Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1274-259/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-11
Bylos Nr.: e2A-1274-259/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00266-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas: E. B., J. B.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. Ž., R. R., V. R.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė ,,Žemėtvarkos darbai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Architektų pastogė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Talminda“

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1274-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00266-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.;2.4.2.5.;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. ir J. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. Ž., R. R., V. R. dėl sprendimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo ir įpareigojimo nugriauti tvorą, tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė ,,Žemėtvarkos darbai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Architektų pastogė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Talminda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. B. ir J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau nutartyje ir NŽT) 2016-08-24 rašte Nr. 7SD5657-(14.7.104), 2016-11-09 rašte Nr. lSS-3327-(10.5,), 2016-12-14 rašte Nr. 1SS-3613-(10.5.) išdėstytą sprendimą; panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016-08-24 sprendimą Nr. 7SK-1780-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Architektų pastogė“ matininko D. P. 2016-06-06 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei 2016-08-24 išvadą Nr. 7IŽ-263-(14.7.111.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą; panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016-08-24 sprendimą Nr. Nr. 7SK-1779-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo'', kuriuo patvirtinti (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Architektų pastogė“ matininko D. P. 2016-06-06 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei 2016-08-24 išvadą Nr. 7IŽ-262-(14.7.111.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą; nustatyti ieškovams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,1313 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas su atsakovams R. R. ir V. R., priklausančiu nuosavybės teise 0,1100 ha žemės sklypu(duomenys neskelbtini) ir su atsakovei Z. Ž., priklausančiu nuosavybės teise 0,1354 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą 2010-06-11 žemės sklypo planą, nustatant šias ribos koordinates koordinačių sistemoje LKS-1994 taip: posūkio taško 1 koordinatės X-6090540.02, Y-502178.50; taško 2 koordinatės X-6090542.82, Y-502174.26; posūkio taško 3 koordinatės X-6090545.28, Y-502178.70, posūkio taško 4 koordinatės X-6090560.ll, Y- 502205.50, posūkio taško 5 koordinatės X-6090582.77, y-502193,61, posūkio taško 6 koordinatės X-6090604.01, Y-502233.32, posūkio taško 7 koordinatės X-6090571.95, y-502236.15; įpareigoti atsakovę Z. Ž. nugriauti tvorą, esančią ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; neįvykdžius šio reikalavimo teismo sprendime nustatyta tvarka pripažinti ieškovams teisę nukelti tvorą ir išieškoti turėtas tvoros nukėlimo išlaidas iš atsakovės.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1313 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2015-08-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2696, kuriam dar 2010-06-11 UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010-04-29 sprendimo Nr. TS-162 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2010-09-19 sprendimo padalinus žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) - plotas 0,1103 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,1313 ha) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2010-08-19 įsakymo Nr. Ž7-318 pagrindais. Tiek ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ribos ir koordinatės buvo aiškios nuo 2010 metų, ir šie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams R. R. ir V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini)., ir su atsakovei Z. Ž. priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu trečiajam asmeniui UAB „Talminda“. 2015 metų pabaigoje atsakovė Z. Ž. savavališkai pasistatė tvorą ieškovams priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje. 2016-03-09 UAB ,,Architektų pastogė“ matininkas D. P. atliko atsakovams priklausančių žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą vietoje, surašė žemės sklypo ribų parodymų-patikrinimo aktą, su kuriuo E. B. nesutiko, nes matininkas naujai atliktus žemės sklypų matavimus rišo pagal naujai 2015 m. pabaigoje pastatytą Z. Ž. tvora, dėl ko ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016-08-24 sprendimu Nr. 7SK-1780-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, buvo patvirtinti (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Architektų pastogė“ matininko D. P. 2016-06-06 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, dėl kurių buvo pakeistos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016-08-24 sprendimu Nr. Nr. 7SK-1779-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, buvo patvirtinti (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Architektų pastogė“ matininko D. P. 2016-06-06 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, dėl kurių buvo pakeistos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas. VĮ Registrų centre paaiškėjus, kad po minėtų įsakymų priėmimo ieškovų sklypas persidengia su atsakovų sklypais, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus pateikė 2016-08-24 išvadą Nr. 7IŽ-262-(14.7.111.) bei išvadą Nr. 7IŽ-263-(14.7.111.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, kurios yra priimtos be motyvų bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teikė skundus ir prašė spręsti ginčą, susiklosčiusią situaciją ikiteismine tvarka, tačiau skundai nebuvo patenkinti, kas išdėstyta ginčijamuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-08-24 rašte Nr. 7SD5657-(14.7.104), 2016-11-09 rašte Nr. lSS-3327-(10.5.), 2016-12-14 rašte Nr. 1SS-3613-(10.5.). Ieškovų užsakymu matininkas A. P. parengė 2017-05-25 atliktų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) matavimų patikrinimą vietoje, detaliojo plano ir žemės sklypų planų analizę bei parengė schemą ir aktą. Schemoje grafiškai užfiksuota atsakovams priklausančių žemės sklypų ir ieškovų žemės sklypo ribų persidengimas „A“ dalyje 52 kv. m., „B“ dalyje 49 kv. m. Aktu nustatyta, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) po 2016-08-24 patvirtintų naujų kadastrinių matavimų žemės sklypams (duomenys neskelbtini) yra sumažėjęs 1,01 aru ir pakeistos jo ribos po ginčo kadastrinių duomenų tikslinimo. Taip pat užfiksuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko tvora pastatyta ieškovų žemės sklype 13 cm atstumu nuo sklypo ribos, t. y. svetima tvora stovi ieškovų žemės sklype netgi pagal naujai atliktus matavimus. Akte konstatuota, kad naujai atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) matavimai neatitinka detaliojo plano sprendinių ir koordinačių. 2017-01-05 kadastro žemėlapio ištrauka, mastelis 1:1000, patvirtina, kad pagal naujai įregistruotus žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) UAB „Architektų pastogė“ matininko D. P. parengtus kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypai persidengia. Taigi, dėl naujai NŽT prie ŽŪM patvirtintų ir įregistruotų atsakovų Z. Ž., R. R. ir V. R. žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, jų žemės sklypų ribos persidengia su ieškovams priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribomis, dėl ko pasikeičia ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, konfigūracija bei plotas (sumažėja net 1,01 a.), palyginus su pradinėmis žemės sklypo ribomis, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2010-08-18 planą bei pagal 2009-12-23 detalųjį planą.

