Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-07 · Byla Nr. Ik-141-437/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
Ik-141-437/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01847-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
L. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-141-437/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01847-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. G. su skundu (b. l. 1-10) ir patikslintais skundais (b. l. 81-83) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-04-06 sprendimą Nr. 1D-2596(2); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-05-28 sprendimą Nr. 1D-4235-(2); 3) įpareigoti atsakoves toliau mokėti pareiškėjui visą paskirtą pensiją – 1885,22 Lt (atsižvelgiant į nustatytą indeksavimą); 4) solidariai priteisti neturtinės žalos atlyginimo 1000 Lt sumai; 5) solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; 6) priteisti 17022,07 Lt neišmokėtos pensijos nepriemoką.

Paaiškina, kad pareiškėjui 2008 m. spalio mėn. buvo paskirta 1885,22 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau 2010 m. vasario mėn. jam buvo išmokėta tik 452,45 Lt dydžio pensija. Nesutikdamas su valstybinės pensijos sumažinimu, pareiškėjas 2010-03-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – VRM) su prašymu išmokėti jam visą priklausančią pensiją. VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin. 2009, Nr. 152-6820) (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 dalimi, VRM pritaikė koeficientą 0,8 ir perskaičiavo pareiškėjo pensijos dydį pagal formulę 1885,22 Lt * 0,8 = 1508,18 Lt bei vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., perskaičiuotai pensijai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pritaikė 0,3 (K = 0,3) koeficientą ir pritaikius šį koeficientą pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. pensija buvo sumažinta iki 452,45 Lt. Pareiškėjas kreipėsi į VRM su 2010-05-13 pakartotiniu prašymu, nurodydamas, jog atsisakymas mokėti jam paskirtą pensiją prieštarauja Konstitucijai, kadangi VRM rėmėsi Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Paaiškina, kad nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. imtinai pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nustatytą tvarką už kiekvieną mėnesį pareiškėjui buvo mokama 452,45 Lt dydžio pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tokiu būdu per 14 mėnesių pareiškėjui buvo išmokėta 6334,30 Lt (452,45 Lt * 14 mėn. = 6334,30 Lt ) dydžio pensijos dalis. Tuo tarpu, iš viso nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. imtinai pareiškėjui turėjo būti išmokėta 21114,52 Lt (1508,18 Lt * 14 = 21114,52 Lt) dydžio pensija, todėl nepriemoka sudaro 14780,22 Lt (21114,52 Lt - 6334,30 Lt = 14780,22 Lt). Už 2011 m. kovo ir balandžio mėnesius pareiškėjui buvo sumokėtos 523,66 Lt ir 538,85 Lt dydžio pensijos. Pažymi, kad 2011 m. kovo 14 d. pareiškėjo L. G. darbo sutartis buvo nutraukta. Už šiuos du mėnesius pareiškėjui buvo neprimokėta 984,52 Lt (1508,18 Lt - 523,66 Lt = 984,52 Lt) ir 1257,33 Lt ((1885,22 Lt + 360) * 0,8 - 538,85 Lt = 1257,33 Lt) pensijos dalis. Pabrėžia, jog nepriemoka sudaro 2241,85 Lt (984,52 Lt + 1257,33 Lt = 2241,85 Lt).

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. G. teigia, kad nuo 2010-01-01 jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią sukėlė valstybinės pensijos dalies nemokėjimas. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat buvo pažeisti pareiškėjo ir jo šeimos finansinis balansas ir įsipareigojimai. Pažymi, kad buvo priverstas apriboti savo ir šeimos poreikius, negalėjo normaliai aprūpinti šeimos ir pats užsitikrinti normalių pragyvenimo sąlygų, kadangi teko mokėti didesnius mokesčius dėl padidintų komunalinių paslaugų kainų, taip pat maisto ir vaistų kainos padidėjo. Nurodo, kad jam pablogėjo sveikata, o tai pasireiškė aukštu kraujospūdžiu, kankino nemiga ir jautė nerimą.

