Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. M., jo atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vorkutos m., Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. buvo kaltinamas pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. tuo (pagal patikslintą skundą – t. 1, b.l. 132-136), kad jis 2011 m. spalio 22 d. nuo 10 val. iki 13 val. 50 min. Pravieniškių seniūnijoje, adresu Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., vykusiame neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „Lūšis“ narių susirinkime, keršydamas T. M. už tai, kad jis tame pačiame neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „Lūšis“ susirinkime aktyviai pasisakė už G. P. pašalinimą iš medžiotojų klubo „Lūšis“ narių, turėdamas nusikalstamą tikslą T. M. apšmeižti, pažeminti jo garbę ir orumą bei įžeisti medžiotojų klubo „Lūšis“ narių akivaizdoje, viešai, dalyvaujant ir girdint neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „Lūšis“ susirinkime dalyvavusiems medžiotojų klubo „Lūšis“ nariams (dalyvavo dvidešimt tikrųjų medžiotojų klubo „Lūšis“ narių, vienas tikrasis medžiotojų klubo „Lūšis“ narys buvo atstovaujamas pagal įgaliojimą, taip pat dalyvavo vienas medžiotojų klubo „Lūšis“ garbės narys), žodžiu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią T. M. asmenį bei pakertančią pasitikėjimą T. M., taip pat T. M. įžeidžiančią, t. y. pasakė, kad T. M. yra „svolačius“, „durnelis“, „vagis“, „aferistas“, „parazitas“, „padirbinėja dokumentus“, „padirbinėja parašus“, ir kad G. P. turi įrodymų, o jeigu medžiotojų klubo „Lūšis“ nariai G. P. nepatikės, jis (G. P.) kreipsis į prokuratūrą, bet tada jau bus blogai pačiam medžiotojų klubui „Lūšis“.

