Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams D. M., V. M. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovų D. M., V. M. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovei E. S., atsakovams D. M. ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, bendras plotas 291,98 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys buto, atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso 3/16 dalys buto, atsakovei V. M. – 10/16 buto dalių. Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus: atidalijus bendrą daiktą, suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė ir kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikoma patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų – atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Naujai formuojami turtiniai vienetai turi būti suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jų formavimo procedūras nustato statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Kadangi šalys neginčija, jog norint pertvarkyti butą į du butus reikalingi kapitalinio remonto darbai, šiai bylai aktualus tampa paminėto Reglamento 112 punktas, numatantis, kad naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, kai atliekami nustatyta tvarka užbaigto statyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, atliekamas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis, taikomomis rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius. Be to, pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 264 punktą projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: 264.1. p. - atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; 264.2. p. - įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; 264.3. p. - įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; 264.4. p. - tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovai, pareiškę priešieškinio reikalavimą dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, į bylą buto atidalijimo projekto, pagal kurį galėtų būti suformuoti du atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad priešieškinio reikalavimui pagrįsti pakanka ieškovės parengto buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant laiptus, projekto, kadangi buto atidalijimo į du butus projektiniams sprendiniams keliami kitokie (aukštesni) teisės aktų reikalavimai nei naudojimosi butu tvarkos realizavimui: minėta, pertvarkant butą į du butus turi būti numatytas inžinerinių sistemų (vandens, elektros energijos ir kt.) atskyrimas, automobilių stovėjimo vietų įrengimas, ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės pateiktos dokumentacijos, skirtos jos siūlomos naudojimosi butu tvarkos įgyvendinimui, negalima prilyginti buto atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektui, ir tokiu būdu atleisti atsakovus nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą. Taip pat nesutiktina su atsakovų išsakyta pozicija, kad jie atidalijimo projekto parengti negalėjo, nes nežino ieškovės poreikių: atsakovai, pareiškę savarankišką materialųjį reikalavimą dėl buto atidalijimo, turėjo jį pagrįsti, pateikdami buto atidalijimo projektą, o ieškovė, tuo atveju, jei būtų nesutikusi su tokio projekto sprendiniais, būtų turėjusi savo nesutikimą pagrįsti, pateikti projektinę dokumentaciją su savo siūlomu atidalijimo variantu. Pabrėžtina, kad vien dėl to, kad tarp šalių yra konfliktai ir galimai būtų ginčijamas atidalijimo projektas, neatleidžia atsakovų nuo pareigos rengti tokį projektą pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Kadangi nėra parengta ir pateikta tinkama projektinė dokumentacija, nėra galimybės spręsti, ar ginčo buto atidalijimas pagal atsakovų pareikštą priešieškinio reikalavimą galės būti realiai įgyvendintas. Be to, kadangi atidalijant butą į du atskirus turtinius vienetus keistųsi daugiabučio gyvenamojo namo turtinių vienetų skaičius, reikalinga gauti daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų sutikimus. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad gretimų butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkai sutikimų ginčo buto atidalijimui neduoda (t. 10, e. b. l. 71-73, 81). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai, reikalaujantys atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nepateikę tinkamų dokumentų, kurių pagrindu gali būti atidalintas butas, neįrodė savo siūlomo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto įgyvendinimo galimumo, tinkamumo, atitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams, todėl, kaip neatitinkantis CK 4.80 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negali būti tenkinamas.

