- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- eI2-1117-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03519-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Pareiškėjas
- Neringos savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Neringos savivaldybės administracija (toliau – pareiškėja ar Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – atsakovė ar Taryba) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. KT-96 (toliau – skundžiamas Sprendimas) dalį, kurioje pareiškėjos skundo dalis dėl teismo eksperto atliktų skaičiavimų pagrįstumo palikta nenagrinėta, o kiti pareiškėjos skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti; 2) įpareigoti Tarybą pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundo Nr. (4.16)V15 dalį, kurioje jos reikalavimai palikti nenagrinėti ir argumentai atmesti kaip nepagrįsti, nagrinėti iš naujo; 3) priteisti pareiškėjai iš Tarybos proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-476-730/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Active Construction Management“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, negautų pajamų priteisimo, rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bei pagal atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei BUAB „Active Construction Management“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, permokos už darbus priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi minėtoje byloje paskyrė statybos ekspertizę ir ją pavedė atlikti teismo ekspertui S. M., kuris 2020 m. vasario 18 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui Teismo ekspertizės aktą Nr. 20-09 (toliau – Teismo ekspertizės aktas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad Administracija, manydama, jog teismo ekspertas, galimai siekdamas pateikti ieškovei BUAB „Active Construction Management“ palankią ekspertinę išvadą, sąmoningai pažeidė Teismo ekspertizės įstatyme nustatytas imperatyvias pareigas bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. su skundu kreipėsi į Tarybą, prašydama ištirti teismo eksperto padarytus teismo ekspertizės įstatyme nustatytų imperatyvių pareigų bei Etikos kodekso nuostatų pažeidimus ir taikyti atsakomybę už juos.
Pareiškėja skunde pažymi, kad Taryba, išnagrinėjusi Administracijos skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo profesinės etikos taisyklių pažeidimą Teismo eksperto atžvilgiu konstatavo tik dėl sąžiningumo principo (Etikos kodekso 7.3 papunktis) nesilaikymo, teismo ekspertui ekspertizės akto išvadose pateikus teisinį vertinimą; skundo dalį dėl teismo eksperto atliktų skaičiavimų pagrįstumo paliko nenagrinėtą; o kitus Administracijos skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, tvirtina, kad teismo ekspertas Teismo ekspertizės akte pateikdamas teisinę išvadą, ne tik pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą (7.3 papunktis), bet ir akivaizdžiai buvo šališkas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Irdaiva“ atžvilgiu. Teismo ekspertas jau anksčiau sutartiniais pagrindais konsultavo UAB „Irdaiva“ ir teikė šiai bendrovei naudingas išvadas. Pareiškėja tvirtina, kad teismo ekspertą ir UAB ,,Irdaiva“ sieja pažintis, galimai tam tikri draugiški ryšiai, dėl ko kyla pagrįstos abejonės dėl eksperto nešališkumo ginčo atveju.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Tarybos išvada, jog nėra pagrindo abejoti teismo eksperto šališkumu, nes nepateikta duomenų apie tai, jog teismo ekspertas būtų konsultavęs UAB ,,Irdaiva“ toje byloje, kurioje jam buvo pavesta atlikti teismo ekspertizę (civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020). Tuo tarpu teismo eksperto skyrimo bei ekspertizės atlikimo metu galiojusio Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, jog privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Šiuo atveju nors teismo ekspertas davė išvadą UAB ,,Irdaiva“ naudai ne civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 byloje, kurioje jis atliko ekspertizę, tačiau teismo eksperto šališkumo vienai proceso šaliai ir galimą teismo eksperto neobjektyvumą atliekant tyrimą pagrindžia faktas, kad jis pareiškėjai, kaip jį ekspertu siūlančiai skirti proceso šaliai, neatskleidė tokios svarbios informacijos apie savo nuolatinius ryšius (sutartinius santykius) su priešinga proceso šalimi (su UAB ,,Irdaiva“).
Pareiškėja mano, kad aplinkybės, jog teismo ekspertas 2018 metais sutartiniais pagrindais, kaip „nepriklausomas ekspertas“ konsultavo UAB „Irdaiva“ ir teikė šiai įmonei naudingas išvadas (didelės svarbos bylose) ir apie tai neinformavo pareiškėjos, kaip jį ekspertu siūlančios skirti proceso šalies, ir kad tas pats ekspertas kitoje civilinėje byloje pateikė UAB „Irdaiva“ naudingas teisines išvadas, sudaro pagrindą abejoti teismo eksperto nepriklausomumu ir nešališkumu ir atitinkamai konstatuoti Etikos kodekso 4.2 papunkčio, 8.1 papunkčio bei 8.2 papunkčio pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos tvirtinimu, Taryba nepagrįstai paliko nenagrinėtą skundo dalį dėl teismo eksperto atliktų skaičiavimų pagrįstumo. Pareiškėjos manymu, būtent Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą nepažeidė Etikos kodekso nuostatų, taip pat ir jame įtvirtintų profesinės veiklos principų. Pareiškėja sutinka, jog Taryba negali tikrinti Teismo ekspertizės akte pateiktų aplinkybių, susijusių su šio akto pagrįstumu, tačiau nagrinėjamu atveju Administracija skunde, be kita ko, nurodė, jog teismo ekspertas tyrimą atliko neobjektyviai ir galimai pažeidė konkrečias Etikos kodekso nuostatas, bei aiškiai išdėstė, kuo pasireiškė Etikos kodekso nuostatų pažeidimai. Pareiškėjos teigimu, teismo eksperto nešališkumą patvirtina ta aplinkybė, kad jis sąmoningai siekė apskaičiuoti objekto ardymo darbų kainą kuo palankesniu rangovei UAB „Irdaiva“ būdu, t. y., kad objekto griovimo kaina būtų kaip įmanoma aukštesnė. Pareiškėja pažymi, kad teismo ekspertas naudojo žinomai klaidingus skaičius galutiniams rezultatams pasiekti. Tokie teismo eksperto veiksmai, pareiškėjos vertinimu, nesuderinami su nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, teismo eksperto šališkumą patvirtina ir tai, kad jis, pareiškėjos vertinimu, nepagrįstai atsisakė atsakyti į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi teismo ekspertui pateiktą 13-ąjį klausimą: „Kokia būtų visų Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbų pagal techninį projektą vidutinė rinkos kaina, 36 mėnesių laikotarpiu nuo 2018-10-01 (Rangos sutarties įsigaliojimo data)? Ar ieškovė būtų gavusi pelno iš Rangos sutarties įvykdymo“. Faktas, kad ekspertas sutiko atsakyti į klausimą, o vėliau nurodė negalintis to padaryti, yra nesuderinama su sąžiningumo principu. Aplinkybė, jog teismo ekspertui pradžioje nekilo jokių abejonių, kad jis galės atsakyti į jam pateiktą klausimą, šio klausimo jis neprašė patikslinti, jokios papildomos informacijos neprašė, taip pat nenurodė, jog į šį klausimą galės atsakyti su tam tikromis išlygomis (pavyzdžiui, skaičiuojant vertę šiuo laikotarpiu, o ne ateičiai), sudaro pagrindą manyti, jog tyrimo eigoje teismo ekspertui tapo žinoma, kad atsakymas į šį klausimą galimai yra nepalankus UAB ,,Irdaiva“, kas ir sudaro pagrindą abejoti jo nešališkumu.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Sprendimu teismo eksperto atžvilgiu konstatavus tik vieną profesinės etikos taisyklių pažeidimą, galimai jam buvo parinkta ir neteisinga nuobauda. Teismo ekspertams Tarybos skiriamos poveikio priemonės griežtumas turėtų atitikti padaryto Etikos kodekso pažeidimą, t. y. būti jam proporcingas. Pareiškėjos nuomone, Tarybai nevisapusiškai ir neteisingai išnagrinėjus Administracijos skundą ir tinkamai neįvertinus pateiktų įrodymų, galimai teismo ekspertui pritaikyta poveikio priemonė yra netinkama ir neproporcinga.
Pareiškėjos tvirtinimu, skundžiamo Sprendimo dalis, kuria Administracijos skundo dalis dėl teismo eksperto atliktų skaičiavimų pagrįstumo palikta nenagrinėta, o kiti Administracijos skunde nurodyti argumentai atmesti kaip nepagrįsti, yra neteisėta bei nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taryba atsiliepime nurodo, kad pareiškėja skunde iš esmės kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių jau buvo pasisakyta skundžiamame Sprendime.
Atsakovės vertinimu, Taryba skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo Administracijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl galimo teismo eksperto šališkumo bei pateikė argumentus, kuriais remiantis padarė išvadą, jog šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Etikos kodekso pažeidimų. Atvejai, kada teismo ekspertas, skiriamas atlikti teismo ekspertizę civilinėje byloje, negali būti laikomas nešališku ir privalo nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, numatyti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Teismo eksperto skyrimo bei ekspertizės atlikimo metu galiojusi Teismo ekspertizės įstatymo redakcija numatė, jog privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, vadovaudamasi šia nuostata, tvirtina, kad draudimas teismo ekspertui atlikti ekspertinį tyrimą byloje siejamas su aplinkybe, jog teismo ekspertas jau yra suteikęs konsultaciją vienai iš proceso šalių toje pačioje byloje. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. skunde nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog teismo ekspertas būtų konsultavęs UAB „Active Construction Management“ (UAB „Irdaiva“) toje byloje, kurioje vėliau atliko teismo pavestą ekspertizę, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-476- 730/2020. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nebuvo nenustatyta, kad pareiškėjos skunde nurodyta civilinė byla Nr. e2-778-790/2019 ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2S-11(2017) būtų susijęs su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-476-730/2020, kurioje teismo ekspertas pateikė 2020 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 20-09. Atsižvelgusi į tai, Taryba konstatavo, jog minėtas teismo eksperto nusišalinimo pagrindas aptariamu atveju netaikytinas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime teigia, kad pagal Administracijos pateiktus duomenis taip pat nebuvo nustatyta, jog aptariamai situacijai būtų taikytini CPK įtvirtinti teismo eksperto nusišalinimo pagrindai (CPK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovės vertinimu, tai, kad teismo ekspertas galimai neinformavo pareiškėjos apie ankstesnius sutartinius santykius su UAB „Active Construction Management“ (UAB „Irdaiva“), nesudaro pagrindo išvadai, jog atlikdamas teismo pavestą ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020, teismo ekspertas buvo paveiktas neteisėtos įtakos, turėjo išankstinių asmeninių nusistatymų ar savo įgaliojimus naudojo šališkai. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Taryba nesiima vertinti teismo eksperto 2020 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akte Nr. 20-09 pateiktų išvadų palankumo vienai ar kitai proceso šaliai, kadangi Tarybai nėra suteikti įgaliojimai vertinti ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumą, teisėtumą bei teisingumą (Tarybos darbo reglamento 2 punktas), kas priskirtina teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, kompetencijai. Atsižvelgdama į tai, Taryba akcentuoja, jog vien ta aplinkybė, kad tam tikra teismo eksperto pateikta išvada, pareiškėjos manymu, yra palanki priešingus interesus byloje turinčiai proceso šaliai, negali būti laikoma pagrindu abejoti teismo eksperto objektyvumu bei nešališkumu.
Taryba atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėja skunde kelia klausimą dėl Etikos kodekso pažeidimų, tačiau iš esmės jį grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su teismo eksperto atliktais procesiniais veiksmais – ekspertinio tyrimo metu atliktais skaičiavimais, jų pagrįstumu ir teisingumu. Tarybos teigimu, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Tarybos darbo reglamento, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 (toliau – Tarybos darbo reglamentas) 2 punktas). Taryba negali vertinti, ar teismo eksperto, atliekant skaičiavimus, pasirinkti dydžiai yra pagrįsti ir teisingi, ar teismo ekspertas apskritai teisingai atliko skaičiavimus, ar jo pateikta išvada yra klaidinga. Atsakovė tvirtina, kad Taryba skundžiame Sprendime pagrįstai nurodė, jog siekiant įvertinti teismo eksperto veiksmų atitiktį etikos kodekso nuostatoms, būtina įvertinti teismo eksperto procesinius veiksmus, kurių vertinimo išimtinė prerogatyva priklauso teismui. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta, jog būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų pateiktas teismo eksperto procesinių veiksmų vertinimas, todėl aptariama skundo dalis palikta nenagrinėta.
Žemesnės instancijos teismas
Taryba nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog teismo eksperto sutikimas atsakyti į klausimą ir vėlesnis atsisakymas yra nesuderinamas su sąžiningumo principu. Tarybos vertinimu, teismo eksperto pareiga atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus, o kartu ir teisė negali būti paneigta ar apribota teismui nutartimi pavedus atlikti teismo ekspertizę konkrečiam teismo ekspertui, taip pat ir jam atliekant ekspertinį tyrimą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje, kuria teismo ekspertui pavesta atlikti ekspertinį tyrimą, taip pat išaiškino, jog teismo ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu pateiktas klausimas viršija jo kompetenciją ir kvalifikaciją. Atsakovė atsiliepime pažymi, jog aptariamu atveju teismo ekspertas 2020 m. vasario 18 d. ekspertizės akto Nr. 20-09 išvadoje nurodė konkrečias priežastis, nesusijusias su papildomos informacijos gavimu, dėl kurių atsisakė atsakyti į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi pateiktą 13-ąjį klausimą. Taryba skundžiamame sprendime taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog teismo eksperto proceso šaliai pateiktas sutikimas atlikti ekspertinį tyrimą, laikytinas preliminariu dokumentu, kadangi remiantis CPK 213 straipsniu, klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi, kuria ekspertinis tyrimas pavedamas atlikti konkrečiam teismo ekspertui. Taryba mano, kad šiuo aspektu profesinės etikos taisyklių pažeidimo nėra. Be kita ko, Taryba pastebi, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. skunde Administracija, ginčydama teismo eksperto 2019 m. gruodžio 30 d. sutikimą Nr. 3-226, kėlė klausimus dėl to, jog jame teismo ekspertas nenurodė atsisakymo atsakyti į vieną iš klausimų bei dėl teisingo apmokėjimo už teismo ekspertizę. Tuo tarpu skunde teismui pareiškėja teismo eksperto atsisakymą atsakyti į klausimą sieja su galimu jo šališkumu ir pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti Tarybai nagrinėjant skundą ir dėl kurių Taryba nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė, atsižvelgdama į atsiliepime nurodytus argumentus, laiko, jog Taryba, išnagrinėjusi Administracijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą, teisingai įvertino jame išdėstytas aplinkybes, taip pat teismo eksperto paaiškinimus ir priėmė pagrįstą 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. KT-96, kuriuo teismo ekspertui buvo skirta proporcinga padarytam pažeidimui poveikio priemonė – įspėjimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad skunde išdėstyta informacija apie jį yra neteisinga ir be jokio pagrindo neteisingai interpretuojama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pripažįsta, kad praeityje UAB „Irdaiva“ yra teikęs konsultacines paslaugas. Paskutinį kartą UAB „Irdaiva“ konsultacinę išvadą pateikė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Nuo to iki šiol nei su UAB „Irdaiva“, kaip juridiniu asmeniu, nei su UAB „Irdaiva“ darbuotojais ar savininkais neturėjo jokių kontaktų (jokių pokalbių nei žodžiu, nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei tiesiogiai, nei per kokius nors kitus asmenis). Su UAB „Irdaiva“ niekad nei pats asmeniškai, nei įmonėse, kuriose jis dirbo, ar turėjo akcijų neturėjo jokių nuolatinio pobūdžio konsultavimo, ar kitokio pobūdžio paslaugų teikimo sutarčių. Su UAB „Irdaiva“ niekad nei pats asmeniškai, nei įmonėse, kuriose jis dirbo, ar turėjo akcijų niekada neturėjo sutarčių, kur atlyginimas kokiu nors būdu būtų susietas su gautais tyrimų, konsultavimo ar kitokių paslaugų rezultatais. Niekad nėra buvęs situacijoje, kad koks nors jo, ar įmonės, kurioje jis dirbo, ar buvo akcininkas, interesas priklausytų nuo UAB „Irdaiva“ veiklos rezultatų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipia dėmesį, kad UAB „Irdaiva“ (kaip ir, beje, bet kokio kito fizinio ar juridinio asmens) niekada nekonsultavo dėl tyrimo objekto ginčo teismo ekspertizėje (Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“). Jokie UAB „Irdaiva“ darbuotojai, akcininkai, ar jų atstovai į jį nesikreipė konsultacijų dėl Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ statybos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad dėl netinkamo statybinio laužo svorio apskaičiavimo davė paaiškinimus teismo posėdyje, kuriame išsamiai paaiškino, kokiu būdu buvo apskaičiuotas statybinio laužo svoris. Nesant jokių duomenų, leidžiančių nustatyti tikslius paskirų konstrukcijų rūšių kiekius, skaičiavimai buvo apytiksliai, nustatytas labiausiai tikėtinas statybinio laužo kiekis. Tai pažymėta ir Teismo ekspertizės akto 30 punkto 2 pastraipoje. Tai, kad civilinėje byloje esanti informacija apie statybinio laužo transportavimo kiekius ir atstumus yra nepatikima, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl dokumentų klastojimo vykdant šio objekto statybos darbus. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovavosi viešai prieinama informacija apie galimas statybinio laužo pristatymo vietas. Nustatyta, kad dauguma vietų, į kurias galėtų būti pristatomas, vykdant tiriamuosius ardymo darbus, susidaręs statybinis laužas, nuo objekto yra nutolusios apie 70 km (suapvalinta reikšmė). Todėl tolesniuose skaičiavimuose ir buvo priimtas šis skaičius, kaip labiausiai tikėtinas statybinio laužo transportavimo atstumas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat nurodo, kad klausimus tyrimui formulavo teismas. Teismo suformuluoti klausimai skyrėsi nuo tų klausimų, pagal kuriuos jis davė sutikimą atlikti teismo ekspertizę. Teismas performulavo jam preliminariai pateiktus klausimus ir suformulavo kitus, papildomus, su juo nederintus klausimus. Aplinkybė, kad negalės atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, paaiškėjo atliekant tyrimą, išnagrinėjus visą civilinėje byloje pateiktą medžiagą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad prieš teikiant sutikimą atlikti teismo ekspertizę, teismo ekspertas nesusipažįsta su visa civiline byla, todėl negali garantuoti, kad byloje esančių duomenų pakaks atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Įstatymas neįpareigoja teismo eksperto prieš duodant sutikimą susipažinti su visa bylos medžiaga ir iš anksto nustatyti, ar civilinėje byloje esančios medžiagos pakaks išvadai parengti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad sutikime atlikti teismo ekspertizę Neringos savivaldybės administracijos atstovei nurodė ekspertinio tyrimo kainą už paklausime nurodytus septynis klausimus. Faktiškai jam teismas pavedė pateikti atsakymus į 13 klausimų. Papildomo apmokėjimo už papildomai atsakytus klausimus ir pratęsti tyrimo neprašė. Visus apmokėjimo už teismo ekspertizę klausimus derino su teismu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. KT-96 dalies, kuria Administracijos skundo dalis dėl teismo eksperto atliktų skaičiavimų pagrįstumo palikta nenagrinėta, o kita dalimi Administracijos skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 14 d. su skundu kreipėsi į Teismų ekspertų veiklos koordinavimo tarybą dėl teismo eksperto S. M. padarytų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų. Neringos savivaldybės administracija skunde teigė, kad teismo ekspertas S. M. (toliau – teismo ekspertas) galimai sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatytas imperatyvias pareigas bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, patvirtintą tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau – Etikos kodeksas), siekdamas pateikti UAB „Active Construction Management“ palankią ekspertinę išvadą. Neringos savivaldybės administracija skundą grindė šiais argumentais:
1) teismo ekspertas ekspertizės akte pateikė kategoriškas teisinio pobūdžio išvadas, nuspręsdamas, kokios apimties turėjo būti rangos sutartis: ką privalėjo ir ko neprivalėjo daryti rangovė UAB „Irdaiva“. Teismo ekspertui apskirtai nebuvo užduoti klausimai dėl to, kokie darbai įėjo į rangos sutarties apimtį – tai yra bylos esmė, į kurią atsakys teismas, priimdamas sprendimą;
2) jau anksčiau teismo ekspertas sutartiniais pagrindais konsultavo UAB „Irdaiva“ ir teikė šiai bendrovei naudingas išvadas. Teismo ekspertas sutartiniais pagrindais konsultavo UAB „Irdaiva“ dar vienoje – Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-778-790/2019. Šioje byloje teismo ekspertas buvo surašęs 2018 m. lapkričio 15 d. eksperto išvadą, palankią UAB „Irdaiva“, ir buvo apklaustas kaip liudytojas;
3) pasinaudodamas kito teismo eksperto pateiktais duomenimis, teismo ekspertas konstatavo, kad objekte susidarė 1473,81 m³ ardytinų pastato konstrukcijų tūris. Teismo ekspertas pats, be jokių paskaičiavimų, pagrindimų priėmė ir nustatė statybinio laužo tūrinę masę – 2,1 t/m³. Siekdamas nustatyti statybinio laužo svorį, teismo ekspertas padaugino statybinių konstrukcijų tūrį iš savo nurodyto, tačiau nepagrįsto skaičiaus ir tokiu būdu nustatė nugriautame pastate susidariusio statybinio laužo svorį. Jei teismo ekspertas būtų rėmęsis tiksliais ir moksliškai patvirtintais duomenimis, jis būtų gavęs visai kitą rezultatą. Teismo ekspertas apskaičiavo statybinio laužo išvežimo kainą, naudodamas du visiškai nepagrįstus ir klaidingus dydžius – 2,1 t/m³ statybinio laužo tūrinę masę ir 70 km atliekų išvežimo atstumą;
Žemesnės instancijos teismas
4) pateikdamas 2019 m. gruodžio 30 d. sutikimą Nr. 3-226, teismo ekspertas išreiškė sutikimą atsakyti į visus klausimus ir atitinkamai paskaičiavo ekspertizės kainą, tačiau atlikdamas ekspertizę teismo ekspertas atsisakė daryti bet kokius paskaičiavimus, teigdamas, kad atsakymas į klausimą išeina iš teismo eksperto specialiųjų žinių ribų.
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, išnagrinėjusi Neringos savivaldybės administracijos skundą, 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. KT-96, kuriuo nusprendė teismo ekspertui S. M. pareikšti įspėjimą. Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. KT-96 konstatuota, kad teismo ekspertas ekspertizės akto išvadoje, pateikdamas atsakymą į 7-ąjį klausimą, atliko teisinį vertinimą ir tuo pažeidė Etikos kodekso 7.3 papunktyje įtvirtintą sąžiningumo principą. Kaip matyti iš Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. KT-96, Neringos savivaldybės administracijos skundo dalis dėl teismo eksperto atliktų skaičiavimų pagrįstumo palikta nenagrinėta, o kiti Administracijos skunde pateikti argumentai atmesti, kaip nepagrįsti. Pareiškėja nesutinka būtent su šia Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. KT-96 dalimi.
Reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) pažeidimus, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo (Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 5 dalis).
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215, (toliau – Darbo reglamentas) 2 punkte nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Darbo reglamento 25 punktą, Taryba, išnagrinėjusi skundą, gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą kaip nepagrįstą (25.1. papunktis); palikti skundą nenagrinėtą Darbo reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais, taip pat jeigu skundo nagrinėjimo metu išaiškėja, kad skundą padavė neveiksnus asmuo ar neįgaliotas paduoti skundą asmuo (25.2 papunktis); pareikšti įspėjimą teismo ekspertui, kuris pažeidė Etikos kodeksą (25.3 papunktis); pareikšti teismo ekspertui, kuris pažeidė Etikos kodeksą, viešą įspėjimą; informacija apie šį įspėjimą nurodoma teismo ekspertų sąraše (25. 4 papunktis); siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą, pažeidusį Etikos kodeksą, iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo (25.5 papunktis); siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba kitai kvalifikaciją suteikusiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą (25.6 papunktis).
Darbo reglamento 9.2. papunktyje reglamentuoti atsisakymo nagrinėti skundą Taryboje pagrindai. Taryba atsisako priimti skundą nagrinėti: jeigu Taryba yra neįgaliota priimti sprendimo skundžiamu klausimu (9.2.1. papunktis); jeigu Taryboje yra nagrinėjamas ar buvo nagrinėtas analogiškas skundas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (9.2.2. papunktis); jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (9.2.3. papunktis); jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai (9.2.4. papunktis); kitais Darbo reglamente nustatytais atvejais (9.2.5. papunktis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 metų sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-476-730/2020 pagal ieškovės UAB „Active Construction Management“ patikslintą ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Statybų koordinatoriai“, mažajai bendrijai „Virmalda“, bankrutavusiai UAB „Kortas“ dėl skolos, nuostolių ir sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės priešieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, nustatyti ieškovės atliktų rangos darbų vertę, priteisti iš ieškovės atsakovei permoką už faktiškai neatliktus rangos darbus, byloje trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje, dalyvauja UAB „Statybos koordinatoriai“, mažoji bendrija „Virmalda“, bankrutuojanti UAB „Kortas“, tenkino ieškovės bankrutuojančios UAB „Active Construction Management“ prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir nurodyta nutartimi byloje paskyrė statybos ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M.
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi teismo ekspertui suformulavo šiuos klausimus:
Žemesnės instancijos teismas
„1. Koks yra rangovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ ardymo darbų baigtumas (įvykdymas) procentais ir kokia šių darbų vertė skaičiuojant pagal šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose Nr. 1-3 nurodytas darbų kainas?
2. Koks yra rangovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ žemės darbų baigtumas (įvykdymas) procentais ir kokia šių darbų vertė skaičiuojant pagal šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose Nr. 1-3 nurodytas darbų kainas?
3. Ar bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų darbų akte Nr. 4 nurodytas žemės darbų įvykdymo procentas (37,5 %) yra teisingas?
Žemesnės instancijos teismas
4. Koks yra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ ardymo ir žemės darbų faktinis kiekis ir jų rinkos kaina?
5. Koks yra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ ardymo ir žemės darbų faktinis kiekis ir jų vertė sutartinėmis kainomis (vertinant, kad į sutarties kainą konc. įgarsinimas ir akustika, konc. apšvietimas, scenos ir žiūrovų dalies mechanizacija, kavinės įrengimai ir baldai bei kt. Pirkimo dokumentų priede II skyrius. Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai. 2 skirsnis. Specialieji reikalavimai“ 2.2 punkte „Funkciniai-planiniai sprendiniai“ nurodyta įranga ir darbai nepatenka)?
6. Ar bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ negautas grynasis pelnas, kuris yra 1 101 322,36 EUR, yra teisingai apskaičiuotas, ar realu tikėtis gauti tokį pelną įvykdžius tarp šalių pasirašytą 2018 m. balandžio 24 d. Rangos sutartį Nr. V31-64 (vertinant, kad į sutarties kainą konc. įgarsinimas ir akustika, konc. apšvietimas, scenos ir žiūrovų dalies mechanizacija, kavinės įrengimai ir baldai bei kt. Pirkimo dokumentų priede II skyrius. Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai. 2 skirsnis. Specialieji reikalavimai“ 2.2 punkte „Funkciniai-planiniai sprendiniai“ nurodyta įranga ir darbai nepatenka)? Jei ne, koks yra negautas grynasis bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ pelnas dėl Rangos sutarties nutraukimo?
7. Ar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Active Construction Management“ galėjo įvykdyti 2018 m. balandžio 24 d. Rangos sutartį Nr. V31-64 ir gauti statybos užbaigimo aktą, neatlikusi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro “Agila” darbų, numatytų techniniame projekte – koncertinio įgarsinimo ir akustikos; koncertinio apšvietimo; scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos bei baldų; kavinės įrengimo bei baldų?
8. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Active Construction Management“ ir atsakovė Neringos savivaldybės Administracija sudarė Rangos sutartį, kurios kaina buvo lygi 7 010 328,43 Eur + PVM, tačiau Rangos sutartyje atskiros darbų grupės įkainotos nebuvo. Kaip, kokiu principu/metodu turi būti tinkamai įkainotos darbų grupės, kad būtų užtikrinta užsakovo teisė į teisingą atsiskaitymą su rangovu bei užsakovo teisė atsisakyti tam tikrų darbų ir nemokėti atitinkamos kainos dalies (Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 punktas)?
