Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ netiesioginį ieškinį atsakovui P. D. dėl palikimo priėmimo ir daiktinių teisių įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Netiesioginis ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė nurodo, kad ji tiekia šilumos energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise nuo 1992-04-25 registruotas A. F., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. F. mirties pagal Gyventojų registro išrašą bute gyvena jos sūnus P. D.. Akcinė bendrovė „Panevėžio energija“ ir P. D. 2001-01-04 sudarė šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, įrenginių eksploatavimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 582, tačiau P. D. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo ir už patiektą šilumos energiją neatsiskaito. Šiuo metu skola už butui, adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją yra 11 107,41 Eur. Per laikotarpį nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, įrenginių eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarties sudarymo dėl P. D. įsipareigojimų nevykdymo buvo nagrinėtos šios civilinės bylos, kuriose iš P. D. priteista skola už šilumos energiją: Nr. L-2-622-01, Nr. L-2-140-02, Nr. L-2-164-02, Nr. L-2-314-03, Nr. L-2-221-03/2005, Nr. L-2-144-310/2006, Nr. L-2-179-310/2007, Nr. L-2-103-310/2008, Nr. L-2-564-420/2008, Nr. 2-862-731/2009, Nr. L-526-420/2010, Nr. L2-621-420/2011, Nr. L2-233-731/2012, Nr. L2-737-477/2012, Nr. 2-577-477/2013, Nr. e2-716-420/2017. Ieškovė turi vykdytiną reikalavimo teisę P. D. atžvilgiu, P. D. nesiima jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, ir, praleidęs terminą priimti palikimą paduodant pareiškimą notarui, nesiimdama veiksmų priimti palikimą, pažeidžia akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ interesus. Aplinkybės, kad atsakovas nuo 1995-07-27 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad su atsakovu 2001-01-04 sudaryta šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, įrenginių eksploatavimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 582, yra pakankamos įrodyti, kad atsakovas priėmė A. F. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas.

Pagal CK 5.50 straipsnio ir 5.60 straipsnio nuostatas įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus.

Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (LAT 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008). Nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovės interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į turtą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Šiuo atveju atsakovas ieškovei iki ieškinio padavimo teisme yra skolingas 11 107,41 Eur už suteiktas paslaugas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad P. D. nuo 1995-07-27 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini) (nuo 2014-07-15 atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini)). A. F. mirė – (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šis butas asmeninės nuosavybės teise priklausė A. F.. P. D. yra A. F. sūnus ir yra galimas A. F. turto paveldėtojas, kuris po palikėjo mirties iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir naudojasi akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ teikiamomis paslaugomis.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas P. D. po palikėjos A. F. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. iki A. F. mirties ir po to liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamomis paslaugomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad palikėjos A. F. sūnus P. D. per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje yra nustatyta, kad P. D. po A. F. mirties liko gyventi jai priklausančiame bute, buvo deklaravęs ten savo gyvenamąją vietą, tad neabejotinai jis priėmė palikimą, naudodamasis visu likusiu turtu. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad negalima priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tad konstatavus, kad įpėdinis priėmė palikimą, jis laikomas priėmęs visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad P. D. aktyvūs veiksmai po A. F. mirties, nuolatinis, ilgalaikis naudojimasis likusius turtu, patvirtina įpėdinio valią naudotis turtu kaip savo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Šiuo teismo sprendimu yra priverstinai įgyvendinama atsakovo paveldėjimo teisė pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį. Šis sprendimas, po jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, sukels tas pačias pasekmes kaip palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei, bei 3,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po A. F., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pripažinti akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ teisę įregistruoti atsakovo P. D. nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), viešajame registre VĮ „Registrų centras“ paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą be atskiro atsakovo sutikimo.

Priteisti iš P. D. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, naudai.

Priteisti iš P. D. 3,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.