Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ernestai Rakūnaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui S. J., jo atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui, kaltinamajai D. J., jos gynėjai advokatei Eglei Grucytei, viešame teisiamajame posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštesniojo išsilavinimo, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2012-07-01 apie 20.00 val., būdama namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), paėmusi iš S. J. rankų specialiai skirtą vaikams automobilyje vežioti kėdutę, tyčia sviedė ją ant S. J. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, o kėdutei į stogą atsitrenkus jį įlenkė, ir tokiu būdu padarė S. J. 846,70 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji D. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-07-01 apie 20.00 val. buvęs sutuoktinis pagal nustatytą bendravimo tvarką atvežė namo sūnų. Jis vaiką turi pristatyti iki durų, bet niekada to nedaro, ji eina iki automobilio pasiimti vaiko. Tą dieną jis atvažiavo su sugyventine. Buvo prilyta, šlapia, purvas, ji buvo su aukštakulniais, todėl laukė, kol jis atves sūnų, o jis sėdėjo ir laukė automobilyje 15-20 min., kad ji pasiimtų vaiką. Ji dar kalbėjosi telefonu su drauge, po to pamanė, kad gali išvažiuoti, sakyti, kad ji nepasiėmė vaiko, todėl atidarė vaikui automobilio dureles ir atsidarė bagažinę, kad paimtų vaiko daiktus. Tada išlipo S. J., kuris bandė kažką sakyti, bruko vaikui kėdutės paaukštinimą. Tai nedidelis plastmasinis daiktas, aptrauktas medžiaga, minkštas, lengvas, ne daugiau 1 kg. Dėl jo buvo ne vienas konfliktas prieš tai, nes jis tai duoda, tai prašo grąžinti. Ji tylėjo, tik pasakė, kad „pavogei viską, pasiimk ir kėdutę“. Jis įbruko paaukštinimą vaikui, o ji paėmė jį ir padėjo ant automobilio stogo, kad vaikas nepaimtų. S. J. nepasakė, kodėl trankai automobilį, kodėl apgadinai, jokios pretenzijos nepareiškė. Jis policijoje parašė pareiškimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo už tai, kad jinai jį apspjovė ir pavadino necenzūriniu žodžiu. Pareiškime nėra nei vieno žodžio apie automobilio apgadinimą. Gal įlenkimas buvo prieš tai, o gal atsirado po to. Vaikiška kėdutė pagaminta iš plastmasės, lengva, vaikas ją nešioja su viena ranka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis S. J. parodė, kad tą dieną atvežė vaiką apie 20.00 val. ir laukė automobilyje prie namo laiptinės, kol ateis D. J., kuri kalbėjo telefonu. Ji priėjo prie automobilio, atidarė bagažinę. Jis išlipo, pasisveikino ir ji iš karto jam spjovė. Viskas vyko dėl kitos moters. Kai pasakė, kodėl tu spjauni, ji dar kartą spjovė. Ji pasiėmė vaiko daiktus. Jis išėmė kėdutę ir padavė D., sakė, kad, „paimi vaiką, paimk ir kėdutę“, nes taip saugiau vežti vaiką. Kėdutė be atlošų, su rankenomis, galima sakyti, kad tai paaukštinimas, kuris saugos diržu tvirtinimas kartu su vaiku. Pagaminta iš plastmasės, sveria iki 5 kg. D. J. paėmė kėdutę ir smogė ja į stogą. Kėdutė liko ant stogo. Buvo smūgis į stogą. Iki šio įvykio automobilio stogas prieš mėnesį buvo sutvarkytas. Jis automobiliu naudojasi pagal panaudos sutartį, savininkė yra S. S. Už stogo remontą sumokėjo draudimas pagal pateiktą sąskaitą S. S. Buvo padaryta 846 Lt turtinė žala, šiuos pinigus S. S. jam atidavė, nes jis sumokėjo už stogo remontą. Jam padaryta moralinė žala, nes išpuolis vyko šalia vaiko, kuris buvo ištemptas iš automobilio, šaukėsi jo. Šiai dienai yra byla dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Stogas iki įvykio buvo tvarkingas. Pamatęs įlenkimą jis kreipėsi į policiją, tai yra nurodyta apžiūros protokole.

Liudytoja S. S. parodė, kad ji yra automobilio savininkė, bet juo naudojasi S. J.. Ji turi neįgalią mergaitę ir jis ją nuveža pas gydytojus. Ji pati vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau jai neapsimoka laikyti automobilio prie namų, nes darbas yra netoli. Su S. J. jie sudarė panaudos sutartį, jis tą automobilį tvarko, prižiūri, rūpinasi draudimu ir už jį moka. S. J. jai paskambino ir pasakė, kad įvyko incidentas su ta kėdute. Ji atvažiavusi pamatė, kad automobilis prie galinės sėdynės yra įlenktas. Pasakė jam, kad ji jam automobilį perdavė nesugadintą, todėl liepė sutvarkyti. S. J. per savaitę jį sutvarkė, perdažė stogą, pinigai iš draudimo atėjo į jos sąskaitą, kuriuos jam vėliau grąžino. Iš pradžių jai buvo pervesta 100 Lt, o vėliau 850 Lt, dėl sugadinimo šiuo metu pretenzijų neturi.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2012-07-01 apie 20 val. įvyko incidentas, kuomet jie atvežė vaiką D. J. Atėjus D. J. jai buvo pasiūlyta kėdutė, nes ji vaiką vežiodavo be kėdutės, tačiau ji jos imti nenorėjo. Ji pati tuo metu sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje, langas buvo atidarytas, todėl girdėjo trenksmą, šūksnius. Vaikas sėdėjo už jos, galinės durys buvo atidarytos, vėliau D. J. išsitempė vaiką iš automobilio ir nuėjo. Matė, kaip D. J. vieną kartą sudavė kėdute per automobilio stogą, trenksmas buvo gana stiprus. Teigia, kad kėdutė buvo pasiūlyta labai gražiai, S. J. elgėsi ramiai, nesupranta, kodėl D. J. nenorėjo jos paimti. Įvykio metu D. J. keikėsi, rėkė, spjaudėsi.

AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Kasko draudimu nuo 2011-08-03 iki 2012-08-02, draudėja S. S. 2012-07-02 AAS „Gjensidige Baltic“ gautas S. J. pranešimas, kad 2012-07-01 D. J. trenkė vaiko kėdute per automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogą. 2012-07-02 Transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodytas sugadinimas: stogo panelio remontas, apžiūros metu fotografuota, nuotraukose sugadinimas matyti. Draudėjai S. S. pagal AB „Akstė-servisas“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0016508 už automobilio kėbulo remontą draudimas išmokėjo 951,14 Lt sumą (b. l. 60-110).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 24-At-1658-12, esančiais dokumentais nustatyta, kad S. J. 2012-10-23 pareiškime Kauno apskrities VPK Santakos PK Viršininkui nurodė, kad 2012-07-01 apie 20.00 val. prie gyvenamojo namo adresu Raudondvario pl. 226A, Kaune, D. J. kėdute, skirta vežti vaikui automobilyje, trenkė per automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogą, taip jį tyčia apgadindama. Pateikė 2012-07-01 daikto apžiūros protokolą, iš kurio matyti, jog 2012-07-01 apžiūrint automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo stogo dešinės pusės virš galinių durelių rastas įlenkimas (apžiūros protokolo originalas saugomas Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-4524-923/2012). 2012-11-02 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad D. J. veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-4524-923/2012 esančiais dokumentais nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nutarimu D. J. nubausta 100,00 Lt bauda už tai, kad ji 2012-07-01 apie 20.00 val. viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apspjaudė S. J. bei jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinį žodį ir tokiais savo veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Nustatyta, kad S. J. prašymas atlyginti turtinę žalą, kurią jis patyrė D. J. vaikiška kėdute trenkus per automobilio stogą, nutarime atmestas, kadangi administracinio teisės apžeidimo protokolas D. J. dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sužalojimo nebuvo surašytas.

Teisiamojo teismo posėdžio metu, apžiūrėjus S. J. pateiktą vaikišką kėdutę, konstatuota, kad kėdutė pagaminta iš plastmasės, joje yra defektas – sulankstymas.

Kaltinamoji D. J. savo kaltę neigia, tačiau pripažįsta, kad S. J. padavė kėdutę vaikui, o ji ją iš vaiko paėmė ir padėjo ant automobilio stogo. Nors kaltinamoji teigia, jog ji tylėjo, elgėsi ramiai, tačiau tai yra paneigta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, priimtu ir įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nutarimu, kuriame nustatyta, kad D. J. nukentėjusįjį S. J. apspjovė ir necenzūriniu žodžiu pavadino viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme ir prie laiptinės, be to, savo mažamečio sūnaus ir liudytojos J. K. akivaizdoje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis S. J. iš karto po įvykio, t. y. 2012-07-01, kreipėsi į Kauno AVPK Santakos PK, kur buvo atlikta automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, konstatuotas stogo įlenkimas. Analogiškai konstatuota draudiko – AAS „Gjensidige Baltic“ 2012-07-02 Transporto priemonės techninės apžiūros protokole.

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje surinkti išvardyti įrodymai visiškai įrodo kaltinamosios kaltę, yra objektyvūs, atitinkantys bei papildantys vieni kitus, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamoji D. J. veikiant tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios D. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, bausta administracine tvarka, dėl priklausomybės ligų neregistruota, nedirba, po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus M. J., gim. 2007-09-20, gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl parenkant sankcijoje numatytą bausmės rūšį atsižvelgiama ir į mažamečio vaiko interesus ir pagrįstai laikoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, taikant įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 str., 55 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad buvo pažemintas savo mažamečio sūnaus, kitų žmonių akivaizdoje, o dėl neprognozuojamų D. J. veiksmų nesijaučia saugus atvykus paimti vaiko ar jį sugrąžinant, patiria nuolatinį stresą.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio remonto išlaidas padengė draudimo bendrovė, automobilio savininkė yra S. S., kuri jokių pretenzijų kaltinamajai neturi. Iš draudimo dokumentų matyti, kad S. J., kaip automobilio naudotojas, kreipėsi į draudimo bendrovę, rūpinosi automobilio remontu, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus dėl nuolatinio streso ar kitų sveikatos problemų, kad sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 1000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

S. J. turėtos advokato darbo apmokėjimo išlaidos – 700 Lt, pripažintinos proceso išlaidomis, išieškant iš kaltinamosios D. J. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš D. J. S. J. naudai 700,00 (septynis šimtus) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

S. J. civilinį ieškinį dėl 1000,00 (tūkstančio) Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados medžiagą Nr. 24-AT-1658-12, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti adresatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.