- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- 2-38-490/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01752-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- R. Č.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Olita Remeikė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui S. B. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo S. B. patikslintą priešieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neterminuotos motinos valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodiniais mokėjimais po 130 Eur kiekvienam vaikui, mokant juos kas mėnesį (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečių vaikų motinai R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) nustatyti M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina, ieškove R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu S. B. ji turi ne santuokoje gimusius šešis nepilnamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena kartu su ieškove. 2016 m. birželio mėnesį jos ir atsakovo tarpusavio santykiai pašlijo ir nuo to laiko jie gyvena atskirai. Pradėjus gyventi skyrium, atsakovas gera valia savo vaikų išlaikymui materialinės paramos neteikia, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Vaikų maistui ieškovė kas mėnesį išleidžia vidutiniškai po 400 Eur, drabužiams, avalynei kas mėnesį išleidžia vidutiniškai – 250 Eur, mokyklinėms prekėms – 250 Eur, mokykloje organizuojamiems renginiams, laisvalaikio praleidimui – 100 Eur. Vidutiniškai vaikų išlaikymui kas mėnesį ieškovė išleidžia 1 000 Eur. Tačiau pateikti teismui minėtų prekių įsigijimo kvitų čekių neturi, nes jų nerinko, tikėdamasi, kad atsakovas pradės teikti vaikų išlaikymui materialinę paramą gera valia. Ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, todėl jai vienai sunku išlaikyti šešis nepilnamečius vaikus r vieną pilnametį moksleivį. Dažnai tenka skolintis pinigų iš savo draugų ar giminaičių. Taip pat būtina nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina, ieškove R. Č. (b. l. 24–25).
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį kartu su patikslintu priešieškiniu, kuriame prašo: 1) neterminuotai apriboti R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu? 2) priteisti iš ieškovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) iki vaikų pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečių vaikų tėvui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3) nustatyti nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su nepilnamečių vaikų tėvu S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4) atmesti ieškovės R. Č. ieškinį; 5) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 95–98).
Priešieškinyje nurodė, kad su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė, vaikų motina, yra dingusi ir vaikus palikusi vienus. Atsakovui paskambino socialinė darbuotoja ir pranešė, kad vaikai yra palikti be priežiūros. Atsakovas nieko nelaukdamas grįžo pas vaikus ir nuo to laiko jis su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini),. Atsakovas vaikais rūpinasi ir auklėja, kiek galėdamas, aprūpina materialiai, leidžia į mokyklą, darželį. Nuo to laiko vaikų motina vaikams neteikia jokio išlaikymo, vaikais visiškai nesidomi, su vaikais nebendrauja. Taigi, ji vengia atlikti savo, kaip motinos pareigas auklėti vaikus, vaikais nesirūpina, piktnaudžiauja tėvų valdžia (juos palikdama vienus, taip sukeliant pavojų jų saugumui). Dar gyvendama su vaikais, ieškovė jiems darė žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, kadangi dažnai vartodavo alkoholį. Atsakovo paaiškinimu, vieno vaiko išlaikymui vidutiniškai reikalinga apie 140 Eur per mėnesį: maisto produktams vidutiniškai reikalinga apie 80 Eur, ugdymo prekėms – apie 20 Eur, higienos prekėms – apie 10 Eur, aprangos prekėms – apie 20 Eur, komunalinėms paslaugoms, kitoms būtinoms ūkio išlaidoms, skirtoms vaiko daliai – apie 10 Eur. Todėl atsakovas prašo pusę kiekvienam vaikui per mėnesį jo išleidžiamos sumos priteisti iš ieškovės, t. y. po 70 Eur kiekvienam vaikui. Toks materialinio išlaikymo dydis atitiks atsakovo ir ieškovės materialinę padėtį, sudarys galimybę patenkinti bent minimalius vaikų poreikius, užtikrinti jų išlaikymą ir ugdymą. Nuo to laiko, kai ieškovė išėjo iš namų, palikdama vaikus namuose vienus, vaikais rūpinasi vienas atsakovas. Vaikams yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikai puikiai sutaria tarpusavyje, tarp atsakovo ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaikų tėvu S. B..
Dalyvaudamas teismo posėdyje atsakovas palaikė patikslintą priešieškinį, prašė jį tenkinti, t. y. apriboti neterminuotai ieškovei R. Č. motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, priteisti iš ieškovės vaikams materialinį išlaikymą bei nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas kartu su tėvu.
