Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2015-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2S-2015-577/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Kreditorius
UAB „4Finance“
Skolininkas
Z. S.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2015-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33138-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 125.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „4Finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje dėl kreditoriaus UAB „4Finance“ pareiškimą skolininkei Z. S. dėl skolos išieškojimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius UAB „4Finance“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 1 000 Lt skolos, 1 211,79 Lt sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės Z. S..

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, skolininkas (vartotojas) yra fizinis asmuo, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prašomos priteisti tokio dydžio palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 straipsnis) ir konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl tokio dydžio sutartinių palūkanų priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pareiškimą buvo atsisakyta priimti.

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „4Finance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas tvirtina, kad CPK 435 str. 3 d. aiškiai įtvirtinta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o tai, pasak apelianto, reiškia, jog teismas neturi teisės, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Apeliantas tvirtina, kad jo reikalavimas dėl sutartinių palūkanų nėra nei absurdiškas, nei nepagrįstas, todėl negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Taip pat apeliantas pažymi, kad palūkanos nagrinėjamu atveju nėra neprotingai didelės, nes jos neviršijo paskolos sutarties sudarymo metu aktualioje LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. numatytos palūkanų normos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog kreditorius reikalauja per didelių palūkanų, taip pat ir dėl to, nes šalys dėl tokio palūkanų dydžio buvos susitarusios kredito sutartyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius UAB „4Finance“ kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 1 000 Lt skolos, 1 211,79 Lt sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Z. S.. Pirmos instancijos teismas tokį kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti motyvuodamas, kad kreditoriaus reikalavimas dėl minėto dydžio sutartinių palūkanų priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliantas nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį, kuria jo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo atsisakyta priimti.

Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.), šis pagrindas taikytinas tik tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Pagal CPK 437 str. 2 d. 4 p. teismas, išdavęs teismo įsakymą, informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas.

Taigi sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Būtent šia diskrecijos teise nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas ir pasinaudojo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius UAB „4Finance“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės 1 000 Lt skolos, 1 211,79 Lt sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad metinė palūkanų norma – 114,37 %, o palūkanų skaičiavimo terminas – 2012-04-12 – 2012-12-17. Pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pateiktą pareiškimą, konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 1 211,79 Lt sutartinių palūkanų priteisimo galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas, nes tokios palūkanos, sudarančios 114,37 %. dydžio metinių palūkanų normą, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką, į sutarties sudarymo prisijungimo būdu aplinkybės bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra aiškiai per didelės. Apelianto teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju palūkanos yra neprotingai didelės, nes dėl tokių palūkanų šalys susitarė sutartimi, be to, jos neviršijo paskolos sutarties sudarymo metu aktualioje LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. numatytos palūkanų normos.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad apeliantas neginčija skundžiama nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kad ji sudaryta prisijungimo būdu, dėl ko skolininko galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų buvo ribotos. Apeliantas savo atskirajame skunde tvirtina, kad šalys būtent dėl tokių palūkanų susitarė sutartyje, sutarties sąlygos yra aiškios, skolininkė buvo išsamiai apie tai informuota prieš sudarant sutartį, todėl prašomos priteisti palūkanos negali būti laikomos nepagrįstomis. Tokia apelianto pozicija vertintina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatant netesybų (delspinigių) normą šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai didelę netesybų (delspinigių) normą, todėl siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009).

Vertinant konkrečias faktines aplinkybes, jog skolininkei buvo suteikta 1 000 Lt paskola, o už truputį daugiau nei aštuonių mėnesių laikotarpį priskaičiuotos 1 211,79 Lt dydžio palūkanos, kurios net viršija pačios paskolos sumą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia palūkanų norma yra neproporcingai didelė ir neteisinga bei pažeidžianti skolininko, kaip vartotojo, teises bei teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, kad ginčo šalių paskolos sutarties sudarymo metu sutartyje nustatyta palūkanų norma neviršijo LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. nustatytos maksimalios metinės palūkanų normos, kuriai esant taikoma prezumpcija, kad nustatyta palūkanų norma yra aiškiai neprotinga, savaime nereiškia, kad kreditoriaus nustatyta skolininkui 114,37 % dydžio metinė palūkanų normą buvo sąžininga jo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant silpnesnei sutarties šaliai (skolininkui), buvo reikiamai aktyvus, pagrįstai sutartyje nustatytą netesybų normą vertino kaip neprotingai didelę, todėl darė pagrįstą išvadą, kad kreditoriaus reikalavimai šioje dalyje yra iš dalies nepagrįsti. Kadangi nagrinėjant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka galimybė neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų apskritai nenumatyta, pirmosios instancijos teismas, negalėdamas betarpiškai įvertinti vartojimo paskolos sutarties sąlygų ir su jos vykdymu susijusių aplinkybių, pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

Visų išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič