Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 30 d. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 24 d. 20.22 val. Klaipėdoje, Taikos pr. Kairių g. vairavo mopedą „Peugeot MTC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,58 promilės girtumas), sankryžoje sukdamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo mopedo ir virto. Mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, nedraustas privalomuoju draudimu. Įvykio metu susižalojo pats vairuotojas, apgadintas mopedas. Tuo V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14,127 ir 226 punktų reikalavimus Tokie V. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apelianto teigimu, jam negalėjo būti atimtas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nes jis vairavo motorolerį, todėl automobilio vairuoto pažymėjimas negalėjo būti atimtas. Teismas nustatęs, kad jis vairavo motorolerį, turėjo nubausti jį už vairavimą neblaiviam be motociklo ar motorolerio pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti „A“ kategorijos transporto priemones, o automobilio vairuotojo pažymėjimą privalėjo jam grąžinti. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas vieno iš apeliantui V. J. inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalies, sankcijoje. Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis. Už šio pažeidimo padarymą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 579 Eur iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Taigi papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta kaip privaloma nuobauda.

Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta, nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra), į tai, kad nustatyta viena V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus (ATPK 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šių duomenų visumą teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui paskyrus minimalias nuobaudas, numatytas jam inkriminuotų pažeidimų sankcijose.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis V. J. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad V. J. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra itin šiurkštus – jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, nustatytas 1,58 promilės neblaivumas beveik keturis kartus viršijo leistiną minimalią normą, tokiu savo elgesiu keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 5–23), už vairavimą esant neblaiviam V. J. baudžiamas nebe pirmą kartą, tai rodo, jog vien piniginė nuobauda nėra pakankama, kad sulaikytų jį nuo analogiškų pažeidimų darymo. Nors V. J. nurodo, kad teisė vairuoti jam labai reikalinga, nes jis daug važinėja ir taip užsidirba pragyvenimui, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su teisės vairuoti reikalingumu užsidirbant pragyvenimui, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Aplinkybė, kad V. J. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo V. J. netaikyti ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje pažeidėjas nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, netaikant V. J. papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skiriant trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, šis tikslas nebus pasiektas, nes V. J., būdamas anksčiau ne kartą baustas už įvairius tyčinius KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas ir kt.), iš jų ir už analogiško pobūdžio pažeidimus (vairavimas esant neblaiviam), ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam paskirta minimali bauda ir minimaliam laikui uždrausta vairuoti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali paskyrimas neatitiktų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Atsakydamas į V. J. apeliacinio skundo argumentą, kad jam negalėjo būti atimtas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nes jis vairavo motorolerį, todėl, pasak apelianto, teismas turėjo nubausti jį už vairavimą neblaiviam be motorolerio pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti „A“ kategorijos transporto priemones, apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą mopedai priskiriami AM kategorijai. To paties straipsnio 4 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti ir AM kategorijos transporto priemones. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą, priešingai nei teigia apeliantas, vairuotojams, turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, taip pat suteikiama teisė vairuoti ir AM kategorijos transporto priemones, prie jų priskiriamas ir mopedas.

Dėl apelianto skundo argumento, kad mopedo savininkas S. Š. jam nepasakė, jog mopedas be techninės apžiūros, be draudimo ir neįregistruotas, pažymėtina, jog minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Šių įstatyme nustatytų reikalavimų privalo laikytis visi vairuotojai ir visais atvejais sėsdami už vairo, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, turi įsitikinti, kad vairuoja techniškai tvarkingą, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą ir apdraustą transporto priemonę. Kita vertus, kaip matyti iš V. J. apeliacinio skundo, jis savo kaltės dėl to, kad vairavo mopedą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka ir nedraustas privalomuoju draudimu, neginčija, pats nurodo, kad sutinka sumokėti teismo paskirtą baudą, tik prašo sušvelninti nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, dėl to pasisakyta anksčiau, todėl minėti apelianto skundo argumentai neturi įtakos sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama.