Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, Technikos g. 34, Kaunas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, besiverčiantis individualia veikla, anksčiau teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-06 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – areštas 60 parų, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-07-15 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-30 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-08-31 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-07-15 nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-06-03 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) bauda, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-08-31 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams bei 60 MGL (3 000 Eur) bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, Vilniaus apygardos teismo 2025-11-05 nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-06-03 nuosprendis pakeistas – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-08-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių ir 17 dienų, bausmę atlieka nuo 2025-11-24;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-12-19 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-06-03 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025-11-05 nuosprendžiu, paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2026-01-13 ir pradėtas vykdyti;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0125000524313) nurodyta, kad 2025-09-05 20.46 val. nukentėjusioji M. J. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad atėjęs kaimynas mėtė į ją baldus ir padegė jos ranką. Į nukentėjusiosios pranešimą reagavo policijos pareigūnai Anatolijus Lukjanovas ir Andžej Mikutaitis (t. I, b. l. 4-8).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2025-09-05 nukentėjusioji M. J. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas R. S. metė į ją taburetę, paėmęs iš laužo „šlangą“ (padangos dalį) juo sudavė jai per rankas ir jas apdegino (t. I, b. l. 77, 78).

Policijos pareigūno Andžejaus Mikutaičio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-09-05 atvykus į įvykio vietą buvo bendrauta su neblaivia pranešėja M. J. (nustatytas 0,35 promilės girtumas), kuri paaiškino, kad prieš ją fiziškai smurtavo jos pažįstamas R. S., kuris iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino. Pranešėja buvo šoko būsenoje, todėl pareiškime pamiršo paminėti, kad R. S. į ją metė dviratį bei dviračio rėmu pataikė jai į nugaros sritį, apie tai pranešėja paminėjo apklausoje. Namuose taip pat buvo ir neblaivus pranešėjos vyras T. J. (nustatytas 1,89 promilės girtumas), mažametis vaikas A. J.. Kadangi vaiko tėvai buvo neblaivūs, į įvykio vietą buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, taip pat greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Medikams apžiūrėjus M. J., jai buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Pabendravus su T. J., šis paaiškino, kad nematė, kaip jų bendras pažįstamas R. S. smurtavo prieš jo žmoną, kadangi viskas vyko lauke, o jis buvo namuose su vaiku. Iš pranešėjos M. J. buvo priimtas pareiškimas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pabendrauti su R. S. galimybės nebuvo, kadangi šis iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino. Nuvykus pagal R. S. gyvenamąją vietą, nustatyta, kad teritorija yra aptverta metaline tvora, kieme jokių asmenų pastebėta nebuvo, namuose šviesos buvo išjungtos (t. I, b. l. 30).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės ir kiemo apžiūra. Namo teritorija yra aptverta, ant namo ir šalia namo esančių ūkinių pastatų bei pavėsinės vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Kieme yra daug įvairių daiktų, tarp jų yra dvi transporto priemonės, viena iš jų yra išardyta. Netoli namo matomas užgesintas laužas, kuriame buvo deginamos padangos, šalia laužo guli metalinis automobilio ratlankis. Iš pranešėjos žodžių, būtent iš šito laužo R. S. paėmė į rankas nusvilusį padangos elementą, kuriuo sudavė jai. Šalia namo, betoninio takelio, ant žolės guli juodos spalvos dviratis. Iš pranešėjos žodžių, dviratis priklauso R. S., būtent šituo dviračiu jis pataikė jai į nugarą. Taip pat prie įėjimo durų stovi medinė kėdė, kurią R. S. buvo metęs į pranešėją. Po to buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo virtuvės patalpos, kuriose vyko konfliktas. Įėjimo durys yra iš kiemo pusės, atidarius duris, patenkama į prieškambarį, kurio kairėje pusėje matomos atidarytos durys, vedančios į pirmą kambarį. Užėjus į pirmą kambarį, kambario gale matomos atidarytos durys, kurios veda į virtuvės patalpas. Užėjus į virtuvės patalpas, po dešine puse, šalia lango stovi stalas, ant kurio yra įvairūs daiktai, t. y. elektrinis virdulys, puodukai, piniginė, lėkštės. Šalia stalo stovi kėdė. Ant sienos yra pakabinta spintelė, spintelėje ant lentynų yra sudėti įvairūs daiktai. Šalia spintelės yra du praėjimai, pirmas uždengtas užuolaida, veda į vaikų kambarį, antras - į miegamąjį. Kitoje virtuvės pusėje, prie sienos, matoma įrengta krosnis, ant kurios stovi puodai, šalia, ant grindų, stovi baltos spalvos kibiras bei mėlynos spalvos šluota su semtuvėliu. Taip pat prie sienos stovi baltos spalvos šaldytuvas, šalia jo stovi spintelė, ant kurios lentynų stovi įvairūs virtuvės reikmenys. Ant spintelės viršaus yra pastatyta juodos spalvos mikrobangų krosnelė. Aplinka namuose bei šalia namo yra netvarkinga, išmėtyti daiktai, įvykio vietoje nieko nepaimta (t. I, b. l. 39-46).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2025-09­-05 21.52 val. pagal nukentėjusiosios M. J. pranešimą dėl smurto greitosios medicinos pagalbos brigada nuvyko pranešėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji M. J. paaiškino, kad kaimynas iš degančio laužo paėmęs strypą sudavė jai per rankas. Nukentėjusiajai ant abiejų dilbių stebimi I laipsnio nudegimai (10 cm x 0,5 cm, 1 cm x 0,5 cm). Žaizdos sutvarstytos, vykti į ligoninę atsisakė. Diagnozuotas peties ir rankos (dilbio, alkūnės) odos nudegimas (t. I, b. l. 60, 61).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios M. J. dešinės ir kairės rankų yra nudegimo žymės, taip pat matomas ir paraudimas ant nugaros. Daugiau kūno sužalojimų nepastebėta (t. I, b. l. 48-52).

