Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-01 · Civilinė byla Nr. e2-3563-466/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-01
Bylos Nr.
e2-3563-466/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38341-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3563-466/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38341-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Moment Credit“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.) 1 870,45 Eur skolą, 1 952,52 Eur kredito kainą, 970,48 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2015 m. gegužės 8 d. su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo paskolinta 1 595,60 Eur suma, o 2015 m. spalio 15 d. atsakovui papildomai buvo paskolinta 350 Eur suma. Iš viso atsakovui buvo suteiktas 1 945,60 Eur kreditas, kurį jis turėjo grąžinti iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Atsakovas grąžino ieškovei pirmąsias 8 įmokas, pagal kredito sutartimi nustatytą grafiką, tačiau tolimesnių mokėjimų nevykdė. Ieškovė atsakovą taip pat informavo SMS pranešimais apie turimą skolą, tačiau atsakovas pasiskolintos kredito sumos negrąžino.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 870,45 Eur negrąžinta paskola (vartojimo kreditas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 952,52 Eur kredito kainą, t. y. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuotinos iki ieškinio pateikimo dienos (ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d.). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės mokėti fiksuotas palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu neįvykdė, ieškovei priteistinos 1 952,52 Eur pelno (mokėjimo) palūkanos (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Visi kreditoriai pagal įstatymą turi teisę gauti kompensuojamąsias palūkanas, jeigu piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir su skolininkais sutartyse nenustatyti kitokie tokio prievolės nevykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 970,48 Eur palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. Šios palūkanos, skaičiuojamos praleidus piniginės prievolės vykdymo terminą, priešingai negu nurodo ieškovė, laikytinos kompensuojamosios palūkanos, kurių paskirtis kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti 0,13 procento dydžio per dieną kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia minimalų vartotojo teisių apsaugos standartą.

Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų 2 punkte numatytos kompensacinės palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos pavėluoto mokėjimo atveju už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės vykdymo termino praleidimą.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos.

Ieškovės reikalavimas priteisti 970,48 Eur kompensuojamųjų palūkanų, taikant 0,13 procento dydžio bendrą kredito kainos dienos normą, už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. aiškiai pažeidžia atsakovo kaip kredito gavėjo interesus, todėl yra laikytinas nepagrįstu. Kadangi tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kredito gavėjui taikomų kompensuojamųjų palūkanų dydis turi būti ribojamas. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 0,05 procento dydžio kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., iš viso – 313,30 Eur kompensuojamųjų palūkanų (1 870,45 Eur x 0,05 proc.) x 335 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (4 136,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 108,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) ir CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo taip pat priteistinos 3,58 Eur pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), 1 870,45 Eur skolą, 1 952,52 Eur kredito kainą, 313,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4 136,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas