Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-1165-428/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-18
Bylos Nr.: I3-1165-428/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00665-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: V. P.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Rasa Gradauskienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1165-428/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 18 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujat Ingridai Pikusau,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo įvykdyti privalomąjį nurodymą pateikti bei pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. kovo 3 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-422, įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos.

Pareiškime nurodė, jog pareiškėjui kartu su bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Inspekcijos pareigūnai 2022 m. vasario mėn. atliko patikrinimą ir surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. 2022 m. kovo 3 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti Nr. PN-422, nurodant pašalinti 3,83 m x 10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m x 9,53 m, poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. rugsėjo 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus buvo pratęstas iki 2023 m. kovo 3 d.

Pareiškime taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas deda visas pastangas gauti reikiamus leidimus ir įteisinti statinį, dėl kurio yra surašytas privalomasis nurodymas. Nepaisant to, jog privalomajame nurodyme nurodytas statinys yra miško žemėje, o galiojančių teisės aktų nuostatomis – suteiktų galimybę įteisinti statinį, tačiau šiuo atveju šių veiksmų nėra galimybės atlikti, kadangi poilsio namelis stovi Nemuno kilpų regioniniame parke.

Galimybę įteisinti statinius patvirtina aplinkybė, jog buvo patvirtinta nauja teritorijos, kurioje stovi statiniai, plano schema, o joje esančios teritorijos su namukais jau buvo išbrauktos – schemoje pažymėtos ne kaip miškas, o kaip rekreacinės teritorijos, kuriose galima statyti poilsio namelius. Naujoji plano schema sudaro galimybę įteisinti statinius. Tačiau reikalinga rengti tam tikrus dokumentus – žemės sklypų pertvarkymo projektus ir teritoriją, kurioje stovi statiniai išbraukti iš miško žemės, tada kreiptis į savivaldybę, kad pakeistų žemės paskirtį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo bylą nutraukti, o nenustačius tam pagrindų – prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog gauto skundo pagrindu, Inspekcija 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. 2022 m. vasario 25 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-336. Patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad sklype miško žemėje, kuri patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, 2007 m. pastatytas poilsio namelis, jo išmatavimai 3,83 m x 10,59 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 3,82 m, su terasa 3,70 m x 9,53 m.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, už neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos poilsio namelį 2022 m. kovo 3 d. statytojui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-422 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo konstatavo, kad „poilsio namelis pastatytas miško žemėje, pažeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktas, kuriame nurodyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad statyba miško žemėje yra draudžiama, išskyrus medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų), poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 punktuose nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus“, taip pat iš statytojo pareikalavo iki 2022 m. rugsėjo 3 d. pašalinti 3,83 m x 10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m x 9,53 m, poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas).

Inspekcija, gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, šį terminą pratęsė iki 2023 m. kovo 3 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNURA-20-230316-00042(2) nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija, atsižvelgdama, kad statytojas privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, Privalomąjį nurodymą perdavė priverstinai vykdyti antstolei A. K., kurios kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Iki 2023 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje buvo nurodyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Pažymėtina, jog iki 2023 m. gegužės 1 d. galiojusioje Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoje nebuvo numatyta galimybė asmeniui kreiptis į teismą dėl tokio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teisinė reglamentacija leidžia pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o terminui pasibaigus jo pratęsimo galimybė išnyksta ir prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės, Inspekcijos nuomone, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo įvykdyti privalomąjį nurodymą pateikti turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, nesant pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl termino pratęsimo įvykdyti privalomąjį nurodymą pateikti, negali būti tenkinamas ir antrasis prašymo reikalavimas.

Tiek privalomojo nurodymo surašymo metu, tiek prašymo teismui pateikimo metu galiojusios redakcijos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numatė, jog, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą ir galimybė asmeniui kreiptis į teismą dėl tokio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui nebuvo numatyta.

Atkreiptinas teismo dėmesys, jog nagrinėjamu atveju be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos miškų ūkio paskirties sklype reikalavimus taip pat reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas) ir bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas). Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalis numato, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Atitinkamai, pagal Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Remiantis to paties įstatymo 21 straipsniu, žemės savininkai ir kitų naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, vykdydami statybas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės ir kt. Taigi pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, apskritai galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas pratęsti nustatyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Bylos duomenys patvirtina, jog Inspekcija gauto skundo pagrindu, 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-336.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, už neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos poilsio namelį, 2022 m. kovo 3 d. statytojui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-422, kuriuo konstatavo, kad „poilsio namelis pastatytas miško žemėje, pažeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktas, kuriame nurodyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad statyba miško žemėje yra draudžiama, išskyrus medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų), poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 punktuose nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus“, taip pat iš statytojo pareikalavo iki 2022 m. rugsėjo 3 d. pašalinti 3,83 m x 10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m x 9,53 m, poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija, gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, šį terminą pratęsė iki 2023 m. kovo 3 d.

Dėl galimybės pratęsti pasibaigusį terminą privalomajam nurodymui įvykdyti

Ginčo teisinius santykius, susijusius su privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, jog tuo atveju, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Pažymėtina, jog iki 2023 m. gegužės 1 d. galiojusioje Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoje nebuvo numatyta galimybė asmeniui kreiptis į teismą dėl tokio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies arba netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, nuosekliai aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-898-502/2021; 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015). Taip pat išaiškinta, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-898-502/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021; 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2020 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020).

Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie pareiškėjo prašymo pateikimo laiką matyti, kad prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jis pateikė pasibaigus jo įvykdymo terminui, kadangi Inspekcijos sprendimu pratęstas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2023 m. kovo 3 d., o šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas jį pratęsti teisme buvo gautas tik 2023 m. kovo 21 d., t. y. praėjus beveik trims savaitėms po paskutinės dienos, kai pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl termino pratęsimo ir terminą dar būtų buvusi galimybė pratęsti.

Nors pareiškėjas prašo atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškiai išaiškinta, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, su kuriuo susijusias procedūras reguliuoja specialus teisės aktas – Priežiūros įstatymas, kuris nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl nėra pagrindo kaip analogiją taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, susijusias su įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1803-662/2021).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymu ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šio įstatymo normų taikymo, pasibaigusio reikalavimo įvykdymo termino, kurio atnaujinimo galimybės įstatymas nenumato, teismas neturi teisės pratęsti, todėl prašymas pratęsti tokį terminą negali būti tenkinamas. Tokiu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios, jo nuomone, yra reikšmingos privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui ir atnaujinimui, nėra teisiškai reikšmingos, nes, pagal teismų praktiką, praleidus terminą laiku kreiptis dėl termino pratęsimo jos nevertintinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-898-502/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021).

Pažymėtina, kad nurodyta teismų praktika dėl praleisto termino pasekmių yra aiški ir nuosekli, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teismas, nagrinėjamu atveju, nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis ir nuosekliai taikomomis analogiškose bylose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė