Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-03-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-6-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
A18.-6-992/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02492-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. J.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-6-992/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02492-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 19.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovei advokatei D. D.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato - atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir –ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 1 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vidiniame kieme vykdė neteisėtą vidinio kiemo aplinkos filmavimą, o paprašytas nutraukti neteisėtus veiksmus, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, pareikalavus taip pat atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Policijos pareigūnams paaiškinus, kad policijos įstaigos teritorijoje filmavimas ir fotografavimas galimas tik gavus policijos įstaigos vadovo leidimą bei pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus (filmuoti (duomenys neskelbtini) komisariato vidinį kiemą, jame esančius tarnybinius automobilius ir pareigūnus) ir aplinkybėms išsiaiškinti vykti į policijos komisariato patalpas, T. J. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, nenustojo filmuoti, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, atsisakė vykti į policijos komisariato patalpas ir vengdamas sulaikymo bandė pasišalinti. Tokiais savo veiksmais T. J. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. T. J. teismui parodė, kad įvykis nėra prasidėjęs 2019 m. balandžio 1 d., tai yra gerokai anksčiau prasidėjusi situacija, dėl kurios jau yra buvęs vienas teisminis procesas. (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnai, atsiradus mokesčiui už parkavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, pradėjo jį spausti kaip tos teritorijos naudotoją, kad jis neprieštarautų, kad jie užstatytų jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kad jis nekeltų problemų, kad negali patekti į jam priklausančias patalpas, procesai yra prasidėję gerokai anksčiau, pasireiškė išpuoliais ir pagąsdinimais patamsyje ir laikas nuo laiko kartojasi. 2019 m. balandžio 1 d. užregistravo e-policijos portale pranešimą apie užstatytą automobiliu jam priklausantį garažą, vėliau iš jo buvo atimtas mobilus telefonas, jo manymu, siekiant sunaikinti įkalčius. Apie įvykį nori pasakyti, kad tą dieną iš universiteto atvykęs paimti įrangos, negalėjo patekti į patalpas, kreipėsi į policiją per elektroninį portalą fiksuodamas nuotraukas ir pranešdamas pranešimu, kadangi dėl susiklosčiusios situacijos ketino eiti pas Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotoją R. B., fiksavo aplinkybes, susijusias su patekimu į garažą, jo tikslas buvo parodyti, kad jokių kitų galimybių patekti į garažą jis neturi, kad gali patekti tik iš tos pusės, kur yra užstatytas automobilis, nėra jokių kitokių durų, kuriomis jis galėtų pasinaudoti. Dėl to jis apėjęs aplink savo garažą, jokių ženklų, įspėjančių apie kitokią veiklą, negu įprasta gatvėje, ten nėra, nuėjęs užfiksavo tai, kad galimybės patekti į garažą neturi. Policijos pareigūnė pradėjo domėtis, ką jis veikia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atsakydamas į teismo klausimus, patikslino, kad jis, būdamas policijos komisariato kieme, nefilmavo, jis fotografavo, darė plačiaformatę nuotrauką. Joks pareigūnas nebefilmuoti jo neprašė, reikalavimo pateikti asmens tapatybės dokumentą jis negavo, nesuprato, kad būtų gavęs tokį reikalavimą. D. P. jo klausė, ką jis veikia kieme ir kodėl jis filmuoja. Jam I. P. buvo pasakyta, kad tai yra vidinis kiemas ir kad filmuoti vidiniame kieme galima tik gavus viršininko leidimą. D. P. apie draudimą filmuoti nieko nesakė, nebent pirmiau, užkalbindama ji jam sakė, kad jis neturi teisės čia filmuoti. Supratęs, kad su juo pakeltu tonu kalbasi žmogus be uniformos, klausė pagrindo, buvo aišku, kad bus koks nors įvykis, nes įvykiai tais metais vyko ten aktyviai. Telefonu nefilmavo, nefilmavo ir tuo metu, kai jau bendravo su pareigūnais. Jo naudojamo garažo siena išeina į vidinį kiemą, iš šio kiemo nėra galimybės patekti į jo garažą, tačiau į jį išeina garažo ventiliacinės angos. Kitų informacinių ar ribojančių, ypač ribojančių filmavimą ar draudžiančių ką nors daryti, ženklų, be ženklo „plyta“, rodančių, kad patenkama į policijos valdomą kiemą, nėra. Sulaikymo momento ir paties fakto įvardinti, apibrėžti negali, nes nesuprato, kad pareigūnai į jį kreipiasi oficialiai, prisistato, parodo savo dokumentus, ko jis jų prašė. Priežastį praeiti [į komisariatą] pareigūnas I. P. įvardijo, atsakymą, kodėl jis yra sulaikomas, gavo tuomet, kai jau sėdėjo komisariato patalpose, kai priėjęs pareigūnas pasakė, kad jį sulaikė dėl to, kad jis filmavo policijos komisariato kieme, kas yra be vadovo leidimo draudžiama, ir ten konfliktavo su žmonėmis. Atsakydamas į atstovės klausimus, T. J. paaiškino, kad kitų asmenų, kitų pareigūnų, su kuriais jis būtų turėjęs kontaktą, kurie jam būtų išsakę pastabų, išskyrus D. P. ir I. P., vidiniame kieme nebuvo. Tuo metu, kai jis fotografavo pastatus, kieme buvo kitų pareigūnų, jie jam jokių pastabų nereiškė, vienintelė jį užkalbino D. P. prie, matyt, jai priklausančio automobilio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 60 - 62 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėja. Įvykio dieną, apie 14.40 val., su kolega išėjo į (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą važiuoti į prokuratūrą, laukiant, kol bus atlaisvintas pravažiavimas, pastebėjo, kad kieme sukinėjasi T. J., kuris filmavo viską, kas yra kieme: ir žmones, ir stovinčius automobilius. Paklausė, kas jis toks, nes iki to laiko nebuvo T. J. mačiusi, prisistatė, T. J. prašymu parodė tarnybinį pažymėjimą, tačiau T. J. prisistatyti ir paaiškinti, ką veikia, atsisakė. Tuomet išėjo jos tiesioginis vadovas I. P. ir jis perėmė bendravimą, nes liudytoja su kolega turėjo skubėti. Tolimesnio bendravimo su T. J. negirdėjo, matė, kad dar du pareigūnai atėjo ir palydėjo pilietį iki komisariato.

Atsakydama į papildomus teismo klausimus, liudytoja atsakė, kad matė T. J. telefoną, akivaizdžiai buvo filmuojama. Kieme filmuoti draudžiama, kadangi tai yra privati teritorija, filmuoti galima tik su vadovo leidimu. T. J. paprašė prisistatyti ir paaiškinti, kieno leidimu filmuoja, pilietis tą padaryti atsisakė. T. J. stovėjo aptverto vidinio kiemo viduryje, į kiemą patenkama per vartus, pagal vidinę komisariato tvarką, kurios nei numerio, nei pavadinimo liudytoja pasakyti negalėjo, į vidinį kiemą patekti galima tik pareigūnams.

Atsakydama į papildomus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės klausimus, liudytoja paaiškino, kad įvykio dieną ji nebuvo uniformuota, tačiau turėjo pažymėjimą, kad yra pareigūnė. Jos pokalbis su T. J. truko apie 1 – 2 minutes, kolega A. S. stovėjo šalia jos, jis su T. J. nebendravo. Už kelių metrų stovėjo du uniformuoti pareigūnai, kurie pirmi padarė pastabą T. J., po jų pastabų, ji, kaip vadovaujanti pareigūnė, ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, kas vyksta. Atrodo, kad pareigūnai T. J. klausė, ką jis veikia, ką pareigūnams atsakė T. J., negirdėjo. Kad kiemas yra privatus, niekur nėra parašyta, į šį kiemą galima užeiti, jei turi reikalų (duomenys neskelbtini) komisariate, į komisariato patalpas per vidinį kiemą praktiškai gali užeiti tik pareigūnų lydimi asmenys. Įvykio metu kiemas nebuvo uždarytas, kiemo vartai uždaromi nakčiai. Priėjęs I. P. paprašė T. J. prisistatyti ir paaiškinti, ką jis daro, kodėl filmuoja, toliau jie nuėjo, liudytoja išvažiavo. Ar I. P. priėjęs prie jos ir T. J. prisistatė, liudytoja nepamena. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 166 - 171 b. l.).

Liudytojas I. P. teismui paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininku. 2019 m. balandžio 1 d., apie 14 val. 45 min., gavo skambutį iš D. P. ar kito pareigūno patraukti mašiną. Išėjo į kiemą, buvo uniformuotas, pamatė, kad vyksta konfliktas tarp D. P. ir piliečio, priėjo prie jų, stebėjo, kad prisistatė pareigūnė, jai T. J. atsisakinėjo pateikti informaciją, ką veikia, kas jis toks, jis [liudytojas] pasiūlė T. J. užeiti į komisariatą, jis sutiko. Praėjo 3-4 metrus ir tada T. J. pabėgo nuo liudytojo į (duomenys neskelbtini), pro komisariato vartus. Pasivijo, pranešė T. J., kad jis sulaikomas, šis paprieštaravo, kadangi matė, jog be tiesioginio kontakto piliečio pristatyti nepavyks, paskambino budėtojams, kurie iškvietė du žmones ir jie palydėjo pilietį į komisariatą. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas paaiškino, kad dėl ko kilo konfliktas tarp D. P. ir T. J., nežino, nebuvo to įvykio liudytojas, šiuo atveju matė, kaip D. rodė pažymėjimą, tuo metu jau buvo priėjęs, D. P. reikalavo T. J. paaiškinti, ką jis čia veikia, kokiu tikslu jis kažką filmuoja. Konfliktą išduoda emocijos, abiejų asmenų veiksmai, kūno judesiai. D. P. jo į pagalbą nekvietė, kadangi turi pareigą reaguoti, D. P. paklausė, kas čia vyksta, jam buvo atsakyta, kad vyko filmavimas, D. P. pareikalavo T. J. prisistatyti ir paaiškinti, gavo neigiamą atsakymą. Jis priėjęs prie T. J. ir D. P. neprašė T. J. prisistatyti, nes pažino.

Veiksmas vyko (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, (duomenys neskelbtini), šiame kieme nėra jokių kitų asmenų nuosavybės, gyvenamųjų pastatų, jokie gyventojai per šį kiemą praeiti negali, kiemas naudojamas tik tarnybai, pro jį galima praeiti dviem būdais: arba tu ten dirbi, arba tave iškvietė. Fiziškai patekimas į komisariatą neribojamas, jokios apsaugos ar leidimų sistemos šioje vietoje nėra, automatiniai vartai uždaromi naktį. Įėjimas į kiemą neribojamas, bet įėjimui nėra pagrindo. Kas draudžia lankytis vidiniame komisariato kieme, atsakyti negali, gal yra tokie draudimai, bet jie jam nežinomi.

Šalies argumentai

T. J. prašė eiti į komisariatą tam, kad išsiaiškintų konfliktinę situaciją, buvusią iki liudytojo atėjimo, nes tuo metu negalėjo kvalifikuoti veikos. Pagrindiniai faktiniai žodžiai, jam [liudytojui] pasakyti, buvo tai, kad filmavo, neprisistatė, vyksta konfliktas – J. filmavo policijos nuosavas transporto priemones, pastatytas vidiniame policijos komisariato kieme. K. J. įsibrovė į komisariato patalpas neturėdamas tam pagrindo, savo mobiliojo ryšio telefonu be teisėto pagrindo filmavo kitų asmenų, policijos pareigūnų mašinas ir pačius pareigūnus, - tai informacija, kurią gavo iš kitų žodžių. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas I. P. parodė, kad iš esmės filmuoti draudžia tam tikri norminiai faktai, jei jie apima tam tikras situacijas, ar šioje vietoje yra norminis faktas, neatsakys, nes kalba ėjo apie kitų asmenų asmens duomenų rinkimą policijos kieme. Nežino, ar buvo padarytas įrašas, įrašo nematė.