Atsiliepimas

3. Atsakovai R. R. ir V. R. atsiliepime į ieškinį aiškios nuomonės dėl ieškinio neišreiškė.

4. Atsakovė Z. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovų planas yra neteisingas, atsakovės atlikti kadastriniai matavimai atitinka detaliajam planui, anksčiau tvora buvo tinklinė, 2015 m. pradėta statyti nauja, bet ji pastatyta neperžengiant riboženklių. Nuo 4 iki 8 taško tvoros pamatas buvo išbetonuotas 2014 m. pavasarį. Vėliau buvo išbetonuota nuo 3 iki 4 taško. Kolonos ant pamato sumūrytos ir lentos sudėtos 2015 m. Perkant ieškovams sklypą, tvoros kolonos nuo 3 iki 7 taško buvo. Sena tvora, kaip riboženklis. Žemės sklypo ribos ir plotas nepasikeitė ir atitinka įregistruotą plotą. 2006 m. atliekant kadastrinius matavimus ir 2008 m., kai planas buvo tvirtinamas, žemės sklypo šoninėse kraštinėse tarp taškų 4 ir 3, 5 ir 6 yra pažymėtos tvoros. Tos pačios konfigūracijos žemės sklypas, plotai. Atsakovės žemės sklypas atlikus kadastrinius matavimus sumažėjo 4 kv. m., ieškovai ignoruoja senus žymenis. Atsakovės įvažiavimas sumažėja 1 m. Registre ieškovų plotas 1 358 kv. m. Po matavimų atsakovės plotas – 1 354 kv. m. Atsakovės kadastriniai matavimai 2006 m. atlikti vietoje, o UAB „Žemėtvarkos darbai“ ieškovų žemės sklypo matavimus 2010 m. atliko neatvykę į vietą. Žemės sklypų koordinatės skiriasi plane, bet natūroje plotai, konfigūracija nesiskiria. 2010 m. buvo pasirinkta viena koordinačių sistema. Pasikeitus matavimo sistemai, UAB „Žemėtvarkos darbai“ nepatikrino pagal GPS, o dirbo vietinėje koordinačių sistemoje. Jie pripažįsta, kad koordinatės yra blogos. Besiribojančiuose taškuose nuo 5 iki 6 planas nebuvo tikrintas. Vienas planas yra pagal naują koordinačių sistemą, kitas – ieškovų, pagal seną, todėl gaunasi persidengimas. Žemės sklypas nepasislinko, pasikeitė koordinatės, o ne žemės sklypų vietos. Todėl pagal tokią situaciją ribų nustatyti negalima. Ieškovų nurodoma praktika netinkama, nes ginčo dėl ribų nėra. Ieškovai siekia užvaldyti po metrą žemės iš atsakovų. Ieškovai neatskyrė, kas yra ginčas dėl žemės sklypo ribų ir kas yra persidengimas kadastro žemėlapyje. Jie neprašo nustatyti atsakovų žemės sklypo ribų. Žemės sklypo ribos faktiškai nepasikeitė.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš 1997 m. žemės sklypo, kuris priklauso ieškovams ir atsakovams R. ir V. R., plano matyti, kad žemės sklypo ribos tapatinamos su pastatais, garažais, o iš detaliojo plano, pagal kurį buvo padalintas žemės sklypas, matyti, kad ribos sietinos su pastatais, tvoromis. UAB „Žemėtvarkos darbai“ patvirtino, jog 2010-06-11 perkeldami iš vietinės į valstybinę ribų posūkių ginčo koordinates, neatliko kontrolinių matavimų. Planas 2010-06-11 neatitinka 2010-04-29 detaliajam planui, nes sudarytas ne pagal tvorą tarp Z. I. ir T. Ž. sklypų. Tarnyba atliko patikrinimą vietoje – ieškovų žemės sklypo koordinatės ir tvora nesutampa. Detalus planas patvirtina, jog ribos yra pagal tvoras ir 2010-06-11 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte tai nurodyta. 2010-06-11 kadastriniai matavimai parengti nesilaikant ribų. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovės sprendimai, raštai prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymui. Praleistas 1 mėnesio terminas 2016-08-24 sprendimui apskųsti, nes sužinojo apie priimtą sprendimą 2016-11-09, o į teismą kreipėsi 2017-01-04. Ieškovų planas yra tikslintinas, tuomet sklypų persidengimo nebus. Palyginus planus buvo nustatyta, kad žemės ribos sutapatinamos su tvoromis, tačiau taip nebuvo padaryta, todėl ir atsirado sklypų sutapimas. NŽT sklypų ribų nekeitė, ieškovų planas neatitiko detaliojo plano. Teismas nustato ribas, kai jos yra neaiškios, tačiau ribos yra aiškios ir teismui nėra ko nustatinėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Z. Ž. ir po 16,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7. Teismas nustatė, kad ieškovams bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1313 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2015-08-12 (bl.l.14-17,1 t. ). Atsakovei Z. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. R. ir V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pagal 2010-04-29 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą NR. TS-162 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas. Detalusis planas yra atliktas vietinėje koordinačių sistemoje. 2010-04-19 NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu buvo padalintas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis, (duomenys neskelbtini) į du žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)- plotas 0,1103 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,1313 ha). Ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2010-06-11 atliko UAB „Žemėtvarkos darbai“. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Ž7-318 buvo nustatyti žemės sklypo, padalinto pagal detalų planą, sklypų kadastro duomenys. UAB „Architektų pastogė“ matininkas D. P. 2016-03-09 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimą, paženklindamas patikslintas sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų parodymų–patikrinimo aktą ir 2016-06-06 atliko kadastrinius matavimus, kuriuos 2016-08-18 pateikė NŽT Kauno rajono skyriui tikrinti, o skyrius 2016-08-19 nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą ir surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-79048 bei suderino anksčiau minėto žemės sklypo planą. UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ 2016-06-22 raštu NŽT Kauno rajono skyriui nurodė, kad matuojant ieškovų sklypą buvo imami duomenys nuo vietinių poligonometrijos punktų, kurių koordinatės buvo klaidingos, todėl koordinates transformavus į valstybinę koordinačių sistemą klaidos persikėlė į ją, įmonė netikslumus nurodė ištaisysianti nemokamai.