Kaltinamasis G. P. ir jo gynėja prašė nutraukti šią baudžiamąją bylą BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindu, nes dėl šioje byloje pagal T. M. pateiktą skundą nagrinėjamų kaltinimų kaltinamojo G. P. atžvilgiu jau buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-44-548/2012, kuris yra įsiteisėjęs, tačiau teismas, susipažinęs su minėtoje baudžiamojoje byloje, kurios medžiaga yra prijungta prie šios baudžiamosios bylos, 2012-06-01 priimto nuosprendžio turiniu, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad G. P. bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, nes 2012-06-01 įsiteisėjusiame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kad teismas nevertino G. P. pasisakymų, išsakytų 2011-10-22 Pravieniškių seniūnijos salėje vykusiame medžiotojų klubo „Lūšis“ neeiliniame visuotiniame narių susirinkime svarstant kaltinamojo pašalinimo iš klubo narių klausimą. Teismas paminėtame nuosprendyje konstatavo, kad šie kaltinamojo pasisakymai yra už šios bylos nagrinėjimo teisme ribų, todėl jokių įrodymų (apklaustų liudytojų parodymų apie 2011-10-22 susirinkimą ir jo metu girdėtus pasisakymus, T. M. pateikto 2011-10-22 susirinkimo garso įrašo), surinktų ir pateiktų baudžiamojoje byloje Nr. PK-44-548/2012, susijusių su G. P. pasisakymais 2011-10-22 neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu, teismas nevertino tuo aspektu, kad nustatyti 2011-10-22 neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu G. P. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą ir jokios išvados dėl G. P. kaltės buvimo ar nebuvimo jo veiksmuose 2011-10-22 susirinkimo metu nepadarė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nutraukti šios bylos BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl teismas T. M. naujai privataus kaltinimo tvarka pateiktą skundą, esantį šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku ir apibrėžiantį kaltinimų G. P. ribas, išnagrinėjo iš esmės.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis G. P. pagal jam šioje byloje privataus kaltintojo pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. spalio 22 d. vyko medžiotojų klubo „Lūšis“ narių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas jo ir kito klubo nario – K. K. - pašalinimo iš klubo klausimas. Susirinkimas vyko Pravieniškių savivaldybės salėje, prasidėjo ryte, tikslaus laiko neatsimena, truko gal 2-3 valandas. 2011 m. spalio 22 d. visuotiniame klubo narių susirinkime jis T. M. atžvilgiu žodžių „svolačius, durnelis, vagis, aferistas, padirbinėja dokumentus, padirbinėja parašus“ nesakė. Susirinkimo metu, remdamasis 2010-04-10 revizijos komisijos aktu, jis galėjo pasakyti, kad „jūs mane metate iš būrelio už tai, kad aš išsiaiškinau, kad klastojami parašai“, bet šie žodžiai nebuvo adresuojami konkrečiai M. Į prokuratūrą dėl galimų pažeidimų prieš tai nebuvo kreipęsis, nes klubo kolektyvas nusprendė, jog tai gali pakenkti klubui, nes klubo finansininkai nekvalifikuoti. Kaltinamasis G. P. paaiškino, kad 2011-10-22 susirinkimo metu jis buvo Kontrolės komisijos, kuri atsakinga už būrelio ūkinės-finansinės veiklos kontrolę, pirmininkas, todėl to susirinkimo metu, kaip pirmininkas, galėjo išsakyti nuomonę dėl nustatytų pažeidimų, tačiau T. M. apšmeižti tikrai nesiekė, T. M. atžvilgiu, tai jie buvo paremti kontrolės komisijos 2010-04-10 aktu, kuris buvo pateiktas baudžiamojoje byloje Nr. PK-44-548/2012, ir kuriame užfiksuoti konkretūs nustatyti trūkumai. Kaltinamasis paaiškino, kad įtarimai, jog T. M. galimai klastojo parašus kilo po to, kai Kontrolės komisijai tikrinant klubo finansinę būklę, paaiškėjo, kad T. M. pirkdavo pašarus žvėrių šėrimui, tačiau klubo nariai L. J. ir V. V. paneigė, kad jie dalyvavo pašarų pirkime, nurodė, kad ant pašarų pirkimo aktų jie nepasirašinėjo, ant aktų jų parašai yra atšviesti. Kaltinamasis G. P. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kad 2011-10-22 susirinkimo metu buvo daromas garso įrašas.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad dalyvavo 2011 m. spalio 22 d. neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „Lūšis“ narių susirinkime, kurio metu buvo svarstomi klausimai dėl G. P. ir K. K. pašalinimo, tuo metu jis buvo klubo finansininkas. 2011 m. spalio 22 d. neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „Lūšis“ narių susirinkime, negirdėjo, kad kaltinamasis T. M. atžvilgiu būtų išsakęs žodžius vagis, aferistas, durnelis. Susirinkimo metu visis kalbėjo, niekas nesiklausė. Tiems asmenims, kurių pašalinimo klausimas buvo sprendžiamas, buvo leista pasisakyti, jei gerai prisimena, G. P. kalba buvo pertraukinėjama. Pasak liudytojo R. A., susirinkimo metu buvo kalbama, kad būrelyje ne viskas gerai, būrelio nariai buvo susiskirstę į dvi stovyklas, tvyrojo įtampa. Liudytojo R. A. teigimu, daugeliui klubo narių T. M. veikla kėlė abejonių. G. P. buvo suteiktas žodis apsiginti, bet jo nelabai kas klausė. Liudytojas R. A. teigė neatsimenantis, ar G. P. kalboje buvo kas nors išsakyta konkrečiai kaltinant M.

Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai L. J., K. K., J. K. patvirtino, kad dalyvavo 2011 m. spalio 22 d. neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „Lūšis“ narių susirinkime, kurio metu buvo svarstomi klausimai dėl G. P. ir K. K. pašalinimo, bei nurodė, kad negirdėjo, kad G. P. būtų sakęs T. M. atžvilgiu žodžius „vagis“, „svolačius“, „durnelis“. Be to, liudytojas L. J. paaiškino, kad ant pašarų pirkimo aktų buvo atšviesti jo parašai, jis realiai ant tų dokumentų nebuvo pasirašęs, tuo tarpu T. M. parašai buvo padėti tušinuku. Dėl to buvo parašytas raštas būreliui, bet į jokias institucijas nebuvo kreiptasi. Tuos dokumentus matė G. P., jis tuo metu buvo kontrolės komisijos pirmininkas.

Teisiamajame posėdyje taip pat atskiromis dalimis buvo išklausytas privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. M. pateiktas 2011-10-22 susirinkimo garso įrašas (t. 1, b.l. 131). Į bylą taip pat buvo pateiktas sutrumpintas garso įrašo variantas (t. 1, b.l. 48), kuris, atsižvelgus į nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę, kad jie su šiuo įrašu yra susipažinę ir jis buvo proceso dalyvių perklausytas prie šios baudžiamosios bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-44-548/2012 nagrinėjimo metu, buvo tik išvardintas BPK 290 str. 3 d. nustatyta tvarka jo negarsinant pagal BPK 290 str. 2 d.

Kaip matyti, 2011-10-22 vykusio susirinkimo eiga ir jame buvusių dalyvių pasisakymai buvo užfiksuoti garso įrašuose, kuriuos teismui pateikė nukentėjusysis T. M. (t. 1, b.l. 48, 131). Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo pateikti garso įrašai pripažintini tinkamais įrodymais byloje, siekiant nustatyti ar paneigti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nes įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti klubo, kurio narys jis yra, susirinkimo eigos, be to, kaltinamasis nagrinėjant bylą, nors iš pradžių ir abejojo garso įrašų patikimumu, tačiau konkrečių motyvų, kuo grindžiamos jo abejonės dėl šių garso įrašų autentiškumo teismui nenurodė ir pagrindų bei prašymų dėl konkrečios rūšies ekspertizės skyrimo tikslingumo darytiems įrašams įvertinti teismui nesuformulavo ir nepateikė, todėl teismas, nagrinėdamas kaltinamajam G. P. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, kartu su kitais įrodymais vadovavosi ir minėtuose įrašuose užfiksuota informacija.

Privatus kaltintojas T. M. teismui pateiktame skunde ir patikslintame skunde kaltino G. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis G. P. 2011 m. spalio 22 d. neeiliniame visuotiniame medžiotojų klubo „Lūšis“ narių susirinkime padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini šios veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus.

Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. P., privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. M. bei byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad 2011 m. spalio 22 d. Pravieniškių seniūnijos salėje vyko medžiotojų klubo „Lūšis“ neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo du klausimai - dėl G. P. ir dėl K. K. pašalinimo iš klubo narių, taip pat visi teisme apklausti asmenys patvirtino, kad G. P., prieš balsuojant dėl jo pašalinimo, buvo leista pasisakyti. Teismas kartu pažymi, kad minėto susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų teisėtumo klausimai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal šioje byloje pareikštus kaltinimus.

Teismas, vertindamas kaltinamajam G. P. privataus kaltintojo T. M. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, laiko, kad privataus kaltintojo pateiktame skunde nurodyti žodžiai, kuriais, privataus kaltintojo įsitikinimu, kaltinamasis jį apšmeižė ir įžeidė, turi būti analizuojami ne atskirai, bet vertinant visą kontekstą, kuriame jie buvo išsakyti, taip pat atsižvelgus į vykusio susirinkimo situaciją, svarstytus klausimus, bendrą visų susirinkimo dalyvių elgesį bei tai, kad susirinkime dalyvavę asmenys buvo būrelio nariai, todėl daugiau ar mažiau pažinojo vienas kitą bei žinojo būrelyje egzistuojančias problemas ir nesutarimus.