9. Ar uždarosios akcinės bendrovės “Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras” 2019 m. birželio 17 d. pažymoje “Dėl tarpinių atsiskaitymų su rangovu uždarąja akcine bendrove “Irdaiva”” yra tinkamai taikytas metodas apskaičiuojant rekomenduojamą sumokėti objekto ardymo darbų kainą – 167 573,40 EUR? Jei ne, kokiu metodu reikia apskaičiuoti rekomenduojamą objekto ardymo darbų kainą ir kokio dydžio ji būtų?
10. Ar uždarosios akcinės bendrovės “Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras” 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje “Dėl atsiskaitymų su rangovu uždarąja akcine bendrove „Irdaiva“ už žemės darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 (2019-05-31) objekte „Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ Nidoje, Taikos g. 4“ rekonstrukcijos darbai” yra tinkamai taikytas metodas apskaičiuojant rekomenduojamą sumokėti objekto žemės darbų kainą – 11 405,24 Eur? Jei ne, kokiu metodu reikia apskaičiuoti objekto žemės darbų kainą ir kokio dydžio ji būtų?
11. Kiek (koks svoris) statybinio laužo galėjo susidaryti, nugriovus Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila”?
12. Ar uždarosios akcinės bendrovės “Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras” 2019 m. liepos 17 d. pažymoje “Dėl rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ faktiškai atliktų ir užaktuotų ardymo darbų kiekių objekte „Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ Nidoje, Taikos g. 4 rekonstrukcijos darbai“” yra tinkamai taikytas metodas apskaičiuojant faktinę ieškovės atliktų objekto ardymo darbų vertę – 131 183,94 Eur? Jei ne, kokiu metodu reikia apskaičiuoti faktinę ieškovės atliktų objekto ardymo darbų vertę ir kokia ji būtų?
13. Kokia būtų visų Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbų pagal techninį projektą vidutinė rinkos kaina, 36 mėnesių laikotarpiu nuo 2018-10-01 (Rangos sutarties įsigaliojimo data)? Ar ieškovė būtų gavusi pelno iš Rangos sutarties įvykdymo?“
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertas prof. dr. S. M. Teismo ekspertizės aktą Nr. 20-09 surašė 2020 m. vasario 18 d. Teismo ekspertas, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, Teismo ekspertizės akto išvadose nurodė:
„Rangovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ ardymo darbų baigtumas (įvykdymas) procentais yra 100 %. Šių darbų vertė skaičiuojant pagal šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose Nr. 1-3 nurodytas darbų kainas yra 462 632,61 EUR su PVM“ (1 klausimas).
„Atliktų darbų aktuose Nr. 1-3 žemės darbai nebuvo aktuojami. Labiausiai tikėtinas Rangovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ žemės darbų baigtumas (įvykdymas) procentais yra 24,4 %. Šių darbų vertė skaičiuojant pagal atliktų darbų akte Nr. 4 nurodytas darbų kainas yra 55 555,90 EUR su PVM“ (2 klausimas).
„Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog buvo atlikta 24,4 % visų pagal projektą numatytų žemės darbų“ (3 klausimas).
„Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ ardymo darbų labiausiai tikėtinas faktinis kiekis yra 3 095 t. Atliktų ardymo darbų vidutinė rinkos kaina 2016-03 mėn. kainomis yra 445 712,01 EUR su PVM, 2019-03 mėn. kainomis yra 500 848,36 EUR su PVM. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ žemės darbų labiausiai tikėtinas faktinis kiekis yra 2 787 m³. Atliktų žemės darbų vidutinė rinkos kaina 2016-03 mėn. kainomis yra 22 674,54 EUR su PVM, 2019-03 mėn. kainomis yra 24 676,68 EUR su PVM“ (4 klausimas).
„Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ ardymo darbų labiausiai tikėtinas faktinis kiekis yra 3095 t. Atliktų ardymo darbų vertė sutartinėmis kainomis yra 435 433,54 EUR su PVM. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atliktų Nidos kultūros informacijos centras „Agila“ žemės darbų labiausiai tikėtinas faktinis kiekis yra 2787 m³. Atliktų žemės darbų vertė sutartinėmis kainomis yra 22 100,75 EUR su PVM“ (5 klausimas).
„Tyrimo metu nustatyta, kad Pastato koncertinio įgarsinimo ir akustikos, koncertinio apšvietimo, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos bei baldų, kavinės įrengimo bei baldų įrengimo darbai yra numatyti statinio projekte, todėl šių darbų neatlikus negali būti atliktos statybos užbaigimo procedūros ir išduotas Statybos užbaigimo aktas. Rangos sutartyje, Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta, kad Rangovas turi atlikti Pastato koncertinio įgarsinimo ir akustikos, koncertinio apšvietimo, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos bei baldų, kavinės įrengimo bei baldų įrengimo darbus. Tai patvirtina ir atsakymas į konkurso metu 2013-12-17 tiekėjo užduotą klausimą. Tai reiškia, kad pagal Rangos sutartį Rangovas neprivalėjo atlikti Pastato koncertinio įgarsinimo ir akustikos, koncertinio apšvietimo, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos bei baldų, kavinės įrengimo bei baldų įrengimo, o Rangos sutartyje numatytus darbus privalėjo atlikti tokia apimtimi, kad dėl šių darbų atlikimo galėtų būti atliktos Pastato statybos užbaigimo procedūros. Pastato koncertinio įgarsinimo ir akustikos, koncertinio apšvietimo, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos bei baldų, kavinės įrengimo bei baldų įrengimo darbai turėtų būti atlikti iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios. Šiuos darbus turėtų atlikti kitas statybos rangovas arba turėtų būti sudaroma papildoma sutartis su Rangovu“ (7 klausimas).
