Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, T. P. ir E. T..

1. Pareiškėja M. Ž. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu Nr. DOK-86795, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja M. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo mirusio sutuoktinio E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. jos sutuoktinis E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tiek sutuoktiniui esant gyvam, tiek iki šiol gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams priklauso ½ šio buto, kita ½ šio buto dalis priklausė pareiškėjos dukrai T. P., kuri 2008 m. liepos 2 d. ½ dalį buto padovanojo savo dukrai E. T.. Po palikimo po vyro mirties atsiradimo, pareiškėja nuolat gyvena, rūpinasi ir prižiūri šį turtą kaip nuosavą. Po sutuoktinio mirties palikimą sudarė tik šis nekilnojamas turtas, t. y. pusė ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. Kadangi ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, mirus sutuoktiniui E. Ž., po jo mirties įstatymo nustatyta tvarka per nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo pateiktas nei vieno iš įstatyminių įpėdinių. Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau gyvena tame pačiame bute, ir toliau prižiūri ir rūpinasi šiuo turtu kaip savu, moka visus šio turto išlaikymo komunalinius ir kitus susijusius mokesčius. Pareiškėjos žiniomis jos dukra neprieštarauja dėl šio juridinio fakto nustatymo teismine tvarka.

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2023 m. birželio 1 d. pateikė atsiliepimą Nr. DOK-89453, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuoti asmenys T. P. ir E. T. atsiliepimų nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

5. Bylos duomenys patvirtina, kad M. Ž. ir E. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Būdama santuokoje su E. Ž., M. Ž. su sutuoktiniu 1992 m. rugpjūčio 13 d. lygiomis dalimis įgijo nuosavybę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokoje, dėl to laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre duomenų apie E. Ž. testamentą nėra, dėl to spręstina, kad E. Ž. testamento sudaręs nebuvo. Po E. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, užvestos paveldėjimo bylos nėra. E. Ž. sutuoktinė M. Ž. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį valdė, išlaikė.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį, tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi išreikšti savo valią dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

7. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja M. Ž. po jos sutuoktinio E. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu kaip savo, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, ką patvirtina pateikti mokesčių mokėjimo įrodymai. Po E. Ž. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po E. Ž. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja M. Ž. po sutuoktinio E. Ž. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po E. Ž. mirties jo sutuoktinė M. Ž. priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

9. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įpėdiniui (pareiškėjai) M. Ž. įgyvendinti paveldėjimo teisę, paveldėto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes nepatirtos (CPK 92 straipsnis).

11. Įsiteisėjęs sprendimas įteiktinas VĮ Registrų centrui (CPK 137 straipsnio 6 dalis) ir Vilniaus miesto 20-ąjam notarų biurui, kurio veiklos teritorijoje yra pavedėtinas turtas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, įskaitant ir pusė ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę bei valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtu turtu.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją VĮ Registrų centrui ir Vilniaus miesto 20-ąjam notarų biurui (el. p. jurga.samsoniene@notarai.lt).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.