8. NŽT Kauno rajono skyriaus 2016-08-24 išvadose Nr. 7IŽ262-(14.7.111.) ir Nr. 7IŽ262-(14.7.111.) nurodyta, jog žemės sklypų planai: (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), parengti UAB „Architektų pastogė“ matininko D. P., yra teisingi, o ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (LKS-94 koordinačių sistema) planas yra tikslintinas. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis, žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos patvirtintos NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016-08-24 sprendimais „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1780-(l4.7.110.) ir „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1779-(14.7.110.). Pakeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuo 2016-08-29. Ieškovų pateiktos matininko A. P. 2017 m. spalio mėn. parengtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), situacijos schemos duomenimis nurodytas žemės sklypas sumažėjo 1,01 arų.

9. Teismas ieškovų nurodomus 2010 metais UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus kadastrinius matavimus ir A. P. 2017 m. spalio mėn. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) situacijos schemos duomenis pripažino nepakankamais įrodymais ieškiniui pagrįsti. Nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2016-07-11, 2016-07-22 ir 2016-08-24 raštais informavo ieškovus, kad atlikus kadastrinius matavimus yra nustatytas ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų nesutapimas ir ieškovų planas yra tikslintinas. Tokie NŽT veiksmai, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau–Nuostatai) 126 punktą, kuris numato, jog tokiu atveju, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini.

10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai NŽT 2016-11-09 raštu buvo informuoti, jog pagal jų ir atsakovų R. ir V. R. žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, sklypų ribos sutampa su tvoromis, tačiau planuose nurodytos koordinatės nesutampa, todėl sklypų ribos persidengia, dėl to atliko faktiškai naudojamų žemės sklypų patikrinimą vietovėje ir 2016-12-14 raštu ieškovus informavo, kad jų žemės sklypo kadastrinių matavimų planas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau–Taisyklės) 11 punkto ir yra taisytinas dėl to, kad matininkas V. K. žemės sklypų ribų nesutapatino su tvoromis, apie kurių buvimą nurodyta žemės sklypo detaliajame plane. Teismas pažymėjo, kad 2010-06-11 matavimus atlikęs UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkas, teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. K. nurodė, kad ieškovų kadastriniai matavimai yra atlikti vietinėje koordinačių sistemoje nuo poligonometrijos punktų - tvirtų atskaitos taškų, tačiau paaiškėjo, kad tie (duomenys neskelbtini) poligonometrijos punktai neatitinka lietuviškos koordinačių sistemos, todėl pasidarė skirtumai – koordinačių neatitikimai, dėl ko ieškovų planas yra koreguotinas.

11. Teismo vertinimu, ieškovų pateiktas įrodymas – A. P. 2017 m. spalio mėn. parengta žemės sklypo situacijos schema, taip pat nepagrindžia ieškinio, kadangi jis naujų ieškovų sklypo matavimų, patikrinimo neatliko, o detaliajame plane vietinėje koordinačių sistemoje nurodytas koordinates pagal formulę transformavo į valstybinę koordinačių sistemą, kai NŽT patikrinimą vietoje atliko. Teismas pažymėjo, kad minėtas matininkas užfiksavo ieškovų žemės sklypo persidengimus su atsakovais, tačiau nenustatė, kokia ieškovų žemės sklypo situacija yra su (duomenys neskelbtini) sklypu, todėl laikyti, kad ieškovų žemės sklypas sumažėja 1 aru, nėra pagrindo. Kita vertus, teismas nustatė, kad minėta schema kaip tik pagrindžia, jog ieškovų planas yra koreguotinas dėl ieškovų plane esančių netikslių koordinačių, nes matininkui A. P. naudojant V. K. plane nurodytas koordinates, sklypai persidengia.

12. Ieškovams kitų įrodymų, kurie pagrįstų 2010-06-11 atlikto ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų plano teisingumą, nepateikus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti ieškovų prašomų atsakovės NŽT ir jos skyriaus priimtų raštų bei sprendimų. Atitinkamai teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribos yra neaiškios ir jas nustatyti.

13. Teismas nurodė, kad minėtą teismo išvadą pagrindžia NŽT 2016-11-09 rašte išdėstytos aplinkybės, jog transformuojant koordinates iš vietinės sistemos į valstybinę ir neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad žemės sklypų ribų pokyčiai yra matomi tik kadastro žemėlapyje dėl skirtingų sistemų koordinačių, todėl realiai žemės sklypo ribos nepakito ir ieškovų žemės sklypas nesumažėjo.

14. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę Z. Ž. nugriauti tvorą, esančią ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) nesant duomenų, jog atsakovės tvora pastatyta ieškovų žemės sklype (CPK 178 str.). Teismas nurodė, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, nei 2010-06-11 ieškovų. Iš 2006-12-27 atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų plano matyti, jog žemės sklypo riba tarp ieškovų ir atsakovės sutampa su ten pažymėta tvora, o tai reiškia, kad tarp sklypų tvora buvo. Analogiškas aplinkybes pagrindžia atsakovės R. R. paaiškinimai bei 2006-06-11 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuriame yra užfiksuota, jog žemės sklypo ribos yra paženklintos 4 riboženkliais, sutampa su tvoromis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovai E. B. ir J. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose nurodytų reikalavimų, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Šioje byloje buvo prašoma panaikinti 2016-08-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimus, kuriais patvirtinti naujai atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, dėl kurių buvo pakeistos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, sumažintas plotas. Tačiau teismas visiškai nenagrinėjo šių reikalavimų, nepasisakė dėl argumentų, kuriais buvo ginčijami įsakymai, neanalizavo teisės normų, reglamentuojančių tokių įsakymų priėmimą, o ieškinį atmetė iš esmės remdamasis tik prielaida, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos yra neaiškios ir jas reikia nustatyti.

15.2. Teismas neatliko visapusiškos įrodymų analizės ir neatskleidė bylos esmės, pažeidė LR CPK 185 straipsnio nuostatas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas. LR CK 4.45 straipsnis, reglamentuojantis žemės sklypo ribų nustatymą, nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, egzistavo abi sąlygos taikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį, t. y. tiek ieškovų ir atsakovų nesutarimas dėl žemės sklypų, tiek antroji aplinkybė - kad esami žemės sklypų ribas patvirtinantys dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems. Po naujų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų įregistravimo susidarė ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), persidengimas su atsakovams priklausančiais žemės sklypais. Apeliantai pažymi, kad byloje esantys NŽT prie ŽŪM raštai, NŽT šioje byloje išdėstyta pozicija bei kadastro žemėlapio ištraukos (1 t. b. l. 60; 2 t., b. l. 23, 68) patvirtina, kad tarp ieškovų ir gretimai esančių žemės sklypų yra nustatytas ribų nesutapimas. Atsakovė NŽT, atsakydama į ieškovų skundus, nurodė, kad ieškovų planas yra taisytinas. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad nustatytas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų nesutapimas, jų persidengimas, turėjo sudaryti pagrindą teismui padaryti išvadai, kad ginčo žemės sklypų ribos neaiškios.