Tiek apklaustų liudytojų parodymai, tiek nukentėjusiojo T. M. pateikti garso įrašai patvirtina, kad 2011-10-22 susirinkimas vyko chaotiškai, jame buvo daug ginčijamasi. Garso įrašuose užfiksuoti teiginiai, kad būrelis yra „susiskaldęs“, „yra dvi grupės“, „neformaliai yra du būreliai“, taip pat buvo kviečiama susitaikyti (garso įrašo t. 1, b.l. 48 pradžia), tačiau, kaip matyti iš garso įrašuose girdimos susirinkimo dalyvių reakcijos ir teisme apklaustų liudytojų parodymų, susitaikyti nepavyko, toliau vyko ginčai, buvo girdėti susirinkimo dalyvių išsakomi priekaištai vieni kitų atžvilgiu dėl veiklos klube, taip pat girdimi ir necenzūriniai žodžiai. Teismas pažymi, kad pateikti garso įrašai yra prastos kokybės, dažnai sunku suprasti, kas šneka ir apie ką ir dėl to, kad buvo rėkiama keliems dalyviams kartu, todėl ne visada, remiantis vien tik šiais garso įrašais, galima vienareikšmiškai nustatyti, kas pasakė kurį žodį ar frazę ir kam ji buvo skirta, tuo tarpu visų teisme apklaustų liudytojų parodymai dėl konkrečių išsakytų ir garso įrašuose girdimų frazių adresato yra prieštaringi, kai tuo tarpu liudytojų, kurie visi dalyvavo 2011-10-22 susirinkime, parodymai dėl aplinkybės apie būrelio susiskaldymą bei buvusią konfliktinę situaciją susirinkimo metu yra vieningi.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos matyti, kad G. P., kai jam buvo suteiktas žodis, kalbėjo iš esmės ramiu tonu ir pirmiausia siekė apsiginti nuo jam pareikštų kaltinimų, kurių pagrindu buvo iškeltas jo pašalinimo iš būrelio klausimas. Kaltinamojo G. P. kalba nebuvo nukreipta konkrečiai į T. M. ar kitą asmenį ir teismas, išklausęs garso įrašą ir įvertinęs kitus byloje ištirtus įrodymus, neturi jokio pagrindo manyti, kad sakydamas šią kalbą G. P. būtų turėjęs tikslą T. M. įžeisti ar apšmeižti. Dalis apklaustų liudytojų, kurie patvirtino iš G. P. girdėję pasakytus žodžius „vagys, aferistai, padirbinėja dokumentus, padirbinėja parašus“, kartu patvirtino, kad G. P. taip pat nurodė ketinantis visa tai įrodyti. Taigi akivaizdu, kad išsakydamas minėtas frazes, G. P. jas pateikė ne kaip įrodytus teiginius, bet kaip reikalaujančius įrodinėjimo teisėsaugos institucijose, į kurias kreiptis jis manė turįs pagrindą. Be to, kaip paaiškino G. P. teismo posėdžio metu, jis manė, kad pirmiausia viskas turi būti sprendžiama būrelio viduje, o kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas norėjo ne vienasmeniškai, bet turėdamas ir kitų būrelio narių pritarimą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visuotiniame klubo narių susirinkime G. P. ginantis nuo jam pareikštų kaltinimų išsakyti teiginiai apie egzistuojančius pažeidimus klube, tame tarpe nurodant, kad „padirbinėjami dokumentai, parašai“, „valdyba vagys“, „apvogė, pasisavino pinigus ir aš tą įrodysiu“ nelaikytini tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, G. P. tik išsakė griežtą savo asmeninę nuomonę ir įsitikinimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir pažeidimus, be to, nuolat pabrėžė, kad sieks visa tai įrodyti, t.y. pateikė tai kaip savo įsitikinimą, dar reikalaujantį įrodymo įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Teisme apklausti liudytojai, kurie patvirtino girdėję minėtus G. P. išsakytus žodžius, taip pat patvirtino, kad G. P., reikšdamas tam tikrus kaltinimus valdybai, kurios nariu tuo metu buvo ir T. M., kartu nurodė ir tai, kad kreipsis dėl to į prokuratūrą. Vadinasi, susirinkimo dalyviai aiškiai suprato, kad G. P. nurodyti faktai teisėsaugos institucijose dar nebuvo tirti ir reikalauja įrodinėjimo, tai galima suprasti ir iš liudytojų parodymų teisme bei susirinkimo dalyvių pasisakymų, girdimų garso įrašuose, reikalaujant, kad G. P. pateiktų įrodymus. Įvertinus išdėstytus argumentus, nurodyti teiginiai bendrame G. P. ginamosios kalbos kontekste negali būti vertinami kaip informacija ar konstatuojamojo pobūdžio žinios apie jau egzistuojančius faktus, tai yra tik G. P. nuomonė, manymas, jo turėtos informacijos apie situaciją būrelyje vertinimas. Be to, perklausius garso įrašus, teismo vertinimu, kaltinamasis G. P. kalbėjo apie, jo nuomone, buvusius pažeidimus būrelio veikloje ir galimai padarytas nusikalstamas veikas apskritai, neįvardindamas konkrečių asmenų.

