Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, susipažinęs su J. I. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-03 Jonavos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos J. I. privataus kaltinimo skundas, kuriuo ji prašo privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. M. ir G. M. pagal LR BK 154 str. 1 d., solidariai priteisti iš A. M. ir G. M. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

BPK 412(1) straipsnyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos išdėstytos BK 2 str. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodyta aplinkybė – veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę ir siekia apšmeižti kitą žmogų.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad prieš gyvenamųjų namų savininkų bendrijos Nr. 17 susirinkimą kilo ginčas dėl pareiškėjos J. I. įgaliojimų dalyvauti šiame susirinkime. Kadangi ji VĮ Registrų centro duomenimis J. I. nebuvo buto savininkė, jos buvo paprašyta pateikti įgaliojimą. Užgaulių, pažeminančių pareiškėjos garbę ir orumą formuluočių nepanaudota, nėra jokių duomenų apie tai, kad toks jai adresuotas prašymas išreikštas tyčia siekiant paniekinti, pažeminti J. I. ar pakirsti pasitikėjimą ja. Šiuo atveju, nebuvo net gi neigiamo vertinimo, buvo konstatuotas tik įgaliojimo nebuvimas, kuris yra dalyvavimo susirinkime kliūtis.

Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėjai J. I., tiek prašomoms baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. M. (bendrijos pirmininkei) ir G. M. (bendrijos sekretorei) buvo žinoma įsiteisėjusi Jonavos raj. apylinkės teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1360-598/2012 dėl atsisakymo priimti ieškovės J. I. ieškinį atsakovei A. M. dėl nušalinimo nuo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos Nr. 17 pirmininkės pareigų. Šioje teismo įsiteisėjusioje ir res judicata galią turinčioje nutartyje konstatuota, kad buto savininkas VĮ Registrų centro duomenimis yra ne J. I., o jos sutuoktinis P. I.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra įrašo, patvirtinančio, kad butas yra valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Be to, bendrijos įstatų 24 p. nustato, kad patalpų bendraturčiams atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu, pateikęs įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Todėl net ir tuo atveju, jeigu J. I. tikrai yra buto bendraturtė, turėtų būti pateiktas atitinkamas kito bendraturčio (P. I.) įgaliojimas. Tai reiškia, kad A. M., kaip bendrijos pirmininkė, ir G. M., kaip bendrijos sekretorė, prieš narių susirinkimą teisėtai ir pagrįstai J. I. prašė pateikti įgaliojimą, leidžiantį jai atstovauti susirinkime. Vadinasi, A. M. ir G. M. veiksmuose nėra net tik kad tiesioginės tyčios apšmeižti J. I., bet nėra ir tikrovės neatitinkančios informacijos kaip būtinojo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tam tikrais atvejais būna aišku, kad tokiu rezultatu baudžiamasis procesas negali būti užbaigtas, tada jis negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, trukdo siekti procesinių tikslų arba tokių tikslų siekimą padaro beprasmiu, todėl proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad net ir išsprendus privataus kaltintojo skundo priėmimo klausimą ir iškvietus į taikinamąjį posėdį bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, jo metu paaiškėjus aplinkybėms, kurios baudžiamąjį persekiojimą daro negalimą, teismas ne tik gali, bet ir privalo imtis priemonių užkirsti kelią procesui, kuris įstatymiškai negalimas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1566-493/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str. 3 d., 439 str., 440 str.,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos J. I. skundą, kuriuo ji kaltina A. M. ir G. M. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., padarymu.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, per Jonavos rajono apylinkės teismą.