Atsakovo atstovė palaikė patikslintame priešieškinyje išdėstytus argumentus, prašė patikslintą priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė jau gana ilgą laiką yra išvykusi, palikusi šeimą, vaikais nesidomi, nesirūpina.
Atsiliepimas
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad Skyrius su atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimais sutinka, prašo jį tenkinti. Atsakovas S. B., gim. (duomenys neskelbtini), su vaikais gyvena iš Savivaldybės nuomojamame 4 kambarių bute (duomenys neskelbtini),. Sutartį dėl socialinio būsto nuomos yra pasirašiusi ieškovė R. Č.. Minėtame bute yra visi gyvenimui ir buičiai reikalingi baldai, buitinė technika bei namų apyvokos daiktai. Bute švara ir tvarka gera, maisto yra. Sugyventinių R. Č. ir S. B. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Jų šeimoje auga šeši nepilnamečiai vaikai. Nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. vaikų motinai R. Č. išvykus iš savo gyvenamosios vietos, visais vaikais visapusiškai rūpinasi bei juos prižiūri tėvas S. B., kuris su vaikais liko gyventi bute (duomenys neskelbtini),. Vaikų motina R. Č. iki šiol pas vaikus negrįžo, pasak vaikų, kažkada skambino, rašė žinutę. Ieškovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, visiškai nesidomi jų mokymusi bei sveikata. Visi vaikai lanko ugdymo įstaigas, tėvas domisi mokymosi pasiekimais bei jų elgesiu, skambina auklėtojoms, pagal poreikį nueina į mokymo įstaigas, nusiskundimų iš ugdymo įstaigų dėl mažesniųjų vaikų elgesio ar mokymosi sunkumų nesulaukta. S. B. tvarkymosi namuose įgūdžiai tinkami, lankantis namuose vyrauja pakankama švara ir tvarka. Kai tuo tarpu ieškovei nuolat reikėdavo priminti apie namuose vyraujančią netvarką. Šiuo metu vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, ugdymuisi. Atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Dėl sunkios materialinės padėties septynių asmenų šeimai pragyventi iš socialinės pašalpos labai sunku, ieškovė prie vaikų išlaikymo neprisideda. Atsakovo šeimai Jonavos rajono Socialinių paslaugų centre yra teikiamos bendrosios bei specialiosios socialinės paslaugos. Atsakovui dėl finansų valdymo įgūdžių stokos socialinė pašalpa mokama ne pinigine forma, teikiamos finansų valdymo įgūdžių ugdymo paslaugos. Skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu, jų tėvu S. B., prieštarautų teisėtiems vaikų interesams. Kadangi mama vaikais nesirūpina, netinkamai atlieka savo pareigas nepilnamečių savo vaikų atžvilgiu. Tuo atveju, jei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu S. B., iš ieškovės priteistinas materialinis išlaikymas visų vaikų atžvilgiu periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus bei šalių turtinę padėtį (b. l. 120–121).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Skyrius, vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesais, atsakovo S. B. patikslintą priešieškinį ieškovei R. Č. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu S. B., laiko tikslingu. Ieškovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, nesidomi jų mokymusi bei sveikata, yra išvykusi iš namų, su vaikais beveik nebendrauja, kartais paskambina. Vaikais rūpinasi vienas atsakovas, kuris gyvena kartu su vaikais.
Ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą priešieškinį, į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuota (b. l. 126), neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas.
Remiantis atsakovo, jo atstovės paaiškinimais, liudytojos J. T. parodymais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. Č. ir S. B. turi ne santuokoje gimusius šešis nepilnamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 3, 4, 5, 6, 7, 8). Ieškovė R. Č. savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 9, 10, 63). Atsakovas S. B., gim. (duomenys neskelbtini),, kartu su vaikais gyvena iš Jonavos rajono savivaldybės nuomojamame keturių kambarių bute (duomenys neskelbtini), (b. l. 12, 61–62). Sutartį dėl socialinio būsto nuomos yra pasirašiusi R. Č.. Atsakovas S. B. yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis – 50 procentų (b. l. 43, 44). Atsakovas yra bedarbis, ieškosi darbo, jo gaunamos pajamos – socialinė pašalpa, kuri siekia apie 102 Eur per mėnesį (b. l. 47) ir išmokos vaikams. Atsakovas daugiau pajamų negauna, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 48). Šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas (b. l. 50–53). Ieškovė Č. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), atskirai nuo nepilnamečių vaikų (b. l. 107).
Dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į į rodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio paliko nepilnamečius vaikus vienus namuose ir išvyko iš namų (jos buvimo vieta niekam iš šeimos narių nebuvo žinoma), iki bylos išnagrinėjimo pas vaikus negrįžo, pasak vaikų, kažkada skambino, rašė žinutę, ieškovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, visiškai nesidomi jų mokymusi bei sveikata, todėl sutiktina su atsakovo atstovės argumentais, kad ieškovė nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nuo to laiko, kai ieškovė paliko namuose vaikus vienus, su vaikais ėmė gyventi bei jais rūpintis vienas atsakovas, ieškovė visiškai nesidomi vaikais, su jais nebendrauja, neteikia jiems jokio išlaikymo, net nepasidomi, kaip jie gyvena, taigi vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia (juos palikdama vienus, taip sukeliant pavojų jų saugumui). Atsakovo teigimu, dar gyvendama su vaikais, ieškovė darė jiems žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, kadangi dažnai, net vaikų akivaizdoje, vartodavo alkoholį. Akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų vaikų atžvilgiu yra kalta pati ieškovė, ji elgiasi taip savo noru, pilnai suvokdama savo veiksmų prasmę bei numatydama pasekmes. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, S. B. tvarkymosi namuose įgūdžiai tinkami, lankantis namuose vyrauja pakankama švara ir tvarka, ko negalima pasakyti apie ieškovę, jai nuolat reikėdavo priminti apie namuose vyraujančią netvarką. Šiuo metu vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, ugdymui. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, du kartus buvo skelbiama ieškovės paieška, dėl ko užsitęsė ir bylos nagrinėjimas, pavykus ieškovę surasti ir įteikus jai procesinius dokumentus, ji į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepimo į atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriame buvo keliami reikalavimai jai dėl motinos valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, nepateikė, kas įrodo ieškovės abejingumą šiuo klausimu.
Įvertinus bylos aplinkybes, matyti, kad egzistuoja ne viena, o keletas pagrindų ieškovės motinos valdžios apribojimui jos nepilnamečių vaikų M. B., A. B., E. B., M. B., A. B. ir A. B. atžvilgiu.
Esant nustatytoms motinos valdžios apribojimo sąlygoms, ieškovės atžvilgiu taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, nes aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas, nededa pastangų atkurti nutrūkusius santykius ir pakeisti savo gyvenimo būdo, pas vaikus negrįžta, su vaikais beveik nebendrauja, jais nesirūpina, nesidomi) rodo, kad padėtis jau gana ilgą laiką nepasikeitė (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios ribojimo, jei jis nepanaikintas, vaikas gali būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (CK 3.219 straipsnio 3 dalis). Negalima įvaikinti vaiko, nepakeitus laikino tėvų valdžios ribojimo neterminuotu ar negavus tėvų sutikimo (CK 3.214 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straispnis). Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2,3,6 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamųjų vietų nustatymo.
Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas kartu su vaikų motina, ieškove R. Č.. Atsakovas patikslintame priešieškinyje šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas prašo nustatyti su atsakovu S. B..
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Byloje atsakovo paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais ir rašytine medžiaga nustatyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., vaikų motinai R. Č. išvykus iš savo gyvenamosios vietos, visais vaikais visapusiškai rūpinasi bei juos prižiūri tėvas S. B., kuris kartu su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), Visi vaikai lanko ugdymo įstaigas, tėvas domisi mokymosi pasiekimais bei jų elgesiu, skambina auklėtojoms, pagal poreikį nueina. Vaikų motina yra išvykusi iš namų, vaikais rūpinasi tik vienas atsakovas S. B.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad Skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu, vaikų tėvu S. B., prieštarautų teisėtiems vaikų interesams. Gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos vaikams gyventi ir vystytis, vaikai nori gyveni su atsakovu, kadangi mama jais nesirūpina, visiškai nesidomi. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamųjų vietų nustatymas su atsakovu (su juo visi vaikai gyvena ir šiuo metu) prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamųjų vietų nustatymo atmestinas, o atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamųjų vietų nustatymo tenkintinas, nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatytinos su tėvu, atsakovu S. B..
Dėl išlaikymo priteisimo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Ieškovė ieškinyje prašo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini),, M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodiniais mokėjimais po 130 Eur kiekvienam vaikui, mokant juos kas mėnesį, iš atsakovo S. B.. Atsakovas S. B. patikslintame priešieškinyje prašo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 70 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) iki vaikų pilnametystės iš ieškovės.