15.3. Teismas skundžiamame sprendime nevertino ir nepasisakė dėl ginčo žemės sklypų planų, detaliojo plano ir nepagristai nurodė, kad matininko 2017-05-25 A. P. parengtą aktą ir 2010 m. UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus kadastrinius matavimus laiko nepakankamais įrodymais konstatuoti, jog tarp dokumentų egzistuoja žemės sklypų ribų prieštaravimai, ir ieškiniui patenkinti. Esmė yra ta, kad matininkas A. P. atliko žemės sklypų ribų koordinačių patikrinimą vietoje pagal planuose pažymėtas koordinates (nes jos pažymėtos žemės sklypu planuose) su įranga ir užfiksavo natūroje esančią situaciją bei nustatė akte nurodytus faktus. Ieškovų žemės sklypo situacijos nustatymas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes tiek ieškovai, tiek (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Talminda“ sutinka su juos skiriančia žemės sklypų riba. Kita vertus, 2017-05-25 A. P. aktu nustatyta, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pasislinkimas į pietų pusę neįmanomas, nes tokiu atveju mažėja žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurių ribos apibrėžtos melioracijos grioviu ir kapitaline tvora, kurios koordinatės atitinka faktą. Todėl visiškai nemotyvuotas, nelogiškas ir sunkiai paaiškinamas teismo argumentas, kad minėtas matininko 2017-05-25 aktas patvirtina ieškovų, o ne atsakovų, plano koregavimą. Taigi nei vienas iš ginčijame sprendime nurodytų motyvų nesudaro pagrindą nesivadovauti 2017-05-25 A. P. aktu ir visų sklypų parengtais planais iki ginčijamų įsakymų priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

15.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, dėl ko teismui ginčo ribos pasirodė aiškios, t. y., kad: „NŽT Kauno rajono skyrius 2016-07-11, 2016-07-22 ir 2016-08-24 raštais informavo ieškovus, kad atlikus kadastrinius matavimus yra nustatytas ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų nesutapimas ir ieškovų planas yra tikslintinas“. Tačiau vien tai, kad NŽT prie ŽŪM nustatė ieškovų ir atsakovų ribų nesutapimą, patvirtina neaiškias ginčo žemės sklypų ribas. Ta aplinkybė, jog NŽT Kauno rajono skyrius 2016-07-11, 2016-07-22 ir 2016-08-24 raštuose bei savo procesiniuose dokumentuose nemotyvuotai išdėstė, jog būtent ieškovų 2010 m. žemės sklypo planas, o ne naujai atsakovų parengtas 2016 m. planas, yra tikslintas, nesudarė pagrindo pirmos instancijos teismui iš anksto tokią poziciją vertinti kaip teisingą ir ignoruoti byloje esančius rašinius įrodymus. Ginčo esmė, kad byloje atsakovai nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtu galima nustatyti, kokiu pagrindu NŽT Kauno rajono skyrius minėtais raštais ir ginčijamomis išvadomis nustatė, kad atsakovams priklausančiu žemės sklypo planas parengtas teisingai ir kad turi būti tikslinamas ieškovams priklausančio žemės sklypo planas.

15.5. Iš ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti, kad teismas sprendė, jog ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini)UAB Žemėtvarkos darbai“ 2010-08-18 žemės sklypo planas taisytinas dėl to, kad matininkas V. K. žemės sklypų ribų nesutapatino su tvoromis, apie kurių buvimą nurodyta žemės sklypo detaliajame plane. Tačiau tokie teismo argumentai yra nepagrįsti ir nelogiški, nes: 2010-06-11 ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nustatyta, kad žemės sklypo ribos sutampa su dirbtiniais objektais - tvoromis (egzistavusiomis 2010 metais); matininkas V. K. atlikdamas matavimus ir ribų paženklinimus negalėjo ribų sutapatinti su 2015 m. atsakovės Z. Ž. naujai pastatyta ne toje vietoje tvora, nes tai laiko požiūriu neįmanoma, t. y. 2010 m. matininkas negalėjo sutapatinti žemės ribų pagal ateityje, t. y. 2015 m., pastatytą tvorą; matininkas V. K. negalėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą sutapatinti pagal tvorą su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, nes tokia tvora neegzistavo ir ji detaliajame plane nebuvo pažymėta. Juo labiau, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) suformuoti padalinus vieną daiktą - žemės sklypą, ir šis padalinimas įteisintas detaliuoju planu ir atskirais kadastriniais matavimais. Todėl joks persidengimas nei teisiškai, nei faktiškai neįmanomas.

15.6. Teismas pažeidė LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo šios normos taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir LAT praktikoje. LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja žemės sklypų ženklinimą ir žemės nuosavybės bei žemės naudojimo teisės dokumentų išdavimą. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Ši teisės norma reiškia, kad paženklintos privačios žemės sklypų ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Aplinkybę, kad po 2016-08-24 NŽT patvirtintų atsakovų žemės sklypų naujų kadastrinių duomenų pasikeitė ieškovų žemės sklypo riba ir plotas patvirtina A. P. parengtas 2017-05-25 aktas, byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos, taip pat šią aplinkybę patvirtina ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2016-11-09 raštas Nr. 1SS-3327-(10.5.), kuriame nurodoma, kad NŽT palyginęs plane Nr. 1215 ir naujame plane Nr. 1215 nurodytus sprendinius, nustatė, kad Detaliajame plane ir kadastrinių matavimų metu (2010-06-11 ir 2016-06-06) nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė riba, tarp ribos posūkio taškų, plane Nr. 1215 ir naujame plane Nr. 1215 pažymėtų Nr. 3 ir Nr. 4, sutampa su tvora, tačiau plane Nr. 1215 ir naujame plane Nr. 1215 nurodytos žemės sklypo ribų posūkio tašku koordinatės skiriasi nuo 1,00 m iki 1,31 m. Žemės ūkio ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 „ Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų sutrinkimo bei tikslinimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad žemės sklypų koordinuojamų taškų koordinatės apskaičiuojamos 0,01 m tikslumu. Pagal aptariamų taisyklių 23 p., žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida: 0,02 iki 0,04 m. Taigi ginčo atveju, atlikus atsakovų žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų ilgiai galėjo kisti labai nežymiai. Tuo tarpu pati atsakovė NŽT prie ŽŪM nurodo, kad žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės pagal 2010-06-11 ir 2016-06-06 kadastrinius matavimus skiriasi nuo 1,00 m iki 1,31 m.

