Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas DaugėlaTeisėja Eugenija ŠatkuvienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-126-458/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54683-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.3.1; 2.4

2016 m. balandžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d., ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 64¹ str. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 18 d., apie 11.26 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš parduotuvės „Rimi“, esančios Taikos pr. 101, Klaipėdoje, pagrobė 4 butelius, 0,7 litro talpos, viskio „Ballantines“, kurio vieneto vertė 17,99 Eur. Parduotuvės apsaugos darbuotojai G. O. sulaikant A. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė apsaugos darbuotojai į pakaušį, nuo ko ši nugriuvo ant grindų. G. O. atsistojus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ją išstūmė iš parduotuvės, ji nugriuvo, o A. K. iš apsaugos darbuotojos rankų pagrobė kuprinę su joje buvusiais 4 buteliais viskio ir pabėgo. Tokiu būdu A. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą prieš apsaugos darbuotoją G. O., pagrobė UAB „Rimi Lietuva“ priklausančio turto už 71,96 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tik mano, kad skirta bausmė yra per griežta, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. A. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, taip pat kritiškai įvertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė skirdamas bausmę.

Nustatyta, jog A. K. teistas 16 kartų, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias būtent su nusikaltimais asmenų nuosavybei, 13 kartų baustas administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nerodo noro pasikeisti. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik A. K. skyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta. Be to, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ str., skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.