„Rangos sutartyje nėra pateiktas atskirų rangos darbų grupių įkainojimas. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad Užsakovas ir Rangovas būtų susitarę kaip nors konkrečiai įkainoti atskiras rangos darbų grupes. Atskiros darbų grupės turėtų būti įkainojamos proporcingai darbų grupių kainai. Tai galima padaryti nustatant skaičiuojamąsias kiekvienos darbų grupės kainas ir nustatant kokią dalį kiekvienos darbų grupės skaičiuojamoji kaina sudaro visų Rangos sutartimi numatytų darbų skaičiuojamojoje kainoje“ (8 klausimas).
„UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ 2019 m. birželio 17 d. rašte „Dėl tarpinių atsiskaitymų su rangovu UAB „Irdaiva““ yra tinkamai taikytas metodas apskaičiuojant rekomenduojamą sumokėti objekto ardymo darbų kainą (t. y. proporcingai ardymo darbų kainos daliai skaičiuojamojoje kainoje yra apskaičiuota sutartinė ardymo darbų kaina), tačiau tyrimo metu nustatyta išeities duomenų neatitiktis: UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ priėmė, kad Rangos sutartyje nurodyta kaina apėmė ir įrenginių bei įrangos (koncertinis įgarsinimas, akustika, apšvietimas, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacija) įrengimo kainą, tačiau faktiškai į Rangos sutarties kainą minėtos įrangos kaina nebuvo įtraukta. Dėl nustatytos pradinių duomenų neatitikties apskaičiuotos 167 573,40 EUR sumos negalima laikyti pagrįsta. Tyrimo metu nustatyta sutartinė objekto ardymo darbų kaina yra 435 433,54 EUR su PVM“ (9 klausimas).
„UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje „Dėl atsiskaitymų su rangovu UAB „Irdaiva“ už žemės darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 (2019-05-31) objekte „Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ Nidoje, Taikos g. 4“ rekonstrukcijos darbai“ yra tinkamai taikytas metodas apskaičiuojant atliktų žemės darbų vertę (t. y. proporcingai žemės darbų kainos daliai skaičiuojamojoje kainoje ir nustatytam faktiškai atliktam žemės darbų kiekiui yra apskaičiuota sutartinė faktiškai atliktų žemės darbų kaina), tačiau tyrimo metu nustatyta išeities duomenų neatitikčių: UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ priėmė, kad Rangos sutartyje nurodyta kaina apėmė ir įrenginių bei įrangos (koncertinis įgarsinimas, akustika, apšvietimas, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacija) įrengimo kainą, tačiau faktiškai į Rangos sutarties kainą minėtos įrangos kaina nebuvo įtraukta. UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ priėmė, kad iškasto grunto tūris yra užfiksuotas geodeziniame įvertinime, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad tikrasis statybos vietoje iškasto grunto tūris yra užfiksuotas statybos darbų žurnale. Dėl nustatytų pradinių duomenų neatitikčių apskaičiuotos 11 405,24 EUR sumos negalima laikyti pagrįsta. Tyrimo metu nustatyta faktiškai atliktų žemės darbų sutartinė kaina yra 22 100,75 EUR su PVM“ (10 klausimas).
„Labiausiai tikėtina, kad nugriovus Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą „Agila“ galėjo susidaryti 3 095 t statybinio laužo. Tyrimas šiuo klausimu pateiktas trečiajame skyriuje“ (11 klausimas).
UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ 2019 m. liepos 17 d. pažymoje „Dėl rangovo UAB „Irdaiva“ faktiškai atliktų ir užaktuotų ardymo darbų kiekių objekte „Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ Nidoje, Taikos g. 4 rekonstrukcijos darbai“ yra tinkamai taikytas metodas apskaičiuojant atliktų ardymo darbų vertę (t. y. proporcingai ardymo darbų kainos daliai skaičiuojamojoje kainoje ir nustatytam faktiškai atliktam ardymo darbų kiekiui yra apskaičiuota sutartinė faktiškai atliktų ardymo darbų kaina), tačiau tyrimo metu nustatyta išeities duomenų neatitikčių: UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ priėmė, kad Rangos sutartyje nurodyta kaina apėmė ir įrenginių bei įrangos (koncertinis įgarsinimas, akustika, apšvietimas, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacija) įrengimo kainą, tačiau faktiškai į Rangos sutarties kainą minėtos įrangos kaina nebuvo įtraukta. UAB „Vakarų regiono statyba konsultacinis biuras“ priėmė, kad nustatytas Pastato konstrukcijų tūris yra tolygus nesusigulėjusio statybinio laužo tūriui ir svorio skaičiavimams priėmė tankį, lygų 1,2 t/m3, tačiau faktiškai Pastato konstrukcijų svoris turėtų būti žymiai didesnis. Dėl nustatytų pradinių duomenų neatitikčių apskaičiuotos 131 183,94 EUR sumos negalima laikyti pagrįsta. Tyrimo metu nustatyta faktiškai atliktų ardymo darbų sutartinė kaina yra 435 433,54 EUR su PVM“ (12 klausimas).
Teismo ekspertas į 6 klausimą neatsakė, o dėl 13 klausimo nurodė, kad „36 mėnesių laikotarpis nuo 2018-10-01 baigiasi 2021-10-01. Ekspertas negali žinoti, koks bus statybos rinkos kainų pokytis ateityje, t. y. beveik po 2 metų nuo ekspertizės atlikimo. Statybos įmonės pelnas priklauso nuo daugelio dalykų, pvz. įmonės veiklos organizavimo efektyvumo, mokesčių sistemos (jos pokyčių) šalyje bei daugelio kitų faktorių. Teismo ekspertas negali atsakyti į klausimą, ar ieškovė būtų gavusi pelno iš Rangos sutarties įvykdymo. Pažymėtina, kad pelno nustatymas išeina iš teismo eksperto specialiųjų žinių ribų.“
Kaip matyti iš Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. KT-96, Taryba pripažino, kad teismo ekspertas Teismo ekspertizės akto išvadoje, pateikdamas atsakymą į 7-ąjį klausimą, atliko teisinį vertinimą ir tuo pažeidė Etikos kodekso 7.3 papunktyje įtvirtintą sąžiningumo principą. Už šį pažeidimą Taryba ekspertui pareiškė įspėjimą. Ši Tarybos sprendimo dalis nėra ginčijama, todėl teismas dėl šio konstatuoto pažeidimo plačiau nepasisako.
Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.
Kaip jau buvo minėta, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų nenagrinėja.
Administracijos skundo, adresuoto Tarybai, turinys patvirtina, kad Administracija nesutiko su teismo eksperto skaičiavimais, kurių pagrindu ekspertas nustatė statybinio laužo išvežimo kainą ir pateikė išvadą į jam teismo užduotą klausimą. Šie teismo eksperto veiksmai laikytini procesiniais.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismo eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).
Administracija Tarybai nepateikė jokių teismo procesinių dokumentų, kuriuose būtų konstatuotas teismo eksperto netinkamas ar aplaidus pareigų vykdymas.
Vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą, pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Taryba jai pateiktus skundus, susijusius su teismo eksperto veiksmais, nagrinėja vertindama, ar ekspertas veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtintų principų, tuo tarpu pačios ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija.
Todėl Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Darbo reglamento 2 punktu, pagrįstai šią Administracijos skundo dalį paliko nenagrinėtą.
Civilinio proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu: 1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti.
Ekspertas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai, 67 straipsnio 1 dalis).
Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės.
Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų, pateiktų Tarybai, ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių, teismo ekspertas pripažįsta, kad jis teikė UAB „Irdaiva“ konsultacines paslaugas. Paskutinį kartą UAB „Irdaiva“ konsultacinę išvadą pateikė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Pareiškėjos prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad teismo ekspertas UAB „Irdaiva“ konsultacines išvadas teikė ne byloje, kurioje atliko teismo paskirtą statybos ekspertizę, o kitose bylose, kurios nėra susijusios su aptariama byla.
Pareiškėjos pateikti skundo argumentai dėl galimo teismo eksperto nešališkumo yra subjektyvi pareiškėjos nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Ta aplinkybė, kad teismo ekspertas anksčiau yra teikęs asmeniui konsultacijas, nusiteikia jokio pagrindo abejoti teismo eksperto šališkumu ir suinteresuotumu bylos baigtimi.
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Taryba šioje dalyje pagrįstai nekonstatavo teismo eksperto Etikos kodekso 8.1 ir 8. 2 papunkčių pažeidimo.
Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo ekspertas pažeidė ir Etikos kodekso 4.2 papunktyje įtvirtintą nepriklausomumo principą – būti nepaperkamas ir vengti bet kokios neteisėtos įtakos, kuri gali paveikti ekspertinių tyrimų rezultatus.
CPK 213 straipsnis nustato kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti.
Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 metų sausio 15 d. nutarties, atlikti ekspertizę prof. dr. S. M. pasiūlė atsakovė, t. y. Neringos savivaldybės administracija. Teismas, parinkdamas ekspertą, vertino, kad prof. dr. S. M. ekspertizės trukmė yra trumpesnė, tai yra iki 6 savaičių, kas sudaro 30 darbo dienų, prof. dr. S. M. siūloma ekspertizės kaina yra aiškesnė – 4 500 EUR. Teismas, pavesdamas atlikti prof. dr. S. M. ekspertizę, atsižvelgė į ekspertų apibrėžiamą ekspertizės trukmę, ekspertų išsilavinimą, ekspertizės kainos aiškumą.
Pažymėtina, jog sutikimas (Nr. 3-266) atlikti teismo ekspertizę, kurį teismo ekspertas 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė Administracijai, kaip proceso šaliai, laikytinas tarpiniu veiksmu, kuriuo siekiama preliminariai apibrėžti ekspertizės ribas ir gauti preliminarų eksperto sutikimą atlikti ekspertizę. Toks eksperto sutikimas neįpareigoja teismo nustatyti būtent tokius klausimus, kuriais duotas sutikimas. Kaip jau buvo nurodyta, klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas.
Pagal CPK 214 straipsnio 3 dalį ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją.
Kaip matyti iš Teismo ekspertizės akto, būtent šia teise teismo ekspertas ir pasinaudojo, atsisakydamas atsakyti į 13-tą klausimą.
Etikos kodekso 7.3 papunktyje įtvirtintas sąžiningumo principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis.
Teismas sutinka su Tarybos išvada, kad teismo ekspertas, prieš pavedant jam atlikti teismo ekspertizę pateikdamas preliminarų sutikimą atsakyti į pareiškėjos nurodytus klausimus, o teismo ekspertizės atlikimo metu atsisakęs atsakyti į 13-ąjį Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi pateiktą klausimą, nepažeidė Etikos kodekso 7.3 papunkčio reikalavimų.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Taryba, nagrinėdama Administracijos skundą, vertino ir aplinkybes, susijusias su ekspertizės apmokėjimu. Pareiškėja skunde, pateiktame teismui, jokių nesutikimo motyvų dėl šių Tarybos Sprendimo argumentų nepateikė. Todėl teismas dėl ekspertizės apmokėjimo, jos kainos plačiau nepasisako.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Administracija, skunde adresuotame Tarybai, teismo eksperto atsisakymo atsakyti į 13-tą klausimą nesiejo su galimu jo šališkumu. Taryba šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjos skundo argumentai dėl teismo eksperto veiklos, kurie nebuvo nurodyti Tarybai ir Taryba dėl jų nepasisakė, sprendžiant skundžiamo Tarybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nėra reikšmingi.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi teisę proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Atmetus pareiškėjos skundą, priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.