15.7. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neįvertino, jog atsakovė NŽT prie ŽŪM pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau - Nuostatų) 123 punktą, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, neturėjo teisės 2018-03-26 sprendimais patvirtinti atsakovų žemės sklypų naujų kadastrinių duomenų, nes jie nesiderino su ieškovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis, (duomenys neskelbtini).

15.8. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių galėjo persidengti ieškovų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei atsakovams priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) kuomet šie du sklypai buvo suformuoti padalinus viena žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis padalinimas įteisintas 2010-04-29 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-162 „Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“, 2010-09-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Ž7-318 bei detaliuoju planu. Detaliuoju planu padalinus vieną sklypą į du sklypus ir jiems atlikus kadastrinius matavimus, jokie sklypų persidengimai, kaip šiuo atveju yra neįmanomi.

15.9. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę Z. Ž. nugriauti tvorą, esančią ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą teismas atmetė, nes teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog atsakovės tvora yra pastatyta ieškovų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tačiau aplinkybę, kad atsakovės Z. Ž. tvora patenka į ieškovams priklausančio žemės sklypo plotą, patvirtina 2017-05-25 matininko A. P. aktas, kuriuo teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo. Akto 4 p., nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai tvorą pasistatė E. ir J. B. žemės sklype 13 cm atstumu nuo sklypo ribos. Pažymėtina, kad jeigu atsakovai nesutiko su matininko A. P. duotomis išvadomis, privalėjo teikti jų teiginius patvirtinančius įrodymus, tačiau tokiu įrodymu neteikė, kas įrodo jų pozicijos ir teismo sprendimo nepagrįstumą.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Apeliantų argumentai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįsti. UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkas V. K., atlikdamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, turėjo vadovautis Detaliajame plane nurodytais žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniais, t. y. ribas sutapatinti su tvoromis, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai atlikus patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad matininko V. K. 2010-06-11 atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytų ribų posūkio taškų koordinatės nesutampa su vietovėje esančia tvora. Matininkas A. P., ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų neatstatinėjo, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tiesiog sulygino ieškovams priklausančio žemės sklypo 2010-06-11 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, kuris Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu yra taisytinas, su atsakovams priklausančių žemės sklypų 2016-06-16 UAB „Architektų pastogė“ parengtais planais. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-07-07 raštu Nr. 7SD-4505-(14.7.104.) „Dėl sklypo ribų plano“ informavo ieškovus, kad vadovaujantis UAB „Žemėtvarkos darbai“ paaiškinimu ir kitais dokumentais, ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, dėl UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko V. K. padarytos klaidos, persidengia su gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir yra taisytinas. Taip pat nurodė, kad ieškovai turi atlikti naujus jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal jau paženklintas atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas, tačiau ieškovai jiems priklausančio žemė sklypo naujų kadastrinių matavimu neatliko, ribų pagal jau pamatuotas ir įregistruotas ribas nepamatavo ir koks ieškovų žemės sklypo plotas būtų pamatavus pagal jau nustatytas ir įregistruotas atsakovų sklypų ribas šioje byloje nebuvo nustatyta. Taigi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustačius ieškovams žemės sklypo ribas pagal esamas gretimų žemės sklypų ribas (t. y. pagal atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas), ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų daugiau nei yra leistina maksimali ribinė paklaida ir tokiu būdu būtų pažeistos ieškovų teisės. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad matininkas A. P. tik užfiksavo ieškovų žemės sklypo persidengimus su atsakovais, tačiau nenustatė, kokia ieškovų žemės sklypo situacija yra su (duomenys neskelbtini) sklypu, todėl laikyti, kad ieškovų žemės sklypas sumažėja 1 aru, nėra pagrindo.

16.2. Ieškovai neįrodė, kad atsakovų užsakymu UAB „Architektų pastogė“ atlikti ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypų kadastriniai matavimai yra netikslūs, neteisingi ir pažeidžiantys ieškovų teises. Nuostatų 126 punkte nustatyta, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Nacionalinė žemės tarnyba patikrinusi atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų bylas, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypo planus, 2016-07-11 raštu Nr. 7SD-4505-(14.7.104.) „Dėl sklypo ribų plano“ ieškovus informavo, kad ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos persidengia su gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir yra taisytinas. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-08-24 kadastro tvarkytojui pateikė ginčijamas išvadas Nr. 7IŽ-262-(14.7.11 L) ir Nr.7IZ-263-(14.7.111.) apie teisingai parengtus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, bei, kad besiribojantis ieškovams priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslintinas. Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamus sprendimus priėmė nuodugniai išanalizavusi situaciją bei besivadovaujanti kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, todėl apeliantų argumentai, kad „tik tuo atveju, jeigu nustatyta ginčo žemės sklypų paklaida, atlikus patikslinimą sumažėtų iki leistinos ir žemės sklypo konfigūracija nepasikeistų, atsakovų žemės sklypų ribos galėjo būti pažymėtos kadastro žemėlapyje“, yra visiškai nepagrįsti. Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujantis Nuostatų 126 p. konstatavo, kad atsakovams priklausančių žemės sklypų UAB „Architektų pastogė“ matininko parengti žemės sklypo planai yra parengti teisingai, o ieškovų žemės sklypo planas taisytinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

16.3. Apeliantų argumentai, kad kraštinės ilgis buvo sumažintas vienu metru, yra nepagrįsti. 2009 m. detaliajame plane kraštinės, pažymėtos taškais 1-7, ilgis 28,93 m , 2010-06-11 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane kraštinės, pažymėtos taškais 3-1, ilgis 28,92 m, 2016-06-06 žemės sklypo plane kraštinės, pažymėtos taškais 3- 1, ilgis 29,06 m (2010-06-11 ir 2016-06-06 planuose kraštinių ilgių skirtumas 0,13 m). Nuostatų 32.1.2.2.2. p. nustatyta, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Taigi kraštinės ilgis pakito leistinai.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. R. ir V. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas detaliai ištyrus pateiktus įrodymus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Z. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų atsakovei Z. Ž. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti žemės sklypo ribas, nes esami žemės sklypų ribas patvirtinantys dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems, atmestinas. Ieškovai reikalauja nustatyti jų sklypo ribas pagal 2010-06-11 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo planą, žinodami, kad NŽT pagrįstai yra nustačiusi ir ieškovus informavusi, jog jų sklypo planas, parengtas pagal 2010-06-11 UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus kadastrinius matavimus neatitinka LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Dėl nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto ir yra taisytinas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog transformuojant koordinates iš vietinės sistemos į valstybinę ir neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų. Tačiau tokie žemės sklypų ribų pokyčiai yra matomi tik kadastro žemėlapyje dėl skirtingų sistemų koordinačių, todėl realiai žemės sklypo ribos nepakito, kaip ir nebuvo pažeisti LR žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai.