Žemesnės instancijos teismas

Paprašytas teismo patikslinti asmenų patekimo į komisariato kiemą galimybes, paaiškino, kad nėra taip, kad negalima užeiti į policijos kiemą, galima užeiti, pasiklausti, pasižiūrėti, bet šiuo atveju kalbama apie tam tikrų duomenų rinkimą, vėliau konfliktinės situacijos sukėlimą, provokuojant P. J. [į kiemą] galėjo užeiti, bet jo pažeidimas tas, kad jis rinko asmens duomenis. Paprašytas teismo patikslinti, koks teisės aktas draudžia filmuoti policijos kieme, liudytojas parodė, kad neturi kompetencijos atsakyti dėl filmavimo, kadangi neturi po ranka norminio akto, komentuoti galės, kai turės norminį aktą. Galimas filmavimas tik vadovo leidimu, darbo praktika jam leido manyti, kad negalima filmuoti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kas jam žinoma apie T. J. ir D. P. konfliktą, liudytojas I. P. paaiškino, kad jei ateina bet koks pareiškėjas į kiemą ir kelia balsą, nepasitenkindamas policijos veiksmais, jis [liudytojas] tai mato kaip konfliktinę, stresinę, destruktyvią situaciją, kurią jis privalo išspręsti. Jis negirdėjo, kaip J. kalbėjo pakeltu tonu, ignoravo D. P. prašymus. J. D. P. teikė prašymus, liudytojas matė, kad buvo kalbėta, kas kalbėta, negirdėjo; kai D. P. ištraukė pažymėjimą ir kažką pasakė, buvo pirmas dalykas, ką liudytojas girdėjo. Iš J. veiksmų sau grėsmės nematė, jo kūno kalba neleido liudytojui teigti, kad T. J. puls ar liudytojo atžvilgiu turės blogų ketinimų. T. J. ir D. P. kalbėjime matė konfliktinę situaciją, nes pareigūnas, būdamas savo darbo vietoje, neturi rodyti savo tarnybinio pažymėjimo, kadangi būtinumo tam dalykui nėra, jei kieme rodo pažymėjimą, reiškia, buvo tam tikras reikalavimas. Pažymėjimas rodomas ne šiaip, o tada, kai policijos pareigūnas pradeda eiti tam tikras pareigas, sprendžia, kad P. pradėjo eiti tam tikras pareigas, parodė pažymėjimą. Pats faktas, kad buvo rodomas pažymėjimas, automatiškai rodo konfliktišką situaciją. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 171 -177 b. l.; 2 t., 58 – 60 b. l.).

Liudytojas A. S. teismui parodė, kad įvykio dieną 2019 m. balandžio mėn. kartu su kolege D. vyko į mokymus, išėjo į kiemą, kur stovėjo kolegės automobilis, pamatė, kad jos automobilis yra užstatytas viršininko I. P. automobiliu. Kolegė telefonu paskambino P., paprašė, kad šis patrauktų automobilį. Laukdami pastebėjo, kad į policijos vidinį kiemą atėjo pilietis, pradėjo fotoaparatu ar telefonu fotografuoti kieme esančius automobilius. K. D. priėjo prie šio asmens, parodė tarnybinį pažymėjimą ir pradėjo klausinėti, kodėl atlieka tokius veiksmus. Ką kalbėjo kolegė, negirdėjo, nes stovėjo už 15-20 metrų nuo jos, bet matė, kad jie bendravo. Iš policijos komisariato pastato atėjo I. P. ir taip pat pradėjo bendrauti su minėtu asmeniu, o D. grįžo prie savo automobilio, prie kurio jis [liudytojas] stovėjo. Toliau I. P. bendravo su šiuo asmeniu, I. P. ir pilietis, kuris fotografavo, iš kiemo pro vartus išėjo link įvažiavimo prie garažo. Kiek pamena, I. P. telefonu paskambino ir iš komisariato atėjo du ar trys policininkai ir fotografavusį vyrą palydėjo į tarnybines komisariato patalpas. D. P. pokalbis su asmeniu, kuris fotografavo, truko apie 5 – 10 minučių. Kai liudytojas su D. P. išėjo į kiemą, asmuo jau buvo į kiemą šiek tiek įėjęs ir fotografavo automobilius, buvo keista, kad asmuo ne vieną konkretų automobilį fotografavo, o atsisukdavo tai į vieną pusę, tai į kitą. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus, liudytojas A. S. parodė, kad prievartinių veiksmų, dėl kurių būtų pamanęs, jog kolegoms gali būti reikalinga pagalba, nepastebėjo, pamena, kad T. J. paprasčiausiai praėjo su pareigūnais, girdėjo, kad T. J. kalba su D. P., tačiau konkrečių žodžių negirdėjo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 4 – 6 b. l.).

