- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2YT-1904-759/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01539-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant J. G., dalyvaujant pareiškėjai O. S., pareiškėjos atstovei adv. Virginijai Bradulskienei, suinteresuoto asmens atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl termino prašymui nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo, juridinio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. S. kreipėsi į teismą prašydama: 1) atnaujinti jai, mirusios pretendentės P. S. įpėdinei terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. S. valdytą 20,93 ha žemę (duomenys neskelbtini) valdytą iki nacionalizacijos; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S. valdė 20,93 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įgytą iš J. Ž. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu 1939 m. iki nacionalizacijos.
Pareiškime nurodo, kad ji yra P. S., mirusios (duomenys neskelbtini) įstatyminė įpėdinė, pagal paveldėjimo teisės liudijimą yra paveldėjusi P. S. žemės sklypus, nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad 2015 metais iš tetos G. Ž. sužinojo, kad P. S. turėjo žemę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pradėjus domėtis šia žeme, sužinojo, kad P. S. būdama santuokoje pirko šią žemę 1939 metais iš brolio J. Ž. Nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų paieškos, tačiau archyvo fonduose žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis neišlikusi. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, 2016 m. vasario 2 d. gavo dokumentų kopijas, kad P. S. pateikė prašymą atkurti jai nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini), pati nurodė, kad žemė pirkta iš brolio J. Ž. Nurodė, kad Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriuje rado pranešimą, kuris buvo surašytas 2002-05-08 P. S., kad galutinis terminas nuosavybės teisės ir giminystės ryšio dokumentų pateikimo terminas baigiasi, tačiau šis raštas jai negalėjo būti įteiktas, nes ji jau buvo mirusi, o pareiškėjai kaip įpėdinei, irgi nebuvo įteiktas. Pareiškime nurodyta, kad 1998-08-10 aktu nustatytos 20,94 ha žemės sklypo ribos, kad šiuo metu šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad P. S. sutuoktinis P. S. mirė (duomenys neskelbtini), J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nepateikė nuosavybės teisę įrodančių dokumentų dėl nežinojimo ir neturėjimo nuosavybės teisę įrodančių dokumentų.
Pareiškėja O. S. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai papasakojo, kad nuvykus lankyti tetos G. Ž., sužinojo, kad P. S. turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį pirko iš savo brolio J. Ž. Pareiškėja paaiškino, kad P. S. yra jos mamos Ž. A. sesuo. Paaiškino, kad praleido terminą pateikti dokumentus, nes niekas jai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tetai priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja paaiškino, kad tik gavus iš žemėtvarkos duomenis, kad jos teta kreipėsi su prašymu dėl J. Ž. žemės grąžinimo arba kompensacijos išmokėjimo, pareiškėja pradėjo tvarkytis dokumentus dėl žemės. Pareiškėja teigia, kad teta šį žemės sklypą įsigijo iš brolio, t.y. žemės sklypą pirko iš brolio J. Ž. 1939 metais, kad ji pirko žemę, nes savo žemės sklypo neturėjo.
Pareiškėjos atstovė adv. V. Bradulskienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad P. S. įstatymo nustatytu laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į valdytą žemės sklypą. Atstovė paaiškino, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises yra mirusi P. S. ir, kad žemės sklypas būtų registruojamas P. S. vardu. Atkūrus nuosavybės teisę, tolesni paveldėjimo reikalai būtų tvarkomi civilinio kodekso normomis. Papasakojo, kad žemėtvarka 2002 metais parašė raštą P. S., kuriame siūloma kreiptis dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pateikimo, tačiau šitas raštas nebuvo niekam įteiktas, nes pati P. S. jau buvo mirusi, o pareiškėjai kaip įpėdiniai šis raštas nebuvo išsiųstas. Pareiškėjos atstovė patikslina reikalavimus, nurodydama, kad neprašo atkurti termino giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, kadangi notarės išduotame papildomame paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime yra nurodyta, kad pareiškėja O. S. yra P. S. dukterėčia, todėl prašo atnaujinti terminą tik nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti bei juridiniam faktui nustatyti, kad P. S. įsigijo žemės sklypą iš brolio J. Ž. iki 1939 m.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos teta P. S., 1993-09-28, t.y. nepraleidus nustatyto termino, pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą atkurti nuosavybės teises į jos brolio J. Ž. nuosavybės teises iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad P. S. būtų pirkusi šį žemės sklypą iš savo brolio. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad nėra aišku koks ryšys sieja pareiškėją O. S. ir P. S., kad tik iš Ukmergės rajono notarų biuro papildomo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, darytina išvada, kad pareiškėja yra P. S. dukterėčia. Nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis nenumato galimybės atkurti nuosavybės teisių į dėdžių ar tetų turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl net ir patenkinus pareiškėjos reikalavimus ir atnaujinus terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, sprendimas nesukeltų pareiškėjai siekiamų materialinių teisinių padarinių, todėl prašo pareiškėjos reikalavimus atmesti.
