Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2021-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-1471-952/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
T-1471-952/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Deimantė Andrulytė
Advokatai
Kęstutis Valys
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1471-952/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08616-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 22 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamojoje byloje Nr. N1-76-952/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-76-952/2021 T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendis neįsiteisėjęs.

2021 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. L. pirmosios instancijos teisme. Teikime nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo T. L. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Kęstutis Valys. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos T. L. sudaro 462,28 eurai. Priimant 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje klausimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nebuvo išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Iš teisme gauto prašymo matyti, kad prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą, iš nuteistojo T. L. priteisiant 462,28 Eur už advokato Kęstučio Valio suteiktą teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą teisme.

LR BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti LR BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. (kaltinamasis yra suimtas), T. L. parinko gynėją advokatą Kęstutį Valį. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, besimokantis), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš T. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str., 362 str.,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo T. L. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamojoje byloje Nr. N1-76-952/2021 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Deimantė Andrulytė