Liudytojas E. J. teismui paaiškino, kad įvykio dieną jo paprašė patraukti asmeninį automobilį, išėjęs pamatė T. J. ir du kolegas, kurie su juo bendravo, liudytojas nuėjo link savo automobilio, kuris buvo dar užstatytas kitu automobiliu, laukė, kad kito automobilio vairuotojas ateitų ir patrauktų. Kol laukė, matė, kad žmonės vaikščiojo, kalbėjosi, šūkavo, barėsi, matė, kad kolegos tarnybinį pažymėjimą ištraukę rodė. Tiksliai įvardinti negali, nes buvo prie savo automobilio. Paskui išėjo antro skyriaus viršininkas I. P., tada jau su T. J. bendravo kiti pareigūnai, ėjo į komisariatą. Atsakydamas į klausimą, kas su kuo, jo įvardijimu, barėsi, liudytojas paaiškino, kad, kiek jis suprato, pokalbis vyko tarp vyro ir lyg D. P., pareigūnės vardo ir pavardės tiksliai pasakyti negali, moteris kalbėjo dėl policijos mašinų filmavimo kieme, paklausė, kodėl filmuoja, ponas paprašė prisistatyti, kas ji tokia yra, nes moteris buvo be uniformos, ji ištraukė tarnybinį pareiškimą. Liudytojas tuo metu laukė savo automobilyje pravėręs langą, T. J. su D. P. buvo 3-4 metrų atstumu. Girdėjo D. P. sakant, kad policijos įstaigose be vadovo leidimo filmuoti negalima. Liudytojui irgi žinoma, kad komisariate be vadovo leidimo filmuoti negalima, kur tokia taisyklė yra parašyta, pasakyti negali. I. P. išėjęs priėjo prie liudytojo automobilio ir paklausė, kas čia vyksta. Liudytojas I. P. atsakė, kad tiksliai nežino, kas vyksta, kažkas kažkur filmavo. I. P. priėjo prie jų ir pradėjo su T. J. kalbėti, prašė prisistatyti, ponas neprisistatė, šitą jis gerai pamena, nes jie [T. J. ir I. P.] pro jį praėjo link vartų. Jiems priėjus prie vartų, I. P. paprašė kitų pareigūnų, buvusių komisariate, kad jie sulaikytų T. J.. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 6 - 10 b. l.).

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir įrodymų sąsajumo

T. J. proceso metu teikė duomenis ir duodamas parodymus aiškino turintis konfliktų su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnais dėl jų automobilių parkavimo, ribojančio ar apskritai eliminuojančio jam galimybę nekliudomai naudotis jam priklausančia nuosavybe (garažais), teikė įvairaus pobūdžio dokumentus apie ankstesnius ir vėlesnius nei nagrinėjamas įvykis 2019 m. balandžio 1 d., įvykius, jo pareiškimus Imuniteto valdybai dėl pareigūnų veiksmų, kreipimąsi į pagal rangą aukštesnius policijos pareigūnus. Visi šie T. J. teikti duomenys apie, jo manymu, policijos pareigūnų daromus administracinius nusižengimus, apie jo atžvilgiu taikomą pareigūnų įgaliojimų viršijimą, ankstesnius ar vėlesnius jo ir pareigūnų susidūrimus yra pripažįstami kaip nesusiję su nagrinėjamu 2019 m. balandžio 1 d. įvykiu, išeinantys iš T. J. pareikšto kaltinimo ribų ir dėl šių duomenų teismas nepasisako. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, įrodymų tyrimo etapo pabaigoje, T. J. pateikė savo darytą garso įrašą (2 t., 57 b. l.), kuriame, kaip įvardija T. J., užfiksuoti jo ir D. P., I. P. bei kitų pareigūnų pokalbiai 2019 m. balandžio 1 d. įvykio ir tolesnių veiksmų, kuriuos pareigūnai atliko su T. J., metu; kadangi garso įrašas teismui buvo pateiktas po to, kai buvo liudytojais apklausti D. P. ir I. P., teismas neturėjo galimybės šio garso įrašo pateikti perklausyti pareigūnams, kad būtų patvirtinta, jog garso įrašas buvo padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu, pareigūnai būtų galėję atpažinti savo balsus, teismas garso įraše fiksuotais duomenimis nesivadovauja ir šį duomenį pripažįsta nepatikimu šaltiniu. Byloje taip pat yra pateikti du vaizdo įrašai (pavad. 2_2PKapklausa_105k_20190401145157 ir 3_2PK_LSP_201904 01150757 (1 t., 32, 34 b. l.)), kuriuose užfiksuotas tolesnis dokumentų forminimas, pareigūnų bei T. J. pokalbiai, T. J. buvimas laikinojo sulaikymo patalpoje ir medicininės pagalbos jam teikimas, t. y., užfiksuoti vėlesni T. J. ir pareigūnų veiksmai, nesusiję su T. J. reiškiamu kaltinimu, todėl teismas šių vaizdo įrašų duomenų taip pat nevertina, kadangi juose užfiksuota informacija nesusijusi su T. J. inkriminuojamais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo vertinimo

Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį traukiamas asmuo, kuris nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, tokia veika užtraukia baudą nuo devyniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą.

Nagrinėjamu atveju T. J. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vidiniame (duomenys neskelbtini) kieme vykdė neteisėtą vidinio kiemo aplinkos filmavimą, paprašytas nutraukti neteisėtus veiksmus, atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pareigūnams paaiškinus, kad filmavimas policijos teritorijoje galimas tik gavus policijos įstaigos vadovo leidimą, atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, nenustojo filmuoti, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, atsisakyti vykti į komisariato patalpas ir vengdamas sulaikymo bandė pasišalinti. Teismo vertinimu, T. J. pareikštas kaltinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįstas, todėl T. J. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į aptariamas toliau reikšmingas teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vertindamas liudytojų parodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir kitus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis.

Šioje byloje nustatyta, jog pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad, pasak (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnų D. P., I. P., A. S. ir E. J., T. J. filmavo komisariato vidiniame kieme, nors tą daryti draudžia teisės aktai.

Draudimas filmuoti policijos įstaigos teritorijoje yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į tam tikrą teisės aktą, reglamentuojantį tokį draudimą, todėl jau formuojant kaltinimą ir apibrėžiant T. J. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmę administracinio nusižengimo protokole turėjo būti įvardijamas konkretus konkretaus teisės akto straipsnis, numatantis draudimą filmuoti policijos įstaigos teritorijoje. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta ir, teismo vertinimu, vien tai apsunkino T. J. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, tinkamą realizavimą. Dar daugiau, koks konkretus teisės aktas draudžia filmuoti policijos įstaigos vidiniame kieme, negalėjo atsakyti nei vienas iš keturių liudytojais apklaustų (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnų, net ir D. P. bei I. P., kurie iš esmės ir iniciavo (D. P.) bei tęsė (I. P.) pokalbį su T. J. dėl, jų teigimu, neteisėto policijos teritorijos filmavimo, pasibaigusį administracinio nusižengimo teisenos T. J. pradėjimu, ir kurių tarnybinių pranešimų pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Į teismo klausimą, ar prie įėjimo į komisariato kiemą, ant vartų ar kitų objektų yra kokių nors ženklų, aiškiai rodančių, kad filmuoti, fotografuoti policijos komisariato teritorijoje, įskaitant ir vidinį kiemą, negalima, konkrečiai atsakyti negalėjo nei vienas iš keturių liudytojais apklaustų pareigūnų, į klausimą, ar įėjimas į kiemą pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais, leidžiančiais norinčiam į kiemą patekti asmeniui aiškiai susivokti, kad patenka į policijos kiemą, taip pat nei vienas liudytojas neatsakė, todėl T. J. teiginys, kad vidiniame (duomenys neskelbtini) kieme nėra ženklų, rodančių, kad filmuoti draudžiama, nepaneigtas. Priešingos informacijos teismui per teisminį bylos nagrinėjimą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu (numeris nenurodytas) patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato vidaus tvarkos taisyklių 31 punktas numato (1 t., 144 – 147 b. l.), kad asmenys, atvykę filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patalpose, gali tik komisariato viršininkui ar jį pavaduojančiam pareigūnui leidus; ant pastato A, B, C, D ir E įėjimo durų, gerai matomoje vietoje esanti iškaba informuoja lankytojus, kad filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo įrašus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patalpose draudžiama. Iš tokio reglamentavimo seka, kad filmuoti, fotografuoti ar kitaip fiksuoti vaizdą ir garsą komisariato patalpose iš tiesų galima tik gavus komisariato viršininko leidimą, tačiau toks draudimas galioja tik patalpose, o ne visoje komisariato teritorijoje ir filmavimo ar fotografavimo komisariato kieme vidaus tvarkos taisyklės nedraudžia. Dėl šios priežasties teigtina, kad T. J. nepagrįstai kaltinamas vykdęs neteisėtą komisariato vidinio kiemo filmavimą, kadangi filmuoti policijos įstaigos kieme vidiniame kieme nedraudžia jokie teisės aktai. Kaip jau buvo minėta, duomenų, kad ant komisariato pastato yra filmavimą draudžiantys ženklai, kaip tai numatyta (duomenys neskelbtini) tvarkos taisyklėse, į bylą pateikta nėra, liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnai to irgi nepatvirtino.