Medicininių dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad M. J. nustatyti I laipsnio odos nudegimai abiejuose dilbiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti medicinos dokumentuose nurodytu laiku (2025-09-05) ir būdu (karštu daiktu paveikus rankas). Pagal pateiktus duomenis sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 64-66).

Alkotesterio parodymais nukentėjusiajai M. J. 2025-09-05 21.25 val. nustatytas 0,35 promilės girtumas (t. I, b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. kaltė tyčia sukėlus nukentėjusiajai M. J. fizinį skausmą smūgiais įkaitusia padangos dalimi, dviračiu ir kėde ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį I laipsnio odos nudegimais abiejuose dilbiuose, yra iš esmės įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pripažino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neginčijo aplinkybės, kad konflikto su nukentėjusiąja metu nukentėjusiosios gyvenamojo namo kieme išėmė iš laužavietės įkaitusią padangos dalį ir užsimojęs sudavė šia dalimi M. J. per rankas ir tokiu būdu jas nudegino, tačiau paneigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad sudavė nukentėjusiajai dviračiu ir kėde. Gi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė priešingai - neginčijo aplinkybių, kad gyvenamojo namo kieme sudavė nukentėjusiajai M. J. dviračiu per nugarą bei vėliau mesdamas į nukentėjusiąją kėdę ja pataikė nukentėjusiajai į nugarą, tačiau paneigė kaltinime nurodytą aplinkybę, kad konflikto metu įkaitusia padangos dalimi sudavė nukentėjusiajai per rankas ir tokiu būdu jas apdegino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad ištraukė iš laužavietės įkaitusią padangos dalį ir ją padėjo šalia ant žemės gulinčios nukentėjusiosios neturėdamas tikslo nukentėjusiąją sužeisti, o ištraukta padangos dalis vėliau jam nežinomu būdu pati užkrito nukentėjusiajai ant rankų. Tačiau įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas su šiomis kaltinamojo iškeltomis versijomis neturi pagrindo sutikti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino iš dalies - patvirtino kaltinamojo smūgių dviračiu ir taburete sudavimo faktą, tačiau negalėjo patvirtinti kaltinamojo smūgių įkaitusia padangos dalimi sudavimo fakto nurodydama, kad galėjo apsideginti pati kaltinamojo šalia jos padėta įkaitusia padangos dalimi. Tačiau teismas šioje dalyje nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais nemato pagrindo vadovautis. Kaip minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tiek pirminės, tiek ir papildomos apklausų metu neabejodama patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis įkaitusia padangos dalimi jai sudavė tyčia. Šiuos nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai T. J. ir G. J., kuriems nukentėjusioji iškart po įvykio buvo nurodžiusi, kad kaltinamojo buvo apdeginta tyčiniais smūgiais įkaitusia padangos dalimi. Be to, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus šioje dalyje patvirtina ir pranešimo Bendrajam pagalbos centrui duomenys, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, policijos pareigūnų kūno kamerų padarytų vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolas, kurių visuma taip pat patvirtina aplinkybę, kad dar iki pirminės apklausos Bendrojo pagalbos centro operatorei, į įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigūnams nukentėjusioji teigė, kad abiejų rankų nudegimus ji patyrė nuo ne nuo neatsargaus kaltinamojo elgesio, o nuo kaltinamojo suduotų smūgių įkaitusia padangos dalimi. Todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet ji patvirtino aplinkybes, kad kaltinamasis ne tik sudavė jai dviračiu bei metė į ją taburetę, bet ir įkaitusia padangos dalimi sudavė jai per rankas.