Šalies argumentai

18.2. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog jų žemės sklypas yra sumažėjęs 1,01 aru. Tokį apeliacinio skundo argumentą ieškovai įrodinėja matininko A. P. 2017-05-25 parengtu aktu, tačiau minėtas matininkas užfiksavo ieškovų žemės sklypo persidengimus su atsakovais, tačiau nenustatė, kokia ieškovų žemės sklypo situacija yra su (duomenys neskelbtini) sklypu, todėl laikyti, kad ieškovų žemės sklypas sumažėja 1 aru, nėra pagrindo. Atsakovė pažymi, kad žemės sklypų savininkų sutikimas su juos skiriančia žemės sklypų riba nesuponuoja, jog ši riba yra teisinga, todėl sutiktina su teismo argumentu, jog matininkas A. P. nenustatydamas, kokia yra situacija su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba, negalėjo nustatyti, jog ieškovų žemės sklypo plotas yra sumažėjęs.

18.3. Nors apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimas turėtų būti naikintinas ir dėl to, kad visiškai nebuvo išnagrinėti reikalavimai dėl ginčijamų aktų teisėtumo, tačiau NŽT Kauno skyriaus 2016-08-24 sprendimai Nr. 7SK-1779-(14.7.110) ir 7SK-1780-(14.7.110) yra administraciniai aktai, kuriems yra taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinės teisės kreiptis į teismą terminas. Ieškovai nepasinaudojo šia teise per įstatymo nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo tokį ieškinio reikalavimą nagrinėti.

18.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog buvo pažeista LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 p. tvarka, taip pat teigiama, jog ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad jiems priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2010-06-11 yra neteisingi ir tikslintini. Ieškovai NŽT 2016-11-09 raštu buvo informuoti, jog pagal jų ir atsakovų R. ir V. R. žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, sklypų ribos sutampa su tvoromis, tačiau planuose nurodytos koordinatės nesutampa, todėl sklypų ribos persidengia, dėl to buvo atliktas faktiškai naudojamų žemės sklypų patikrinimas vietovėje ir 2016-12-14 raštu ieškovus informavo, kad jų žemės sklypo kadastrinių matavimų planas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 p. ir yra taisytinas. Nesutiktina su apeliantų teiginiu, jog 2016-12-14 ir 2016-11-09 NŽT pateikta informacija buvo tęstiniai atsakymai į jų skundus NŽT, todėl tai nelaikytina tinkamu informavimu. LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta pareiga tinkamai informuoti žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini, tačiau informavimo forma nenustatyta. Laikytina, jog šiuo atveju svarbus informavimo faktas, o ne kokia forma jis yra pateiktas.

18.5. Byloje yra nenuginčyti duomenys, jog ieškovų turimas 2010-06-11 žemės sklypo planas yra klaidingas ir taisytinas, jį sutikslinus - jokio persidengimo nebeliktų, nes žemės sklypų koordinatės skiriasi tik plane, o natūroje plotai ir konfigūracija nesiskiria. NŽT ieškovus yra informavusi, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre gali būti pakeisti tik nekilnojamojo daikto savininko, t. y. ieškovų prašymu. Trečiasis asmuo UAB „Žemėtvarkos darbai“ siekdamas ištaisyti padarytą klaidą, įsipareigojo ieškovų sklypo patikslintus kadastrinius matavimus atlikti nemokamai, tačiau ieškovai piktybiškai neteikia tokio prašymo ir gina savo neva pažeistas teises teisme, siekdami užvaldyti atsakovų žemės sklypų dalį.

18.6. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės Z. Ž. tvora yra pastatyta jų žemės sklype, todėl jų reikalavimas nugriauti tvorą yra teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau (2006-12-27), nei ieškovų (2010-06-11). Iš 2006-12-27 Z. Ž. žemės sklypo kadastrinių matavimų plano matyti, jog žemės sklypo riba tarp ieškovų ir atsakovės sutampa su ten pažymėta tvora, o tai reiškia, kad tarp sklypų tvora buvo. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės R. R. paaiškinimai bei 2006-06-11 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame užfiksuota, jog žemės sklypo ribos yra paženklintos 4 riboženkliais ir sutampa su tvoromis. Esamos tvoros dalis buvo perstatyta į naują atsakovės Z. Ž. žemės sklypą. Tokie duomenys akivaizdžiai matosi iš foto nuotraukų ir pateiktų planų - esama tvora yra išlaikiusi buvusią tiesią liniją ir jos vieta nepasikeitusi. Apklausiamas liudytoju A. P. 2018-02-07 teismui paaiškino, kad jo nuomone ginčo tvora yra 13 cm įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą, tačiau leistina paklaida yra 30 cm.

19. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bylos šalims priklausiančių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo ir teisėtumo, žemės sklypų ribų nustatymo.

22. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovams E. B. ir J. B. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1313 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jų įsigytas 2015-08-12 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (1 t. b. l. l. 14-17). Ieškovų įgyto žemės sklypo kadastrinius matavimus 2010-06-11 atliko UAB „Žemėtvarkos darbai“ (el. b. 1 t. b. l. 23, 24). Nacionalinės žemės tarnybos (toliau nutartyje ir NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Ž7-318 buvo nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys (el. b. 1 t. b. l. 19, 20), žemės sklypas paženklintas vietoje, su tuometine žemės sklypo naudotoja ir savininke nustatyta tvarka suderintos žemės sklypo ribos (el. b. l. 1 t. b. l. 21, 22). Žemės sklypo plane buvo užfiksuotos jo koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (el. b. 1 t. b. l. 24). Ieškovai po žemės sklypo įgijimo naujų šio žemės sklypo kadastrinių matavimų neužsakė ir nerengė, sklypo ribų paženklinimo ir suderinimo su gretimų sklypų savininkais nustatyta tvarka neatliko.

23. Teisėjų kolegija nustatė, atsakovei Z. Ž. nuosavybės teise nuo 2014-10-22 (dovanojimo sutarties pagrindu) priklauso 0,1354 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 37-42). Atsakovams R. R. ir V. R. nuo 2014-05-14 (pirkimo pardavimo sutarties pagrindu) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 32-33).

24. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog UAB „Architektų pastogė“ matininkas D. P. 2016-03-09 atliko Z. Ž. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimą, paženklindamas patikslintas sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų parodymų–patikrinimo aktą ir 2016-06-06 atliko kadastrinius matavimus, kuriuos 2016-08-18 pateikė NŽT Kauno rajono skyriui tikrinti ir tvirtinti (el. b. 2 t. b. l. 29, 32-41). NŽT Kauno skyriaus vedėjas 2016-07-29 aktu patikrino pateiktus kadastrinius matavimus ir 2016-08-24 įsakymu Nr 1779 patvirtino parengtus šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis (el. b. 1 t. b. l. 66, el. b. 2 t. b. l. 30). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog UAB „Architektų pastogė“ matininkas D. P. 2016-03-09 atliko atsakovams R. R. ir V. R. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimą, paženklindamas patikslintas sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų parodymų–patikrinimo aktą ir 2016-06-06 atliko kadastrinius matavimus, kuriuos 2016-08-18 pateikė NŽT Kauno rajono skyriui tikrinti ir tvirtinti (el. b. 3 t. b. l. 6, 9-19). Teisėjų kolegija nustatė, kad NŽT Kauno skyriaus vedėjas 2016-08-19 aktu patikrino pateiktus kadastrinius matavimus ir 2016-08-24 įsakymu Nr. 1780 patvirtino parengtus šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis (el. b. 1 t. b. l. 67, 3 t. b. l. 5).

25. Su atliktais atsakovams priklausančių žemės sklypo matavimais ir žemės sklypų ribomis atsakovai E. B. ir J. B. nesutiko, atsakovų žemės sklypų ribų suderinimo aktų nepasirašė, kreipėsi su skundais į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių, nurodė, kad nesutinka su gretimų žemės sklypų ribomis (el. b. 1 t. b. l. 44, 49, kt). Nacionalinė žemės tarnyba patikrino atsakovų Z. Ž. ir R. sklypų kadastrinius matavimus, nustatė, kad jie atlikti teisingai ir tinkamai, todėl 2016-08-24 surašė išvadą, kad ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (LKS-94 koordinačių sistema) planas yra tikslintinas (el. b. 1 t. b. l. 64, 65). Nesutikdami su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, jame suformulavo reikalavimus išdėstytus šios nutarties 1 pastraipoje.

26. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovų ieškinys buvo atmestas. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovai, esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, jog teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose nurodytų reikalavimų, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (skundo 15.1 punktas), teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą sprendimą (skundo 15.2 –15.8 punktai), teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę Z. Ž. nugriauti tvorą, esančią ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (skundo 15.9 punktas).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, jog skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas neišsamus, jame neatsakyta į visus pagrindinius bylos teisinius ir faktinius aspektus, dėl to teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose nurodytų reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išplėtota nuostata, kad teismo sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( H. v. F., no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. N. judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi pirmiau nurodomą Europos Žmogaus Teisių Teismo, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl teismo pareigos ištirti pateiktus byloje įrodymus, juos įvertinti ir pateikti išvadas priimant sprendimą, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai byloje teisingai kvalifikavo byloje susiklosčiusius teisinius santykius, teismo sprendime aptarė ir įvertino esmines faktines aplinkybes, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė argumentus ir motyvus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovų ieškinį. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime nėra išnagrinėtas ieškovų reikalavimas panaikinti 2016-08-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimus (skundo 15.1 punktas), kuriais patvirtinti naujai atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Teisėjų kolegija nustatė, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (el. b. 6 t. b. l. 76, paskutinėje pastraipoje, b. l. 77 pirmojoje, trečiojoje ir b. l. 78 antrojoje pastraipoje) yra nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, jų vertinimas ir sprendžiama, kad nėra pagrindo panaikinti 2016-08-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimus, kadangi skundžiamus sprendimus pagrindžia NŽT Kauno rajono skyriaus 2016-08-19 tikrinimo aktai, 2016-08-24 išvados Nr. 7IŽ262-(14.7.111.) ir Nr. 7IŽ262-(14.7.111.), kur nurodyta, jog žemės sklypų planai: (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), parengti UAB „Architektų pastogė“ matininko D. P. yra teisingi. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, jas patvirtinantys įrodymai byloje yra (el. b. 2 t. b. l. 28, 30, 3 t. b. l. 2, 5, 7).

29. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas byloje neatliko visapusiškos įrodymų analizės, nevertino ir nepasisakė dėl ginčo žemės sklypų planų teisingumo, padarė nepagrįstą išvadą, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, nesiaiškino, kodėl ieškovų ir atsakovų žemės sklypai iš dalies „persidengia“, todėl neatskleidė bylos esmės ir taip pažeidė LR CPK 185 straipsnio nuostatas. Apeliantai teigia, kad teismas priėmė neteisingą teismo sprendimą (skundo 15.2 –158 punktai). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovų ir atsakovų pateiktų įrodymų reikšmės ginčo sprendimui, pirmosios instancijos atlikto jų vertinimo ir teismo sprendimo pagrįstumo.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos yra aiškios, ar ne. Tik tuo atveju, jei ribos yra neaiškios, teismas jas nustato vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nurodytais kriterijais. Ieškovai, įrodinėdami, kad jų ir atsakovų žemės sklypų ribos nėra aiškios, kad po atliktų atsakovų sklypų kadastrinių matavimų ir jų įregistravimo NT Registre pasikeitė žemės sklypų naudojimo tvarka (ribos), pateikė teismui UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko V. K. 2010-06-11 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, A. P. 2017 m. spalio mėnesį parengtą ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) schemą (el. b. 1 t. b. l. 23, 24, 6 t. b. l. 17, 18). Atsakovai, atsikirsdami į ieškovų argumentus, į bylą pateikė 2016 metais matininko D. P. atliktų kadastrinių matavimų duomenis (el. b. 1 t. b. l. 66, 67, 2 t. b. l. 29, 30, 32-41, 3 t. b. l. 5, 6, 9-19). Jau sprendžiant šalių ginčą ikiteismine tvarka buvo nustatyta, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2016-07-11, 2016-07-22 ir 2016-08-24, 2016-11--09 raštais informavo ieškovus, kad atsakovams atlikus turimų žemės sklypų kadastrinius matavimus yra nustatytas ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų nesutapimas, dėl to kad ieškovų turimas UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko V. K. 2010-06-11 parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra parengtas netinkamai, todėl yra tikslintinas (el. b. 1 t. b. l. 45-48, 51-56). Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi eilę patikrinimų ginčo žemėnaudos vietoje, nustatė, jog UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkas V. K. atlikdamas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas šiuo metu priklauso atsakovams R.) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis šio sklypo šiuo metu priklauso ieškovams) matavimus ir rengdamas 2010-06-11 žemės sklypo planą, turėjo žemės sklypų ribas sutapatinti su esančiomis tvoromis, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties atsakovams UAB „Architektų pastogė“ 2016 metais parengtuose planuose ir ieškovų turimame V. K. žemės sklypo plane užfiksuoti sklypai kai kur „persidengia“, nors bylos dalyvių turimų žemės sklypų naudojimo ribos natūroje faktiškai nekito. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė ieškovams atlikti savo turimo žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus, vadovaujantis galiojančia Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Tačiau ieškovai turimo žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų neatliko, savo poziciją bylą nagrinėjant teisme grindė V. K. 2010-06-11 parengtu žemės sklypo planu ir siūlė teismui patvirtinti sklypo ribas pagal šiame plane nurodomas koordinates (el. b. 1 t. b. l. 24).