Suinteresuoto asmens atstovė D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pateiktais reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad žemėtvarkoje yra duomenys, kad P. S. kreipėsi dėl nuosavybės teisės atkūrimo į jos broliui J. Ž. priklausantį žemės sklypą, jokių dokumentų nėra, kad ji pirko žemės sklypą, nėra duomenų, kad ji valdė šį žemės sklypą iki nacionalizacijos. Taip pat paaiškino, kad jai nuosavybės teisių atkūrimas nesukels jokių materialinių pasekmių. Taip pat paaiškino, kad nėra duomenų, kad J. Ž. būtų kreipęsis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriuo nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises asmenims, kuriems nuosavybės teisę perleido šio turto savininkai, bet toks perleidimas įvyko nesilaikant perleidimo metu įstatyme nustatytos formos ir tvarkos, taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
Minėtu įstatymu siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti pažeistas teises. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko teises ir interesus, nes juose asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausiai įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, išvardytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės; jie gali atkurti nuosavybės teises, jeigu turto savininkas miręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2010). Šie piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. T-89-2014; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-858-440/2014).
Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto (444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byloms dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo būdingi tam tikri įrodinėjimo ypatumai, kuriuos lemia tai, kad šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl tokio pobūdžio bylose, neišvengiamas prielaidų darymas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkto 1 pastraipoje yra išvardyti dokumentai, patvirtinantys turėtas nuosavybės teises į turtą iki nacionalizacijos. Tokie dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Aplinkybę, jog P. S., mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20,93 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įgytą iš brolio J. Ž., pareiškėja iš esmės grindžia Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma (b.l. 6-7, 8-9), kurioje nurodyta, kad žemės reformos departamento archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) parceliacijos byloje, Žemės reformos valdybos 1927-09-20 nutarime Nr. 3980 be išperkamųjų mokesčių nustatymo, įrašytas naujakurys Ž. J., gavęs sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 20,9381 ha žemės su išperkamaisiais mokesčiais. Pateiktas 1924 m. parceliacijos plano, patvirtinto 1926-02-03, ištrauka, kurioje matyti, kad J. Ž. buvo savininkas 20,93 ha žemės sklypo (b.l. 18, 19-21). Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 253 (b.l. 10-13, 14-16) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) J. Ž. buvo skirta 20,90 ha valstybinės žemės sklypo plotas vienam gabale. P. S. yra pateikusi prašymą (duomenys neskelbtini) grąžinti J. Ž. vardu turėtą žemės sklypą, 20,94 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šis sklypas iš brolio buvo pirktas (b. l. 32). Lietuvos centriniame valstybės archyve nebuvo rasta jokių duomenų apie žemės pirkimą iš J. Ž. (b. l. 30). Buvo atliktas sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas (b. l. 31). Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-05-08 rašte, skirtame P. S. nurodyta, kad galutinis terminas nuosavybės teisės giminystės ryšio dokumentų priėmimui yra 2002-07-01 (b.l. 29). Pažymėtina, kad pats J. Ž. nesikreipė dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę.
Teismo posėdžio metu liudytoja Ona N. K. papasakojo, kad yra girdėjusi, jog P. S. pirko apie 20 ha žemės sklypo iš savo brolio J. Ž., liudytoja E. Ž. papasakojo, kad kartu su P. S. gulėjo ligoninėje ir ji pati papasakojo apie žemės pirkimą iš brolio, kad ją dirbo iki nacionalizacijos. Teismo vertinimu, minėtų dokumentų turinys, įvertintas liudytojų parodymų kontekste, sudaro teismui pagrindą įsitikinti fakto apie P. S. valdytą žemę buvimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai sudaro teismui pakankamą pagrindą įsitikinti egzistavus faktui, jog P. S., mirusi (duomenys neskelbtini)., iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 20,93 ha žemę (duomenys neskelbtini), įgytą iš J. Ž., todėl pareiškėjos prašymas dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą įrodančius ir visus kitus, su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susijusius dokumentus. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises į šį turtą patvirtinančių dokumentų, turėjo teisę juos pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms iki 2003 m. gruodžio 31 d., o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, t.y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo terminas praleistas, nedelsdamas, t.y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.
Pareiškėja nurodė, kad ji yra tetos P. S. įstatyminė įpėdinė, jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b.l. 34), iš papildomo paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad pareiškėja O. S. yra P. S. dukterėčia (b.l. 33). Iš giminystės ryšį pateiktų dokumentų matyti, kad P. S. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 45), ji buvo sudariusi santuoką su P. S. (b.l. 41), kuris mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 17), jų sūnus A. V. S. (b.l. 39) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 42), P. brolis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 43).
Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad jai tapo žinoma apie palikėjos pirktą žemės sklypą iš brolio J. Ž. tik 2015 metų rudenį, iš kitos tetos G. Ž. pasakojimų. Tuomet pareiškėja pradėjo dokumentų paiešką bei susirašinėjimą su institucijomis, kuris truko iki 2016 m. gegužės mėnesio, kuomet pareiškėja kreipėsi į advokatą ir tuomet į teismą.
Bylos duomenims patvirtinant pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjai terminas pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos P. S. žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą įrodančius ir visus kitus, su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susijusius dokumentu, atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268–270, 443, 448, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., mirusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 20,93 ha žemę (duomenys neskelbtini), įgytą iš J. Ž.
Atnaujinti pareiškėjai O. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios pretendentės P. S. įpėdinei terminą nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko P. S. valdytą 20,93 ha žemę (duomenys neskelbtini), valdytą iki nacionalizacijos.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Ukmergės rajono apylinkės teismą.