Kaltinamojo R. S. smurtinius veiksmus ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus byloje taip pat patvirtina Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pirminė nukentėjusiosios pateikta informacija apie tai, kad kaimynas R. S. iš laužavietės paimta dalimi sužeidė jai rankas bei metė į jos nugarą taburetę, taip pat greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota nukentėjusiosios į įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pateikta informacija apie tai, kad kaimynas iš degančio laužo paėmęs strypą sudavė jai per rankas, taip pat policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pateikta informacija apie tai, kad kaimynas R. S. iš laužavietės ištraukta dalimi sužeidė jai rankas ir metė jai į nugarą taburetę, o taip pat ir policijos pareigūno Andžejaus Mikutaičio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji M. J. skundėsi policijos pareigūnui taip pat ir tuo, kad kaltinamasis sudavė jai dviračiu.

Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus byloje papildo ir liudytojo T. J. parodymai apie tai, kad kitą dieną po įvykio matė ant sutuoktinės M. J. rankų randus, o sutuoktinė jam paaiškino, kad kaimynas R. S. jai kažką ant rankų užmetė, taip pat jam ir R. S. sutikus namo einančią sutuoktinę, R. S. sudavė M. J. dviračiu per nugarą. Apklausta liudytoja G. J. taip pat patvirtino aplinkybes, kad jai grįžus namo iš darbo, jų namuose buvęs R. S. buvo išgėręs, elgėsi agresyviai, šaukė ant M. J., taip pat matė ant M. J. rankų randus, ši sakė, kad R. S. paėmė iš laužo įkaitusią padangos dalį ir ja sudavė nukentėjusiajai per rankas.

Kaltinamojo R. S. kaltę byloje patvirtina ir nukentėjusiosios apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios M. J. dešinės ir kairės rankų yra nudegimo žymės, taip pat matomas ir paraudimas nugaroje, bei medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. J. nustatyti 1 laipsnio odos nudegimai abiejuose dilbiuose, šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2025-09-05 karštu daiktu paveikus rankas. Vertinant nukentėjusiosios apžiūros protokole esančias sužalojimų fotonuotraukas, matyti, kad jų pobūdis (ypač pailgas sužalojimas ant kairės rankos) visiškai atitinka nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytą nudegimo padarymo mechanizmą – sudavimas įkaitusia padangos dalimi (viela).

Teismas atmeta kaip byloje visiškai nepasitvirtinusią kaltinamojo R. S. iškeltą versiją, jog iš laužavietės ištrauktą įkaitusią padangos dalį jis tik padėjo šalia ant žemės gulinčios nukentėjusiosios. Teismas pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, byloje nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis įkaitusia padangos dalimi sudavė jai per rankas ir laikydamas tą padangos dalį dar vaikėsi ją po kiemą. Be to, kaltinamojo parodymai, kad šalia nukentėjusiosios padėta įkaitusi padangos dalis pati užkrito nukentėjusiajai ant rankų, nėra logiški, juolab nurodyti racionalias priežastis, dėl ko jis padėjo šalia nukentėjusiosios įkaitusią padangos dalį, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesugebėjo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo iškelta versija yra tik gynybinio pobūdžio, nėra paremta nei objektyviais bylos įrodymais, nei elementarios logikos dėsniais. Aplinkybės, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja konfliktavo dar jiems būnant gyvenamajame name, šiuo atveju rodo, kad iš laužavietės ištraukta įkaitintos padangos dalimi kaltinamasis ketino nukentėjusiajai suduoti.