31. Kaip įrodymą, jog egzistuoja byloje ginčas dėl žemės sklypo ribų, ieškovai pateikė A. P. 2017 m. spalio mėn. parengtą žemės sklypo situacijos schemą. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patvirtinta, kad šis matininkas, rengdamas minėtą schemą, naujų ieškovų sklypo kadastrinių matavimų ir jų patikrinimo neatliko, o parengtame plane vietinėje koordinačių sistemoje nurodytas koordinates pagal formulę transformavo į valstybinę koordinačių sistemą. Bylos medžiaga yra nustatytas faktas, jog transformuojant žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kadastrinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teisimas vertino, kad ne tik V. K. 2010-06-11 parengtas žemės sklypo planas, bet ir A. P. 2017 m. spalio mėn. parengta žemės sklypo situacijos schema nepagrindžia ieškovų teiginių, kad ginčo dalyvių turimų žemės sklypų ribos yra neaiškios.

32. Sprendžiant dėl ieškovų teiginio, jog atsakovams atlikus turimų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, ieškovų žemės sklypas sumažėjo, teisėjų kolegija nustatė kad atsakovė Z. Ž. 2014-10-22 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1358 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 37-42). Atsakovai R. R. ir V. R. 2014-05-14 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,1103 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 30, 32-33). Atlikus atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus 2016 metais, buvo nustatyta, kad realiai atsakovės Z. Ž. žemės sklypo plotas yra 0,1354 ha, t. y. jis sumažėjo nuo pirminio įregistruoto Nekilnojamojo turto registre 4 kv. metrais (el. b. 2 t. b. l. 32-39), o atsakovams R. priklausantis sklypas sumažėjo 3 kv. metrais (el. b. 3 t. b. l. 6, 9-19). Todėl ieškovų ieškinyje suformuluota teiginys, jog teiginys, kad 2016 metais atlikus atsakovų žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų žemės sklypas sumažėjo atsakovės Z. Ž. naudai 52 kv. metrais, R. naudai 49 kv. metrais, viso 1,01 aro atsakovų sklypų sąskaita, nepasitvirtino.

33. Šios nutarties 30 – 32 pastraipose nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypai realiai „persidengia“ ir kad tokiu atveju yra ginčas natūroje dėl persidengiančių žemės sklypų dalių naudojimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai vertino, jog ieškovams sutikslinus turimo žemės sklypo ribas - jokio „persidengimo“ nebeliktų, nes žemės sklypų koordinatės skiriasi tik plane, o natūroje plotai ir konfigūracija nesiskiria. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų ir atsakovų pateiktus įrodymus, teismo sprendime padarė pagrįstas įrodymų visuma ir teisingas išvadas, jog ginčo dalyvių žemės sklypų ribos yra nusistovėję pagal ankstesnių žemės sklypų savininkų buvusią naudojimo tvarką; jog atsakovams 2016 metais atlikus įgytų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir šiuos matavimus įregistravus nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, faktinio žemės naudojimo ribos nepasikeitė, jog šalių sklypų ribos yra aiškios, jog ieškovai neįrodė, kad dėl atliktų atsakovų kadastrinių matavimų ir jų įregistravimo Registre sumažėjo ieškovų žemės sklypo plotas.

34. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai, teikdami argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o pakartodami ieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2018-03-26 sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl apeliaciniame skunde nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

35. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo teiginių, jog teismas be pagrindo atmetė ieškovų ieškinį dalyje dėl atsakovės tvoros nugriovimo, matyti, jog 2010 metais rengiant detalųjį planą ir atliekant žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) priklausiusio S. S. padalijimą į du žemės sklypus, sklypų kadastro duomenų nustatymą, (el. b. 1 t. b. l. 18-30), matyti, kad šiaurinė S. S. žemės sklypo riba yra lygi (el. b. 1 t. b. l. 30). Iš ieškovų pateikto A. P. 2017 m. spalio mėnesį parengto ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), situacijos schemos (popierinės b. 1 t. b. l. 160) matyti, kad ieškovai siekia nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo šiaurinę ribą, paslinktą 13 cm į Z. Ž. sklypą. Tokiu būdu nustačius ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, ieškovų naudojamo žemės sklypo planas neatitiktų 2010 metais patvirtinto detaliojo plano sprendinių (el b. 1 t. b. l. 30). Iš atsakovės Z. Ž. pateiktų rašytinių įrodymų byloje (el. b. 5 t. b. l. 90-131), matyti, kad atsakovės Ž. tvora sutampa su 2010-04-24 patvirtinto detaliojo plano riba ir yra 2010-06-11 parengtame žemės sklypo plane senos tvoros tęsinys. Ieškovų prašoma nugriauti tvora yra išlaikiusi buvusią tiesią liniją R. šiaurinės žemės sklypo dalies atžvilgiu ir jos vieta yra nepasikeitusi. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės Z. Ž. tvora yra pastatyta ieškovams priklausančiame sklype, todėl reikalavimą nugriauti tvorą atmetė teisingai.

36. Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 10,39 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apeliantų (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 5,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėArvydas Žibas