Remiantis bylos duomenimis, nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. vaikų motina R. Č. išvyko iš savo gyvenamosios vietos, visais nepilnamečiais vaikais visapusiškai rūpinasi bei juos prižiūri tėvas S. B., kuris su vaikais liko gyventi bute (duomenys neskelbtini),. Vaikų motina R. Č. iki bylos išnagrinėjimo pas vaikus negrįžo, pasak vaikų, kažkada skambino, rašė žinutę. Ieškovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, nesidomi jų mokymusi bei sveikata. Todėl šiuo atveju, ieškovės reikalavimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo, negali būti tenkinamas, kadangi kartu su vaikais gyvena ir vaikais rūpinasi vienas atsakovas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti priteisti iš ieškovės po 70 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą. Atsakovas teismo posėdžio metu konkrečių duomenų dėl vaikų poreikių nepateikė. Atsakovas, duodamas paaiškinimus byloje, nurodė bendro pobūdžio išlaidas maistui, aprangai avalynei, medikamentams, higienos prekėms ir pan. Atsakovo paaiškinimu, vieno vaiko išlaikymui vidutiniškai reikalinga apie 140 Eur per mėnesį: maisto produktams vidutiniškai reikalinga apie 80 Eur, ugdymo prekėms – apie 20 Eur, higienos prekėms – apie 10 Eur, aprangos prekėms – apie 20 Eur, komunalinėms paslaugoms, kitoms būtinoms ūkio išlaidoms, skirtoms vaiko daliai – apie 10 Eur. Todėl atsakovas prašo pusę kiekvienam vaikui per mėnesį jo išleidžiamos sumos priteisti iš ieškovės, t. y. po 70 Eur kiekvienam vaikui. Byloje duomenų dėl specialių vaikų poreikių nėra pateikta. Teismas nurodo, kad konkrečių duomenų dėl nepilnamečių vaikų poreikių byloje nėra pateikta, todėl pripažintina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai neviršija vienos minimalios algos, kuri šiuo metu sudaro 380 Eur.
Nustačius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Tiek atsakovas, tiek ieškovė nedirba, atsakovas S. B. yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis – 50 procentų. Atsakovas nurodė, kad jis ieškosi darbo, tačiau dėl savo negalios bei šešių vaikų priežiūros itin sudėtinga rasti darbą. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad ieškovė yra nedarbinga ar deda visas pastangas tam, kad įsidarbintų, byloje nėra. Atsakovo gaunamos pajamos – socialinė pašalpa, kuri yra apie 102 Eur per mėnesį bei išmokos vaikams, daugiau pajamų atsakovas negauna. Jokio turto, kurį galėtų realizuoti, neturi, santaupų taip pat neturi. Duomenų apie šalių vardu registruotą turtą nėra.
Nustačius, kad atsakovas yra darbingas tik iš dalies, tuo tarpu ieškovė darbinga, neturinti specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turinti galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, spręstina, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas, neatleidžia nė vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pagal CK 3.198 straipsnio nuostatas, išlaikymas priteisimas įvertinus visus išlaikomus asmenis. Šuo atveju šalys turi šešis nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena kartu su atsakovu, atsakovas tik vienas išlaiko ir prižiūri visus vaikus. Kai tuo tarpu atsakovė prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl iš atsakovės priteistina 70 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, šiuo metu pagal nepilnamečių vaikų skaičių, vaikų amžių, nurodytus poreikius, ši suma yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai ir galimybei prisidėti prie išlaikymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš ieškovės R. Č. nepilnamečiams vaikams priteistina po 70 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (nuo laikotarpio kai atsakovas apsigyveno kart su vaikais ir juos išlaiko) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Pažymėtina, kad išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas atsakovas S. B..
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-3809-15126 atsakovui suteikta byloje teisinė pagalba ir atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Šiuo atveju patikslintas priešieškinis patenkintas visiškai, todėl iš ieškovės priteistinos išlaidos sudaro: už reikalavimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo – 41 Eur, už reikalavimą dėl vaikų gyvenamųjų vietų nustatymo – 41 Eur, ir už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – 151 Eur, iš viso: 233 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. pažymoje Nr. NTP-7-6502 nurodyta antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 390,45 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 99 straipsnis).
Teismas šioje byloje turėjo 14,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, patikslintą priešieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti ieškovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečių M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas su tėvu S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini),, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini),, ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą S. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 233 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, 14,52 Eur (keturiolikos eurų 52 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), ir 390,45 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 45 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų išlaikymui, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.