguose miestuose esančios UAB „P“ parduotuvės buvo panaudotos galimos nusikalstamos veikos padarymui realizuoti, kaip apgaulės panaudojimo priemonė, tačiau sukčiavimo veiksmai buvo realizuoti veikiant įmonėse UAB „P“ ir UAB „Š“. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad kaltinime nurodytos veikos padarymo vietos buvo tų parduotuvių, kuriose neva turėjo būti montuojama apšvietimo įranga, ar perkamos prekės buvimo vieta, nėra teisinga, nes apgaulė nebuvo nukreipta prieš šias konkrečias parduotuves, nebuvo panaudota šiose parduotuvėse, ir ne jų buvimo vietoje atsirado padariniai.

8. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, kaltinamųjų gyvenamosios vietos yra Vilniuje, pusė byloje apklaustinų liudytojų taip pat gyvena Vilniuje ar Vilniaus rajone (kaltinamojo akto t.1, b.l. 1, 195).

9. Iš aptartų nutarties argumentų ir bylos aplinkybių matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino sąskaitose faktūrose nurodytų skirtingų UAB „P“ parduotuvių buvimo vietą ir visiškai neįvertino sukčiavimo veikos mechanizmo, apgaulės panaudojimo būdo, priemonių, kaltinamųjų darbo vietos, buhalterinės apskaitos darbuotojų, kuriems buvo teikiamos suklastotos sąskaitos faktūros, įmonės, prieš kurią ir buvo naudojama apgaulė buvimo vietos, neatsiejamų nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vietos. Tokių aplinkybių kontekste, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties argumentai apie galimą nusikalstamos veikos padarymo vietą Kauno apskrityje, vertintini kaip formalūs, todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro sprendimas perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pagrįstas ir teisingas.

10. Nors baudžiamojo proceso įstatymo prasme atvejai, kai baudžiamąją bylą išnagrinėja kitas tos pačios pakopos teismas, teismų praktikoje nelaikomi baudžiamojo proceso pažeidimu, formalus ir nepagrįstas bylų teritorinio teismingumo nesilaikymas negali būti pateisinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismų sprendimai ir inicijuojami ginčai dėl formalaus teritorinio teismingumo taisyklių aiškinimo gali sudaryti prielaidas bylos vilkinimui, be to, proceso dalyviams kelti pagrįstas abejones, ar tokio pobūdžio ginčai nėra dirbtiniai, inicijuojami vengiant nagrinėti bylą dėl visiškai kitų nei teismo nutartyje nurodytų priežasčių, todėl, teismai neturėtų atsietai remtis vien tik formaliu nusikalstamos veikos padarymo vietos aplinkybių aiškinimu, ir vertinti tikrąjį nusikalstamos veikos pobūdį bei bylos esmę, taip pat veikti itin atsakingai bei nesudaryti prielaidų proceso dalyvių abejonėms ar galimiems jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis byloje Nr. 1T-83-1020/2023). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tokius bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindus taip pat galima įžvelgti.

Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsnio nuostatomis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-2361-573/2023, kurioje E. G. ir G. E. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.