Kaip matyti iš teismo į bylą išreikalauto vaizdo įrašo (pavad. 1_2PK_lauko_kam_ 20190401143959), 14:40:09 į kiemą per atdarus vartus įeina T. J., mobiliuoju telefonu fiksuoja vaizdą jo atžvilgiu kiemo dešinėje, praeina po stovinčius D. P., A. S., kurie jokių pastabų T. J. neturi, įeina į kiemo gilumą, skirtingose vietose fiksuoja vaizdą, vėliau eina link išėjimo iš kiemo, stabteli ties D. P. automobiliu, telefonu fiksuoja vaizdą sukdamasis aplink savo ašį. 14:42:07 nuo automobilio prie T. J. prieina D. P., užkalbina T. J. (kadangi vaizdo įrašas neturi garso, pokalbio turinys nežinomas), 14:42:34 nuėjusi į automobilį D. P. grįžta iki T. J. ir parodo tarnybinį pažymėjimą, 14:43:04 prie D. P. ir T. J. prieina I. P., kalbasi su T. J., 14:43:28 abu nueina ir pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. T. J. reiškiamas kaltinimas, kad jis atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus ir nenustojo filmuoti, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi po to, kai T. J. užkalbino D. P., jis neatliko jokių filmavimo ar fotografavimo veiksmų.

Be kita ko, vaizdo įrašas paneigia liudytojos D. P. teiginius, kad prieš jai užkalbinant T. J. jam jau buvo davę pastabą dėl filmavimo kiti du pareigūnai, buvę kieme, į kurią T. J. nesureagavo. Priešingai, vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad T. J. vidiniame komisariato kieme vaizdą fiksavo net dvi minutes ir per tą laiką jokiam kieme buvusiam pareigūnui jo veiksmai neužkliuvo, atkreiptinas dėmesys, kad ir D. P. T. J. veiksmai užkliuvo tik tada, kai T. J., jau eidamas link kiemo išėjimo, sustojo ties jos automobiliu ir fiksavo vaizdą, nors ji buvo kieme kurį laiką, kai T. J. įėjo į kiemą, jame fiksavo vaizdą, praėjo pro D. P. su A. S., kiemo gilumoje fiksavo aplinką. Vaizdo įrašas paneigia ir liudytojo A. S. teiginius, kad D. P. ir T. J. pokalbio metu jis stovėjo nutolęs per 15-20 metrų, iš įraše užfiksuotos A. S. buvimo vietos akivaizdu, kad A. S. stovėjo daugiausiai per vieną ar du žingsnius (apie vieną - du metrus) nuo asmenų (D. P. ir T. J.), buvo į juos atsisukęs. Spręstina, kad jis objektyviai turėjo girdėti D. P. bei T. J. pokalbį, o apklausiamas teisme liudytojas kategoriškai teigė, jog pokalbio turinio negirdėjo, nors pripažino girdėjęs šiuos asmenis kalbant. Dėl šios priežasties A. S. teiginiai vertintini kritiškai kaip neišsamūs ir nepatikimi. Liudytojo E. J. teiginius, kad girdėjo, kaip I. P. prašė T. J. prisistatyti, o šis atsisakė, paneigia paties I. P. teiginiai, kad jis T. J. prisistatyti neprašė, kadangi jį pažino iš ankstesnės bylos, nagrinėtos T. J. atžvilgiu. Kiti liudytojo E. J. parodymai apie tai, kad D. P. bendrauja su T. J., kad pats liudytojas sėdėjo savo automobilyje laukdamas, kol I. P. patrauks savąjį automobilį ir jis galės išvažiuoti, kad I. P., išėjęs iš komisariato pastato, pirmiausia priėjo prie jo, vėliau prie D. P. su T. J., yra patvirtinti vaizdo įrašu, tačiau reikšmingų aplinkybių apie konkretų D. P. ir T. J. bei T. J. ir I. P. pokalbių turinį nei patvirtina, nei paneigia D. P. bei I. P. teiginių, kad T. J. nevykdė šių pareigūnų teisėtų reikalavimų.