Be to, atsakovai, nesant galimybės atidalinti butą natūra, priešieškiniu prašo ieškovei tenkančias 3/16 buto dalis natūra priskirti atsakovei V. M., o ieškovės naudai priteisti 87 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Tuo tarpu ieškovė nesutinka, kad jos naudai būtų išmokėta piniginė kompensacija, nurodo, kad turi suinteresuotumą išlaikyti nuosavybę ir naudotis tenkančiomis buto patalpomis (šiame bute ji augo, su juo ieškovę sieja emocinis ryšys). Esant tokiai situacijai, teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011 pateiktą išaiškinimą, jog kai vienas iš bendraturčių reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jo dalį, o kitas – nustatyti daikto naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės; kita vertus, kai atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios eliminuotų nuosavybės atidalijimo natūra tarp bendraturčių galimybę: išsprendus nesutarimus su daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkais ir gavus jų sutikimus dėl ginčo buto atidalijimo, parengus teisės aktų reikalavimus atitinkantį buto atidalijimo projektą, buto atidalijimas iš principo taptų įmanomas. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso 3/16 dalys buto, kas sudaro 54,75 kv. m. Taigi ieškovei nuosavybės teise priklauso pakankamai didelė buto dalis. Atsižvelgiant į viso buto plotą, patalpų skaičių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Maža to, ieškovė prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką, pagal kurią šalys butu naudotųsi izoliuotai viena nuo kitos, kas leistų sumažinti galimybę kilti konfliktams. Esant tokioms aplinkybėms, atidalijimo, išmokant piniginę kompensaciją, būdas negali būti taikomas.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, konstatuotina, kad atsakovų pareikštas priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovams nepasiūlius tinkamo atidalijimo projekto, teismas sprendžia klausimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo paskirti jai atskirai nuo atsakovų naudotis 55,28 kv. m ploto buto dalimi, buto plane pažymėta R-2 (17,45 kv. m), 3-5 (17,45 kv. m) (su priklausiniu balkonu), 3-10 (1,49 kv. m), 3-11 (15,05 kv. m) (su priklausiniu balkonu), 3-12 (3,84 kv. m). Ieškovė į šias patalpas nori patekti per jau įrengtą įėjimą į rūsį, plane pažymėtą R-2. Ieškovė siekia šiomis patalpomis naudotis izoliuotai nuo atsakovų, todėl pagal pateiktą buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant laiptus, projektą (t. 8, e. b. l. 100-136) ketina perdangos plokštėse ardyti angas ir įsirengti laiptus. Atsakovai iš esmės neprieštarauja, kad būtent šiomis buto patalpomis naudotųsi ieškovė.

Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad faktinė naudojimosi butu tvarka tarp šalių nėra susiformavusi. Susipažinus su ieškovės pasiūlytu naudojimosi butu tvarkos variantu matyti, kad prašoma nustatyti ieškovės naudojimui realioji buto dalis praktiškai identiška jos daliai bendrojoje nuosavybėje (skirtumas 0,53 kv. m). Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi butu tvarkos variantą ieškovė buto patalpomis naudotųsi izoliuotai nuo atsakovų, kas teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Byloje ieškovės pateiktas buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant laiptus, projektas patvirtina, kad yra techninių galimybių ieškovės siūlomą naudojimosi butu tvarką realizuoti, ant šio projekto yra daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų parašai, patvirtinantys, jog jie sutinka su ginčo buto kapitaliniu remontu, įrengiant laiptus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka būtų neracionali, neatitiktų proporcingumo principo, ar nepažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus.

Atmestini atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentai, kad ieškovės pateikti projektiniai sprendiniai yra nedetalūs, reikalauja detalizavimo tam, kad juos būtų įmanoma įgyvendinti, kad šie projektiniai sprendiniai neatitinka kapitalinio remonto projektui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas atestuotos projekto vadovės A. A. parengtas projektas yra ieškovės siūlomas variantas, kokiu būdu turės būti įgyvendinta naudojimosi butu tvarka, kuriame neturi būti sprendžiami visi su statybomis susiję klausimai; ši byla nėra statybos techninio projekto svarstymas, kadangi statybinė-techninė informacija bus tikrinama leidimo darbams atlikti išdavimo metu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tinkamu bendraturčio būsimų statybos darbų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, ir kurio tikslas – išreikšti projektuojamų pagrindinių sprendinių idėją) pateikimas. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ginčo dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo stadijoje pateikti tokį projektą, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkte.

Be to, pripažintinas nepagrįstu atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentas, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimas vėl bus sąlyginis, nes tokio teismo sprendimo įgyvendinimo tvarka priklausys nuo atitinkamų institucijų sprendimų išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir pan. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-05-05 sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti, kadangi buvo neaišku, kokia yra atskiro įėjimo per pirmojo aukšto balkoną įrengimo perspektyva. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo ieškovė atsisakė planų įsirengti naują įėjimą į patalpas per pirmojo aukšto balkoną ir nurodė, kad į pageidaujamas naudoti patalpas ketina patekti per esamą įėjimą į rūsį, plane pažymėtą R-2. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2017-03-22 raštu Nr. (4.17)V15-595 nurodė, kad projektiniai sprendiniai naudotis ginčo patalpomis, įsirengiant laiptus, gali būti įgyvendinti, tik turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir gautas statybos leidimas atlikti kapitalinio remonto darbus.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, aukščiau išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovė atskirai nuo atsakovų naudojasi 55,28 kv. m ploto buto dalimi, buto plane pažymėta R-2, 3-5 (su priklausiniu balkonu), 3-10, 3-11 (su priklausiniu balkonu), 3-12, o į šias patalpas patenka per įrengtą įėjimą į rūsį, plane pažymėtą R-2 (CK 4.75, 4.81 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Ieškovei pakeitus reikalavimą įsirengti atskirą įėjimą per pirmojo aukšto balkoną, ir nusprendus į patalpas patekti per jau esamą įėjimą į rūsį, plane pažymėtą R-2, išnyko reikalingumas spręsti dėl ieškovės galimybės naudotis laiptine ir durimis, vedančiomis iš pirmo aukšto į patalpą R-2.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos

Ieškovė pateiktu prašymu dėl orientacinio laikotarpio statybos darbų atlikimui nustatymo prašo leisti ieškovei ir jos šeimos nariams naudotis atsakovų patalpose, plane pažymėtose 3-3 ir 3-9, įrengtais laiptais, skiriant 2 mėnesių terminą kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo buto kapitalinio remonto darbams, susijusiems su laiptų įrengimu, atlikti bei 3 mėnesių terminą buto kapitalinio remonto darbams atlikti po to, kai bus išduotas statybos leidimas. Nurodo, kad kol nebus įrengti patalpas, plane pažymėtas 3-5 ir 3-11, jungiantys laiptai, vienintelė galimybė patekti į patalpas, plane pažymėtas 3-5, 3-10, 3-11 ir 3-12, yra per atsakovams tenkančiose patalpose esančius laiptus. Atsakovai sutinka leisti naudotis patalpose, plane pažymėtose 3-3 ir 3-9, įrengtais laiptais, tačiau konkretų terminą – iki 2019-06-01. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu esanti parengta dokumentacija buto naudojimosi tvarkos realizavimui nėra pakankama statybą leidžiančiam dokumentui gauti, todėl ją reikės tikslinti arba rengti naują projektą, pateiktų dokumentų svarstymui ir sprendimui priimti atsakinga institucija turės ne mažiau 20 darbo dienų, todėl manytina, kad yra protingas 2 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei kartu su šeimos nariais naudotis patalpose, plane pažymėtose 3-3 ir 3-9, įrengtais laiptais. Ieškovė taip pat prašo leisti naudotis paminėtais laiptais 3 mėnesius po to, kai bus išduotas statybos leidimas, buto kapitalinio remonto darbams atlikti. Manytina, kad toks terminas yra per ilgas, pernelyg varžantis atsakovų interesus, neskatinantis iš anksto planuoti, nedelsti ir imtis operatyvių veiksmų, siekiant kuo greičiau atlikti laiptų įrengimo darbus, todėl nustatytinas 1 mėnesio terminas naudotis patalpose, plane pažymėtose 3-3 ir 3-9, įrengtais laiptais po to, kai bus išduotas statybos leidimas.

Dėl baudų skyrimo

Atsakovai prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos lygiomis dalimis skiriant atsakovams. Nurodė, kad civilinė byla teisme nagrinėjama nuo 2016 metų. 2018-07-11 turėjęs vykti teismo posėdis buvo atidėtas 2018-10-25, tenkinus ieškovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Prašymą atidėti teismo posėdį ieškovė motyvavo dėl tarp šalių vykstančių derybų dėl taikos sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad tokiu prašymu ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi jokios realios derybos tarp šalių seniai nevyksta, ieškovė tokias derybas tik imituoja ir neatlieka jokių veiksmų, kad ginčas būtų užbaigtas taikiai.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Šiuo atveju teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai, teikdami 2018-07-11 patikslintą priešieškinio reikalavimą, elgėsi nesąžiningai ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ar šia savo teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį. Teismo vertinimu, tai nelaikytina teisės pažeidimu (piktnaudžiavimu), už kurį atsakovams turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį teismas, be kitų kriterijų, atsižvelgia ir į šalių elgesį proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas skirti atsakovams baudą atmestinas.

