Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto V. Č. 2012 m. kovo 19 d. nutarimu S. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį 750 Lt bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 750 Lt bauda. S. B. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 3 d. 11.06 val. Šiaulių rajono savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) 67, 78 – ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, dėl to buvo apgadintos dvi transporto priemonės bei nežymiai sutrikdyta G. B. sveikata.

Nesutikdama su minėtu nutarimu G. B. jį apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui.

paskirti papildomą teismo medicinos ekspertizę jos sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti;

gavus papildomos teismo medicinos ekspertizės išvadą, panaikinti 2012 m. gegužės

4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį ir 2012 m. kovo 19 d. Šiaulių apskrities

vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių

tyrimo poskyrio specialisto V. Č. nutarimą administracinio teisės pažeidimo

byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro

Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyriui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Skunde taip pat nurodoma, kad pagal Taisyklių 13 punktą kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti šie trys veiksniai: ankstesnių ligų paūmėjimas, medicinos pagalbos teikimo trūkumai ir rekonstrukcinės-plastinės operacijos. Taisyklėse nepasisakoma apie tai, kad gydymo dėl sužalojimų trukmė ir dėl šių sužalojimų išsivystę susirgimai nepakeičia sveikatos sutrikdymo masto, kitaip tariant, neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Mano, jog šiuo atveju akivaizdu, kad teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad gydymo dėl sužalojimų trukmė ir dėl šių sužalojimų išsivystę susirgimai nepakeičia teismo medicinos specialisto nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo, neturi teisinio pagrindo.

G. B. taipogi pažymi, jog ATPK 299 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vienas iš pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje klausimų, kuriuos apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, išsprendžia, yra dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo. Pagal Taisyklių 12 punktą, kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Apeliantės vertinimu, esant akivaizdiems objektyviems neatitikimams tarp jai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir faktinio jos gydymosi laikotarpio (sveikatos sutrikdymo trukmės) bei Šiaulių miesto apylinkės teismui suabejojus dėl to, kad jos gydymo trukmė galimai neatitinka nustatytų kūno sužalojimų arba tarp sužalojimų ir gydymosi trukmės nėra priežastinio ryšio, turėjo būti paskirta papildoma teismo medicinos ekspertizė sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, kurios metu būtų išanalizuoti papildomi medicininiai dokumentai ir būtų atliktas papildomas nukentėjusiosios, t. y. jos (G. B.), medicininis tyrimas. Pastebi, jog atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, tik teismo medicinos ekspertai įvertinę jai, t. y. nukentėjusiajai, padarytų sužalojimų pobūdį bei medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi laikotarpį, galėtų padaryti išvadą, kad gydymosi trukmė neatitinka jai padarytų sužalojimų pobūdžio. Pažymi, kad tik remdamasis išsamiomis, pagrįstomis medicininiais dokumentais ir atliktu jos medicininiu tyrimu, ekspertų išvadomis Šiaulių miesto apylinkės teismas galėjo padaryti išvadą, kad jos gydymo dėl sužalojimų trukmė ir dėl šių sužalojimų išsivysčiusi medialinio menisko užpakalinio rago nežymi degeneracija nepakeičia teismo medicinos specialisto jai nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Anot G. B., skundžiamos nutarties argumentas, kad teismo medicinos specialistas vadovavosi objektyvaus tyrimo duomenimis ir teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus taip pat pripažintinas nepagrįstu. Nurodo, kad teismo medicinos specialistas išvadą padarė remdamasis pirmine apžiūra (tyrimas buvo pradėtas 2012-02-06 ir baigtas 2012-03-09), kol dar nebuvo žinomos tikrosios eismo įvykio pasekmės, t. y. jai padarytų sužalojimų pobūdis ir sveikatos sutrikdymo trukmė.

Apeliantės vertinimu, iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad jos sveikata eismo įvykio metu buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jai padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nepagrįstai pripažintas nežymiu.

Atsižvelgiant į aukščiu nurodytą teismų praktiką, G. B. įsitikinimu, darytina pagrįsta išvada, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepatikrino bei neįvertino surinktų įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad jos gydymo dėl sužalojimų trukmė ir dėl šių sužalojimų išsivystę susirgimai nepakeičia teismo medicinos specialisto jai nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Mano, kad jai turėtų būti paskirta papildoma teismo medicininė ekspertizė padarytų sužalojimų sukeltam sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Teigia, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtinybė paskirti papildomą teismo medicininę ekspertizę iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė skunde pažymi ir tai, kad esminis požymis, atribojantis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nuo ATPK 127 straipsnyje numatytų veiksmų yra dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo kilusios pasekmės – autoįvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atkreipia dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. B. padarė Kelių eismo taisyklių 133 punkto pažeidimą, pagal kurį vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas.

Mano, jog esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad padarius minėtą pažeidimą ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu jai buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, turėjo būti pradėta baudžiamoji, o ne administracinė byla. Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, ir vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Šiaulių miesto apylinkės teismas turėjo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą turėjo grąžinti organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyriui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, įskaitant G. B. magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog G. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų išsivysčiusi medialinio menisko užpakalinio rago nežymi degenaracija nepakeičia teismo medicinos specialisto G. B. nustatyto nežymus sveikatos sutrikdymo, o liekamieji reiškiniai, atsiradę dėl patirtų sužalojimų, gali turėti reikšmės tik civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl priteistinos žalos atlyginimo.

Kaip teisingai nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“.

Esant paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju medicininiuose dokumentuose užfiksuotai informacijai įvertinti visgi reikalingos specialios žinios, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į teismo posėdį nekvietė eksperto. Todėl teismo išvadą dėl G. B. padaryto sveikatos sutrikdymo masto ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu nustatytos medialinio menisko užpakalinio rago nežymios degenaracijos vertinimo kaip liekamojo reiškinio, atsiradusio dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, negalima pripažinti teisinga.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, kiti G. B. skundo argumentai nebenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.