Taigi, aptariamoje byloje surinkti įrodymai visiškai įrodo kaltinamojo R. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų iš esmės nekyla, o būtent, kad kaltinamasis R. S. 2025-09-05 nuo 17.00 iki 19.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įkaitusios padangos dalimi sudavė nukentėjusiajai M. J. per abejas rankas (dilbius), taip pat sudavė jai vieną kartą dviračiu per nugarą, taip pat metė kėdę ir pataikė jai į nugarą, tokiais bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai M. J. fizinį skausmą ir padarydamas I laipsnio odos nudegimą abiejuose dilbiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai M. J.).

Dėl bausmės

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė, vertinant kaltinamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus, o taip pat ir nukentėjusiosios ir liudytojų duotus parodymus, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat kaltinamasis R. S. šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdamas iki tol teistas 5 kartus už tyčinių smurtinių ir kitų nusikaltimų padarymą, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, po aptariamos veikos padarymo buvo dar kartą nuteistas už dviejų smurtinių veikų padarymą (BK 284 straipsnis), išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas pripažinti jį recidyvistu ir šią aplinkybę laikyti jo atsakomybę sunkinančia (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis R. S. ne kartą teistas, teistas ir už smurtinių veikų padarymą, aptariamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-08-31 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-06-13 nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2025-11-05 nuosprendžiu, kuriuo kaltinamajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo, nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu (2020-06-09 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu), baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis, besiverčiantis individualia veikla. Kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos jai neatlygino ir nerodo pastangų ją atlyginti. Kaltinamajam ankstesnių teistumų atvejais jau buvo skirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam ne kartą buvo atidėtas, tačiau švelnesnės bausmės ar griežtesnės bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes kaltinamasis nerodo noro laikytis įstatymų, toliau daro smurtines nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas parenka kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią ir realią laisvės atėmimo bausmę.

Taikant BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-12-19 nuosprendžiu nustatyta galutine 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitoma atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-12-19 nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji M. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo R. S. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 36).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. J. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 800 Eur. Parodė, kad dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų patyrė skausmą, stresą, dėl to labai pergyveno. Taip pat patyrė pažeminimą, nes kaltinamasis ją įžeidinėjo, spjaudė į veidą. Dėl patirtų sužalojimų į gydytoją nesikreipė, vaistų nevartojo, gydėsi namuose pati. Randai ant rankų liko iki šiol. Turtinės žalos atlyginimo nereikalauja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė sumažinti priteistiną neturtinę žalą. Parodė, kad nukentėjusioji nesigydė, jį taip pat įžeidinėjo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais smurtiniais veiksmais – smūgiu sudavimais, jo pasekmė – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (nudegimas). Nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo padaryti pakankamai įžūliai, buvo tęstinio pobūdžio, trūko visą dieną. Pažymėtina ir tai, kad nudegimo randai ant rankų nukentėjusiajai yra likę iki šiol. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji M. J. patyrė didelį fizinį skausmą, baimę, įtampą ir stresą, jos psichologinė pusiausvyra buvo neabejotinai sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji būtų patyrusi reikšmingas neturtines pasekmes. Duomenų apie tai, kad padaryti sveikatos pakenkimai ir išgyventos neigiamos emocijos sukėlė nukentėjusiajai reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatyta, nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė. Duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą nepateikta, nors įrodyti aplinkybes, kuriomis nukentėjusioji grindžia savo ieškinio reikalavimus, tenka būtent nukentėjusiajam. Todėl, teismo vertinimu, dėl 2025-09-05 įvykio nukentėjusiosios patirti sveikatos pakenkimai ir išgyventos emocijos negali būti laikomi ypač giliais ir trunkančiais ilgą laiką. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos pobūdį ir pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajai, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 700 Eur sumos. Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018), todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiajai priteisiamas 700 Eur neturtinės žalos dydis teisingumo ir protingumo reikalavimams neprieštarauja.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti atliekančio laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, R. S. skirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-12-19 nuosprendį, ir nustatyti R. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaityti atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-12-19 nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Pripažinti R. S. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios M. J. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiosios M. J. naudai 700 (septynis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.