I. P., teismui duodamas parodymus, teigė, kad jis išėjęs į kiemą iš to, jog matė D. P. T. J. rodančią tarnybinį pažymėjimą, suprato vykstant konfliktą tarp D. P. ir T. J., todėl, jausdamas pareigą reaguoti, priėjo prie asmenų ir paklausė, kas vyksta. Nei vienas kitas liudytojas, įskaitant ir pačią D. P., jos ir T. J. pokalbio neįvardijo kaip konflikto. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. P. T. J. užkalbino 14:42:07, 14:42:22 ji nueina į automobilį, 14:42:34 grįžta prie T. J. ir parodo jam tarnybinį pažymėjimą, 14:43:04 prie jų prieina I. P., vadinasi, D. P. ir T. J. pokalbis truko nepilną minutę, iš kurios ji dvylika sekundžių sugaišo iš automobilio paimdama tarnybinį pažymėjimą. T. J. teisme pripažino, kad paprašė D. P. pateikti tarnybinį pažymėjimą, prašė prisistatyti I. P., į ką šis jam atsakė, kad jie jau yra pažįstami iš ankstesnės administracinio nusižengimo bylos, šių T. J. teiginių I. P. parodymai, duoti teisme, nepaneigia. Teismas kritiškai vertina I. P. teiginį, jog aplinkybė, kad T. J. paprašė D. P. parodyti tarnybinį pažymėjimą, jau buvo pakankama nuspręsti, kad tarp D. P. ir T. J. vyksta konfliktas, į kurį jis turi sureaguoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatos numato pareigą pareigūnui, atliekančiam tarnybines pareigas, prisistatyti, kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju I. P. subjektyviai įvertino T. J. realizuotą teisę ir D. P., kaip tarnybines pareigas vykdančios pareigūnės, atliktą pareigą dėl tarnybinio pažymėjimo parodymo kaip asmenų konfliktą, T. J. provokaciją ir jo nevykdymą reikalavimų, duotų D. P.. I. P. teiginių, kad T. J. nuo jo šalinosi ir tokiu būdu nevykdė jau jo duoto reikalavimo eiti į policijos komisariatą aplinkybėms dėl administracinio nusižengimo aiškintis, nepatvirtino nei apklausti liudytojai D. P., A. S. ar E. J., nei kita bylos medžiaga.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiek D. P., tiek I. P. skubotai sprendė situaciją ją traktuodami kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, nes, pirma, komisariato vidaus tvarkos taisyklės numato draudimą filmuoti, fotografuoti ar kitaip fiksuoti vaizdą ir garsą tik komisariato patalpose, bet ne visoje teritorijoje. Be kita ko, minėtu įsakymu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) viršininkas įpareigojo struktūrinių padalinių vadovus su šiomis taisyklėmis supažindinti pavaldžius darbuotojus, dėl to peršasi išvada, kad I. P., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu – (duomenys neskelbtini) viršininku – tinkamai policijos komisariato viršininku įsakymu jam pavestos pareigos neatliko, nes nei pats, nei tiesioginė jo pavaldinė D. P. nežinojo, ką ir kaip dėl draudimo filmuoti reglamentuoja (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklės. Antra, teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. J. pokalbis su D. P. vyko šiek tiek trumpiau nei vieną minutę, o T. J. pokalbis su I. P. truko dar apie minutę, sprendžia, kad T. J. veikoje nebuvo ir nusižengimui būtino pavojingumo požymio.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą T. J., apklausęs visus įvykio liudytojus, konstatuoja, kad pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo konkrečiu atveju T. J. tyčia buvo nukreipta nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina nesant subjektyviosios pusės – vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties elementų (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą T. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė