- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2-1442-512/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15240-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- G. N.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui G. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir iš atsakovo G. N., gim. (duomenys neskelbtini), jo dukrai S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį padidinti nuo 150 Eur iki 250 Eur mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šio ieškinio patekimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis - sumažėjo ieškovės pajamos (neturi galimybių dirbti, nes viena augina vaiką, mokosi Klaipėdos turizmo mokyklos nuolatinių studijų skyriuje), o atsakovo pajamos padidėjo (išvyko dirbti į užsienį). Be to, išaugo vaiko poreikiai – pradėjo lankyti darželį, atsirado papildomo ugdymo poreikiai.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas slepia darbo vietas, jokio išlaikymo vaikui neteikia, dukra gyvena su motina ir yra jos vienos išlaikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – pažymomis apie mokymąsi, darželio lankymą, gaunamas pajamas ir kt. nustatyta, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro tik našlaičio pensija, atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo 250,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su darželio lankymu, papildomu ugdymu, vaiko alergija, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Iš bylos duomenų, matyti, kad ieškovė, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus dvejiems metams po teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškinyje akcentuojami padidėję vaiko poreikiai, kuriems patenkinti neužtenka priteisto išlaikymo.
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Ieškovė nurodo, kad išaugus dukters poreikiams jos išlaikymui per mėnesį reikia išleisti mažiausiai 400 Eur (iš jų – 120 Eur maistui, 60 Eur rūbams ir avalynei, 35 Eur vaistams, vitaminams ir asmeninės higienos priemonėms, 50 Eur gyvenamajai vietai išlaikyti, 20 Eur ugdomojo proceso užtikrinimui, 55 Eur laisvalaikio veiklos užtikrinimui ir kitokio ugdymo užtikrinimui). Taigi, sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (darželiui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 patvirtino minimaliąją mėnesinę algą – 400 eurų. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turi prisidėti po 200,00 Eur.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas dirba užsienyje, galimybių nustatyti kokio dydžio pajamas jis gauna nėra.
Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju tikslių duomenų apie atsakovo pajamas nėra, tačiau įvertinus situaciją, grindžiant aukščiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti ieškovės nurodytą vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį – 250 Eur per mėnesį. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis – 2500 Eur laikytinas tik minimaliai galinčiu patenkinti kasdienius vaiko poreikius. Iškovė pateikė teismui duomenis, kad jos pajamos yra tik gaunama našlaičių pensija – apie 278 Eur per mėnesį, jokio turto ji neturi, todėl prašymas dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkintinas. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams. 150 Eur dydžio išlaikymas negali būti laikomas protingu, atitinkančiu šiandieninį pragyvenimo lygį, vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 250 Eur per mėnesį dukros išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), t.y. iš atsakovo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 107,25 Eur. Iš atsakovo priteisina 27 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (250 Eur-150 Eur) x 12 mėn. x 3% - 25%), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2015 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir iš G. N. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukters S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017 m. gruodžio 4 d. iki vaiko pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo G. N. a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo G. N. a. k. (duomenys neskelbtini) 107,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5630, paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.