Todėl, nenustačius būtino šmeižimo sudėties objektyvaus požymio – informacijos paskleidimo, – laikant, kad buvo išsakyta tik nuomonė, nėra pagrindo patraukti G. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d.

Be to, 2011-10-22 sakydamas save ginančią kalbą, G. P. nurodė, kad jis remiasi ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo rezultatais, nustatytais jam einant Kontrolės komisijos pirmininko pareigas (t. 1, b.l. 39 garso įrašas nuo 40 min.). Iš G. P. paaiškinimų matyti, kad jis laikė, kad jo nurodomus faktus, kad buvo klastojami klubo narių parašai, dokumentai, tuo galimai pasisavinant klubo lėšas, pagrindžia 2010 m. balandžio 10 d. finansinės revizijos aktas (baudžiamosios bylos Nr. PK-44-548/2012, t.1. b.l.84-85). Tai G. P. patvirtino ir apklausiamas teisme. Be to, klubo nariai L. J. ir V. V. tiek G. P., tiek nagrinėjant T. M. skundus teisme liudijo, kad nedalyvavo pašarų pirkime ir išvežiojime po šėryklas bei ant pašarų pirkimo aktų jie nepasirašinėjo. Įvertinus išsakytus G. P. įsitikinimus, matyti, kad jie buvo motyvuoti atliktais vidiniais patikrinimais klube, todėl negalima teigti, kad tokia G. P. nuomonė neturėtų jokio faktinio pagrindimo. Teismo vertinimu, nei vieno apklausto liudytojo parodymai nepatvirtino, kad tokie G. P. išsakyti vertinimai būtų pakeitę jų iki 2011-10-22 susirinkimo turėtą nuomonę apie T. M. ar pakirtę pasitikėjimą juo. Įvertinus nurodytus argumentus, teismas kaltinamojo G. P. veiksmuose, kuomet savo ginamojoje kalboje jis išsakė tokius žodžius „radom pažeidimų, padirbinėjami dokumentai, matėsi pažeidimai, vagystės, pinigų pasisavinimai“, „valdyba vagys ir aš tą įrodysiu“, nenustatė tyčios pažeminti nukentėjusįjį T. M., todėl, įvertinus visą G. P. kalbos ir susirinkime kilusių diskusijų kontekstą, nėra pagrindo patraukti kaltinamojo G. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d.

