Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas E. Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00036-2014-0

2014 m. gegužės 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-08-19 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. 2 p., taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: kaltinamasis E. Š. įpareigotas laikinai – 6 mėnesių terminui – išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigotas per nurodytą laikotarpį nesiartinti prie L. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas 2013-02-12 (viena diena), taip pat sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-08-07 iki 2013-08-08 (viena diena) ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-02-04 iki 2014-02-06 (dvi dienos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 4 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), M. B. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė du kartus savo sugyventinei L. V. į pilvą, delnu vieną kartą į veidą, po to koridoriuje viena ranka sugriebęs jai už kaklo jį suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą bei padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Prokurorė nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas, t. y. prokurorės manymu, teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam E. Š. bausmės vykdymą atidėjo. Prokurorės apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad E. Š. bausmės vykdymą atidėjus, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Bausmės paskirtį įvardija Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, šioje byloje yra nustatytos anksčiau paminėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos ir E. Š. galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, jog E. Š. yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus paskirtą bausmę 1/3, aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo, t. y. ne daugiau kaip ketveriems metams. Antroji iš būtinų aptariamos normos pritaikymui sąlygų – pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – byloje taip pat nustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad nusikalstama veika padaryta prieš savo sugyventinę, į tai, jog nusikaltimo padarymo metu abu buvo neblaivūs, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jog yra praeityje teistas dėl smurto vartojimo prieš tą pačią sugyventinę ir jos sūnų, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą būnant neblaiviam.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog, nors E. Š. padarė šią nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau visumoje vertinant kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas naudojant smurtą artimoje aplinkoje, matyti, kad jo vartojamas smurtas nebuvo aktyvus ir ilgalaikis, kadangi praeityje padarytų nusikaltimų prieš savo sugyventinę ir jos vaiką metu nebuvo padaryti jokie sužalojimai, o tik sukeltas fizinis skausmas, ir tik dėl šioje byloje pavartoto smurto nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas, nes nukentėjusiajai buvo atsiradusios ant veido ir kaklo kraujosruvos. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog E. Š. paskutiniu metu neišgėrinėjo, būdamas blaivus fizinio smurto nevartojo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji po ankstesnio E. Š. smurtavimo prieš ją ir jos vaiką, pati pasikvietė nuteistąjį atgal gyventi kartu su ja ir jos vaikais, nes, kaip ji pati nurodo, išvežus močiutę į ligoninę jai buvo baisu vienai gyventi (b. l. 6, 53). Taip pat teismas negali nevertinti ir pačios nukentėjusiosios elgesio, t. y. to, jog ji nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo neblaivi, be to, žinodama, jog nuteistasis, priešingai nei būdamas blaivus, išgėręs būna agresyvus, vis tiek jį provokavo, t. y. dėl mažareikšmės dingsties jam priekaištavo, kabinėjosi ir vadino necenzūriniais žodžiais.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai E. Š. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir kitas bylos aplinky­bes, parinko įvykdyti tokius įpareigojimus, kurie gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam, t. y. įpareigojo nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir laikinai – šešių mėnesių laikotarpiui – išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo per nurodytą laikotarpį nesiartinti prie L. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. Š. patvirtino, jog laikosi teismo nurodyto įpareigojimo ir nebegyvena kartu su nukentėjusiąja ir jos vaikais – yra išvykęs į Šakių rajoną, kur ir planuoja likti gyventi, todėl nebekelia jiems jokios grėsmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog su nukentėjusiąja kartu liko gyventi bendras jųdviejų su E. Š. vaikas, todėl pasiuntus atlikti nuteistąjį realios laisvės atėmimo bausmės, sumažės šio vaiko aprūpinimo galimybės iš nuteistojo pusės.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas E. Š. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, todėl tenkinti prokurorės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.