Mano, kad Lietuvos valstybė ir VRM turėtų solidariai atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą bei išmokėti sumažintą pareiškėjo pareigūnų valstybinės pensijos dalį. Nurodo, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. G., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti. Papildomai teismui pateikė prašymą atlyginti jo kelionės išlaidas į teismo posėdį, lygias 109,44 Lt dydžiui.

Atsiliepimas

Atsakovės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimuose (b.l. 33-34, 37-39, 61-63, 91-92, 96-97) su pateiktu skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad VRM, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu, kurį galiojo ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintą valstybinę pensiją. Pareiškėjui nustojus gauti draudžiamąsias pajamas, jam paskirta valstybinė pensija yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad preziumuojama, jog kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Pabrėžia, kad VRM atsakymas į pareiškėjo prašymą ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių ir /ar jo teisėtų interesų. Pareiškėjas neįrodė, jog VMR ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovėms pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas trečiasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepimuose (b.l. 37-39, 91-92) su pareiškėjo pateiktu skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų (tarp jų pareigūnų ir karių) perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl iki 2013 m. gruodžio 31 d. pensijos ir toliau bus mažinamos pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes pagal įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 155-7985) pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymi, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo šiuo metu elgtis kitaip negu nustato Laikinasis įstatymas bei parengti sprendimą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008-10-20 sprendimu Nr. 11SP-4306 (b. l. 41), pareiškėjui nuo 2008-10-01 buvo paskirta 1885,22 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota ir mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 prieduose nurodytą formulę: 1885,22 Lt * 0,8 = 1508,18 Lt. Nuo 2013 mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. (imtinai) pareiškėjui pensija perskaičiuota ir mokama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., taikant koeficientą 0,3 (K = 0,3), apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę - 1508,18 Lt * 0,3 = 452,45 Lt (b. l. 15, 90). Nesutikdamas su pensijos sumažinimu, pareiškėjas kreipėsi į VRM su 2010-03-18 prašymu išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką ir užtikrinti ateityje visos pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą (b. l. 12-14). VRM 2010-04-06 sprendimu Nr. 1D-2596(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ paaiškino pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarką ir metodus bei nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pareiškėjui mokėti 1885,22 Lt dydžio pensiją ir neišmokėtą nepriemoką (b. l. 15). Pareiškėjas remdamasis Konstitucinio Teismo 2010-04-10 nutarimu, 2010-05-13 pakartotiniu prašymu kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką ir užtikrinti ateityje visos pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą (b. l. 16-23). VRM 2010-05-28 sprendime Nr. 1D-4235-(2) nurodė, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2010-04-10 nutarimo išaiškinimais, VRM neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pakartotino prašymo (b. l. 24).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (1994, Nr. 101-2018) nustato valstybinių pensijų rūšis: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; mokslininkų valstybinės pensijos; teisėjų valstybinės pensijos. Taip pat šio įstatymo 1 str. nustatyta, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai (1994, Nr. I-693). Šis įstatymas nustato turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmenų ratą bei šios pensijos skyrimo sąlygas ir dydžius.

Iš teismui pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-24 pažymos „Apie 2010-2012 m. pensijos dydį“ Nr.11PP(P)-782 matyti, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnius (b. l. 90).

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę (2009-12-09 redakcija).

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl sprendimo, pagrįsto antikonstituciniu teisės aktu, įvykdymo momento yra pasisakęs, kad kol pareigūno sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, numatančia, kad „neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“. Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas - tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004)

Pareiškėjo atžvilgiu atsakovo VRM priimtas sprendimas dėl pensijos dydžio mažinimo iki 2012-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo nebuvo įvykdytas, nes tam momentui galutinio sprendimo dar nebuvo, kadangi pareiškėjas nesutikdamas su VRM sprendimu dėl valstybinės pensijos sumažinimo, nepraleisdamas terminų, kreipėsi į teismą.