Dėl kitos skunde išdėstytų kaltinimų dalies, t.y. T. M. teigimu, G. P. jo atžvilgiu išsakytų žodžių „durnelis“, „svolačius“, „parazitas“ ir taip G. P. siekus T. M. įžeisti bei pažeminti, teismas pažymi, kad iš pateikto garso įrašo negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad kilusių diskusijų metu girdimus žodžius „durnelis“, „svolačius“ pasakė būtent G. P. ir kad šie žodžiai buvo skirti būtent M., tuo tarpu liudytojų parodymai dėl minėtų žodžių vartojimo adresato ir konteksto buvo akivaizdžiai prieštaringi. Be to, teismo vertinimu, kilus diskusijai ir atsakant į priekaištus pavartoti žodžiai „durnelis“, „svolačius“, atsižvelgiant į viso susirinkimo kontekstą, į tai, kad visi nuolat replikavo, girdimi necenzūriniai žodžiai, be to, atsižvelgus į tai, kad pats T. M., žinodamas, kad susirinkimas yra įrašomas, taip pat reiškė priekaištus, reikalavo patikslinti išsakytas frazes, tokiu elgesiu toliau vystydamas ir skatindamas ginčus, negali būti laikomi kaip įžeidimas, nes nėra pagrindo teigti, kad tokioje akivaizdžioje dviejų būrelio narių grupių nesutarimo situacijoje tai buvo padaryta užgauliai ar prieštaraujant bendražmogiškiems moralės reikalavimams, tuo labiau, kad tie žodžiai viso susirinkimo metu girdimi gal tik po vieną kartą, nebuvo nuolat kartojami ar kažkaip akcentuojami, jog būtų galima susidaryti nuomonę, jog jais siekiama akivaizdžiai pažeminti kažkurį asmenį.

Teismas pripažįsta, kad tai, jog savo kalboje kaltinamasis G. P. T. M. įvardino kaip „parazitą“ (t. 1, b.l. 48 garso įrašo 44 min. 25 s.), ką iš šios kalbos konteksto galima suprasti kaip „kenkėją“, T. M., kaip asmenį, apibūdina neigiamai, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad G. P. tai padarė akivaizdžiai bendražmogiškiems moralės reikalavimams prieštaraujančia forma ar itin užgauliai, nes G. P. taip kalbėjo gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų būrelio veikloje, be to, žinodamas, kad vienas iš iniciatorių dėl jo pašalinimo iš klubo yra būtent T. M.. Pažymėtina ir tai, kad G. P. kartu kalbėjo ir apie duomenis, kuriais jis remdamasis laiko, kad T. M. kenkia būreliui, be to, iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-44-548/2012 medžiagos matyti, kad būtent dėl netinkamos veiklos būrelyje 2011-12-03 susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl paties T. M. pašalinimo iš klubo, todėl nėra pagrindo manyti, kad tokiai G. P. išsakytai nuomonei nebuvo visiškai jokio faktinio pagrindo ir jis būtų tyčia siekęs T. M. pažeminti ir įžeisti. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo G. P. išsireiškimas, pavadinant T. M. „parazitu“, neperžengia leistinos kritikos ribų.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad 2011 m. spalio 10 d. neeiliniame visuotiniame klubo narių susirinkime kaltinamasis G. P. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje, nes byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad G. P. tyčia, viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį T. M. ir apšmeižė jį, kad šis tokių veiksmų siekė bei jų norėjo. Todėl kaltinamasis G. P. išteisintinas, kaip 2011 m. spalio 22 d. nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinio ieškovo T. M. civilinis ieškinys G. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b.l. 59-60) paliktinas nenagrinėtas, išaiškinant T. M., kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaltinamasis G. P. šioje baudžiamojoje byloje išteisintinas, todėl esant jo prašymui, jo turėtos atstovavimo išlaidos - 2100,- Lt už advokato pagalbą atstovaujant teisme (t.1, b.l. 115-116, 117-118, t. 2, b.l. 2-3, 4-5) - priteistinos iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu ir 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. P. pagal BK 154 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. P. pagal BK 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. M. civilinį ieškinį G. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2100 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.