Sprendžiant dėl atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą matyti, kad 2016-10-11 nutartimi šalių dalyvavimas nagrinėjant bylą pripažintas būtinu. 2018-07-10 ieškovės atstovas pateikė prašymą atidėti 2018-07-11 teismo posėdį. Viena iš tokio prašymo priežasčių nurodyta tai, kad 2018-07-11 8.30 val. ieškovė turėjo dalyvauti Vilniaus apygardos administracinio teismo rengtame teismo posėdyje, iš kurio nespėtų atvykti į posėdį Klaipėdoje. Bylos duomenys pagrindžia, kad apie būtinybę dalyvauti paminėtame teismo posėdyje administracinėje byloje ieškovė sužinojo tik 2018-07-09. Antra, prašymą atidėti 2018-07-11 teismo posėdį ieškovė grindė tarp šalių vykstančiomis derybomis dėl taikos sutarties sudarymo. Nors atsakovai tvirtina, kad tokios derybos tarp šalių seniai nebevyko (nurodoma, kad derybos dėl taikos sutarties sudarymo nebevyko nuo 2018 m. gegužės mėn.), tačiau pagal byloje esančius duomenis 2018 m. birželio mėn. į butą buvo atvykęs architektas, rengęs atidalijimo projekto sprendinius, o 2018-07-09 atsakovų atstovas el. paštu ieškovės atstovui persiuntė taikos sutarties projektą. Be to, atidėjus 2018-07-11 teismo posėdį, 2018-07-12 atsakovai pateikė teismui 2018-07-11 pareiškimą dėl priešieškinio dalyko patikslinimo. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė nesąžiningai vilkino bylos nagrinėjimą, todėl atsakovų prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Todėl už atsakovų pareikštą materialinį teisinį reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės mokamas tokio dydžio žyminis mokestis, koks yra nustatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi priešieškinio pateikimo dieną), atsižvelgiant į CPK 80 straipsnio 7 dalies teisinį reglamentavimą – t. y. 30,75 Eur (144 Lt (41 Eur) x 75 proc.). Kadangi buvo pareikšti du reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (dėl buto (duomenys neskelbtini), ir dėl namo (duomenys neskelbtini)) iš viso mokėtinas žyminis mokestis sudarė 61,50 Eur. Kadangi dėl namo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta taikos sutartis ir byla toje dalyje nutraukta, valstybei tenkanti žyminio mokesčio dalis už priešieškinio reikalavimus sudaro 38,44 Eur (30,75 Eur už ginčo butą + (30,75 Eur x 25 proc. už ginčo namą)). Kadangi atsakovė V. M. už priešieškinį sumokėjo 289,62 Eur (1 000 Lt) žyminio mokesčio, jai grąžintina 251,18 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31,28 Eur (108 Lt) žyminis mokestis, 78,78 Eur (272 Lt) už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 5 596,49 Eur advokatų teisinei pagalbai apmokėti, 250 Eur už projekto parengimą. Atsižvelgęs į tai, kad šios išlaidos buvo būtinos, įvertinęs ieškovės atstovų atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose, derybas dėl taikaus ginčo sprendimo, būtinybę vykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta), teismas sprendžia, jog ieškovės reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas, iš atsakovų priteistina iš viso 5 956,55 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad teismo depozitinėje sąskaitoje yra likusi 62 527 Eur atsakovo D. M. įmokėto užstato dalis. Atmetus atsakovų priešieškinį, yra pagrindas, sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui šią likusią užstato dalį.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje 2014-07-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovei E. S. atskirai nuo atsakovų D. M. ir V. M. skiriama naudotis buto patalpomis, buto plane pažymėtomis R-2, 3-5 (su priklausiniu balkonu), 3-10, 3-11 (su priklausiniu balkonu), 3-12; iš viso ieškovei E. S. paskiriant naudotis 55,28 kv. m ploto buto dalimi.

Nustatyti, kad į patalpas, buto plane pažymėtas R-2, 3-5 (su priklausiniu balkonu), 3-10, 3-11 (su priklausiniu balkonu), 3-12, ieškovė E. S. turi teisę patekti per įrengtą įėjimą į rūsį, buto plane pažymėtą R-2.

Leisti ieškovei E. S. ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui ir vaikams) į patalpas, buto plane pažymėtas 3-5, 3-10, 3-11, 3-12, patekti naudojantis atsakovams D. M. ir V. M. tenkančiose patalpose, buto plane pažymėtose 3-3 ir 3-9, esančiais laiptais (į patalpas, buto plane pažymėtas 3-5, 3-10, 3-11, 3-12, patenkant per pagrindinį įėjimą, praeinant per patalpas, buto plane pažymėtas 3-1, 3-2, 3-3, laiptus, prasidedančius patalpoje, buto plane pažymėtoje 3-3, ir pasibaigiančius patalpoje, buto plane pažymėtoje 3-9), 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 1 (vieną) mėnesį po to, kai bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Priteisti ieškovei E. S. iš atsakovų D. M. ir V. M. iš kiekvieno po 2 978,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 251,18 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 18 ct) žyminio mokesčio, iš 2014-12-31 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“ sumokėtos 289,62 Eur (1 000 Lt) sumos.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimui įsiteisėjus, pavesti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti atsakovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62 527 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus) užstato dalį, pinigus pervedant į atsakovo D. M. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014-07-04 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-4989-639/2014) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovams D. M. ir V. M. nuomoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.