Taigi Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas ir valstybinių pensijų gavėjams, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, jei sprendimas dėl tos teisės normos nėra galutinai įvykdytas, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. sumažinta pensijos dalis, kuri sudaro 16984,97 Lt (nuo 2010 m. sausio mėn iki 2011 vasario mėn. (14 mėnesių) pagal Laikinojo įstatymo 4 str. apskaičiuota 21114,52 Lt, o pagal 5 str. 6529,33 Lt, todėl nepriemoka: 21114,52 Lt – 6529,33 Lt = 14585,19 Lt sumai; už 2011 m. kovo ir balandžio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. apskaičiuota 3462,29 Lt, o pagal 5 str. - 1062,51 Lt, todėl nepriemoka: 3462,29 Lt – 1062,51 Lt = 2399,78 Lt; iš viso nepriemoka sudaro: 14585,19 Lt + 2399,78 Lt = 16984,97 Lt (b.l. 90)), yra priteistina pareiškėjui.

Atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant, būtent Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjui teisėtai bei pagrįstai buvo sumažintas valstybinės pensijos dydis vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostata.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl atsakovės VRM kaltės, kadangi ji priimdama sprendimus taikė galiojusius teisės aktus, kurie vėliau įsigaliojusiu 2012-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sprendžia, kad neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 16984,97 Lt, priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Kaip anksčiau minėta, Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai yra galimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė VRM teisėtai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovei teisėtai ir pagrįstai perskaičiavus pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, negali būti tenkintinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti visą paskirtą pensiją.

Teismas pažymi, kad byloje tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti taikomos šių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl valstybinės pensijos dalies neišmokėjimo jam buvo padaryta turtinė žala, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovių 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam sumažinus senatvės pensiją, jis patyrė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat buvo pažeisti pareiškėjo ir jo šeimos finansinis balansas ir įsipareigojimai. Taip pat teigia, kad buvo priverstas apriboti savo ir šeimos poreikius, negalėjo normaliai aprūpinti šeimos ir pats užsitikrinti normalių pragyvenimo sąlygų, kadangi teko mokėti didesnius mokesčius dėl padidintų komunalinių paslaugų kainų, taip pat maisto ir vaistų kainos padidėjo. Kartu nurodo, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata, o tai pasireiškė aukštu kraujospūdžiu, kankino nemiga ir jautė nerimą.

Neturinę žalą apibrėžia Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355/2010).

Vertinant pareiškėjo reikalavimą priteisti 1000 Lt neturtinę žalą iš atsakovių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad būtent pensijos dalies sumažinimas lėmė pareiškėjo patirtus išgyvenimus bei sveikatos pablogėjimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad jo ir šeimos poreikių apribojimą bei negalėjimą užsitikrinti normalias pragyvenimo sąlygas lėmė ir maisto, vaistų, komunalinių paslaugų kainų didėjimas. Pareiškėjas teismui nepateikė savo sveikatos knygelės išrašų ar kitokių dokumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo L. G. sveikatos pablogėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo patirtų išgyvenimų ir pensijos dalies sumažėjimo. Taip pat pareiškėjas neįrodė, jog atsakovių veiksmai yra neteisėti. Priešingai, teismas vertina, kad senatvės pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis galiojančia Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovių veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu, todėl skundo reikalavimas priteisti iš atsakovių 1 000 Lt neturtinės žalos negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas L. G. skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-06 sprendimą Nr. 1D-2596 (2) bei 2010-05-28 sprendimą Nr. 1D-4235-(2). Ginčijami VRM sprendimai buvo priimti vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimų naikinti. Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

L. G. skunde prašo solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu, pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti jo patirtas kelionės išlaidas į teismo posėdį, lygias 109,44 Lt, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 104). Kitų įrodymų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal 44 str. 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjo atlyginama kelionių išlaidų suma mažintina atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iki 21,89 Lt (109,44 Lt x 20 proc.). Taigi, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies. Ši pareiškėjo L. G. patirta išlaidų suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo L. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 16984,97 Lt (šešiolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis Lt ir 97 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Pareiškėjo L. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies. Pareiškėjo L. G. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti 21,89 (dvidešimt vieną Lt 89 ct) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska