Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-244-300/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-10-23
Bylos Nr.: 1A-244-300/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44630-2018-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vidmantas Mylė, Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: M. G., Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros
Civilinis ieškovas: B. T., I. B.
Advokatai: Dalius Vaičiulis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-300/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44630-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.26.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistojo M. G. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (dėl veikos G. P. atžvilgiu) šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl veikos N. U. atžvilgiu) vienų metų laisvės apribojimo bausme.

pagal BK 284 straipsnį (dėl veikos B. T., I. B. atžvilgiu) vienų metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. G. paskirta subendrinta vienų metų dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš M. G. nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms B. T. ir I. B. po 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 1 d., apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, spjovė G. P. ir iškeikė necenzūriniais žodžiais, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, abejomis rankomis sugriebęs nukentėjusiajai G. P. už plaukų juos tampė bei vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į dešinės pusės kaklo sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, svetainės kambaryje, žodinio konflikto metu viena ranka paėmęs už plaukų N. U. tempė ir parvertė ant lovos, po to, vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušio sritį, kaktą ir ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, kairiojo antakio srityje, intraodines kraujosruvas dešinio užausio dešiniame žande, dešinėje plaštakoje ir kairėje plaštakoje, dėl to nukentėjusiajai N. U. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

3. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 8 d. 0.25 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą B. T. ir vieną kartą I. B. į veido sritis, taip nukentėjusiosios sukeldamas fizinį skausmą bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas už tai, kad sumušė B. T., ir šiame epizode bylą nutraukti, atitinkamai sumažinti jam paskirtą bausmę.

4.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajai B. T., tokių jo veiksmų neužfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše matyti, kaip B. T. atlieka smurtinius veiksmus jo atžvilgiu (suduoda smūgius rankomis ir kojomis), po konflikto abi merginos, t. y. B. T. ir I. B., grįžta į kavinę, jokių sužalojimų ant jų nesimato. Tikėtina, kad B. T. galėjo susižaloti jau po įvykio, nes dėl sumušimo ji kreipėsi praėjus penkioms dienoms po konflikto. Be to, apklausos metu B. T. pripažino, kad ji kreipėsi į policiją tik po to, kai jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai pareikšti įtarimai atlikus smurtinius veiksmus M. G. atžvilgiu. Dėl šios veikos yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūras Dževečka prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį ir nuteistajam M. G. bausmės laikotarpiu paskirti įpareigojimus: (1) nevarto alkoholio, (2) nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose, kuriuose parduodami alkoholiniai gėrimai, (3) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

5.1. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas bausmę nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad M. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi epizoduose dėl I. B., G. P., N. U. sumušimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi jis savo kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo viešoje vietoje smurtaujant B. T. ir I. B. atžvilgiu pripažino tik prispirtas byloje surinktų ir teisme patikrintų duomenų.

5.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai ignoravo prokuroro prašymą dėl įpareigojimų ir draudimų paskyrimo nuteistajam. Kaip teisingai pastebėjo teismas, M. G. pažeidinėjo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos – sąlygas, nevyko į teismo posėdžius, nurodydamas, jog yra išvykęs darbo reikalais, vilkino bylos nagrinėjimą, be to, trečią nusikalstamos veikos epizodą įvykdė nepraėjus metams po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, bet tai neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad visas nusikalstamas veikas M. G. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kad dvi veikos padarytos viešoje vietoje nakties metu prie netoliese esančių viešojo maitinimo įstaigų, kuriose vėlyvu laiku parduodamas alkoholis, tai akivaizdžiai rodo poreikį specifiškai individualizuotai apriboti laisvę M. G., paskirti jam drausminus, kurie darytų teigiamą poveikį. Teismui nustačius konkrečias aplinkybėms, kurios turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būtina imtis priemonių ir užkirsti kelią tokių kaltininko gyvenimo aplinkybių pasikartojimui ateityje.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroro skundą atmesti. Prokuroras prašė tenkinti jo skundą, o nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu pripažįstant jį kaltu atlikus smurtinius veiksmus B. T. atžvilgiu, dėl kitų nusikalstamų veikų jis neginčija savo kaltės, jos kvalifikavimo. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkama individualizavo bausmę: netinkamai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nepagrįstai nepaskyrė įpareigojimų, draudimų, kurie darytų teigiamą įtaką nuteistajam.

Dėl nuteistojo veiksmų B. T. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to prašo proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-693/2019, 8 punktas) Vien aplinkybė, kad nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų bei kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kad nuteistasis M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nes 2018 m. rugsėjo 8 d. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje konflikto metu atliko smurtinius veiksmus dviejų merginų atžvilgiu, t. y. kiekvienai nukentėjusiajai ranka sudavė į veido sritį ir taip joms sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė viešąją tvarką.

10. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme, kuriuo akivaizdžiai surikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-648/2018, 15 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Nagrinėjamu atveju nuteistasis neneigia, kad viešoje vietoje, kurioje buvo pašalinių žmonių, jis ranka sudavė I. B. į veidą, tačiau neigia trenkęs kitai nukentėjusiajai, t. y. B. T.. Nukentėjusiųjų B. T., I. B., liudytojų V. B., A. V., K. R. bei vaizdo kamerų įrašai leidžia pagrįstai manyti, kad žodinio konflikto metu nuteistasis vieną kartą trenkė B. T. į veidą. (1 t., b. l. 24–27, 36–37, 40–43, 57–58, 66–69, 71–73, 89–95, 96–104, 107–110, 146–148, 151–153; 2 t., b. l. 38–41, 52–55) Aplinkybę, kad nuteistasis sudavė du smūgius, patvirtina ir miesto bei kavinės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. (1 t., b. l. 89–95, 96–104) Nors vaizdo įrašuose nėra užfiksuota momentas kaip nuteistasis trenkia B. T. (tik matosi, kad kažkam trenkia), teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų, jų draugės V. B. bei nuteistojo draugo A. V. parodymais, nes jie aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, juose nėra esminių prieštaravimų. B. T., I. B., V. B. ir A. V. (nuteistojo draugas), būdami supažindinti su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą, viso tyrimo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. prie kavinės įvyko žodinis konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo, šio konflikto metu B. T. sudavė smūgius M. G., o nuteistasis trenkė B. T., vėliau ir I. B.. (1 t., b. l. 24–27, 36–37, 40–43, 57–58, 66–69, 71–73, 146–148, 151–153; 2 t., b. l. 38–41, 52–55) Netrukus po įvykio su nukentėjusiosiomis bendravęs liudytojas K. R. patvirtino, kad merginos jam sakė, jog abi jas sumušė, be to, liudytojas matė, jog vienas B. T. skruostas buvo paraudęs ir patinęs. (1 t., b. l. 107–110) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis neigė sudavęs smūgį B. T. į veidą, tačiau kitoje baudžiamojoje, kurioje buvo sprendžiamas B. T. baudžiamosios atsakomybės klausimas, pats nuteistasis M. G. pripažino, kad vieną kartą delnu trenkė į veidą B. T.. Šią aplinkybę patvirtino gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-895-632/2019. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d., kai Šiaulių apygardos teismas 2019 m rugsėjo 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-354/2019 atmetė nuteistosios B. T. apeliacinį skundą. Taigi byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis M. G. viešoje vietoje konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį B. T. į veidą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Sutiktina, kad vaizdo įrašuose nematyti sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, kurie vėliau buvo užfiksuoti atlikus nukentėjusiais apžiūrą (1 t., b. l. 44–48), tačiau tai savaime nepaneigia, kad nuteistasis panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Visų pirma, vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu, todėl tam tikrų detalių, kaip paraudimas ant veido, jame numatyti. Antra, mėlynės išryškėja tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Pastebėtina, kad netrukus po konflikto liudytojas K. R. bendraudamas su nukentėjusiąja matė, jog vienas B. T. skruostas patinęs ir paraudęs (1 t., b. l. 107–110), būtent šioje vietoje apžiūros metu ant nukentėjusiosios B. T. veido nustatytos mėlynės.

12. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu B. T. buvo pripažinta kalta dėl to, kad ji 2018 m. rugsėjo 8 d. 0.25 val. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia delnu sudavė ne mažiau kaip du smūgius M. G. į veidą, tačiau tai nepaneigia M. G. kaltės pagal BK 284 straipsnį, nes nuteistasis muštynių metu atliko smurtinius veiksmus dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. ne jį puolančios merginos atžvilgiu. Tai rodo, kad smurtas buvo naudojamas ne gynybos, o puolimo tikslais. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje B. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo, t. y. M. G. elgesys, nes jis pirmasis ėmė įžeidinėti kaltinamosios draugę bei ją pačią, rodo, kad nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs. Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad nuteistasis M. G. fizinį smurtą naudojo ne siekdamas apsiginti nuo pavojingo B. T. kėsinimosi, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš pat smūgio sudavimą B. T. elgesys atitiko visas BK 28 straipsnio 1–2 dalyse numatytas kėsinimosi sąlygas (t. y. buvo pavojingas, realus ir akivaizdus), nuo kurio būtų reikėję gintis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl muštynėse nėra besiginančiųjų, muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-511/2018, 13 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vyko abipusės muštynės, kurių metu nuteistasis ir nukentėjusioji vienas kitam sudavė smūgius, smurtas buvo naudojamas ne gynybos, o puolimo tikslais, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 28 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų būtinosios ginties sąlygų.

13. Nors nuteistasis kelia versiją, kad apžiūros protokole nustatytos mėlynės ant nukentėjusiosios B. T. atsirado ne dėl jo veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus suduodamas smūgį kitam asmeniui suvokia, jog tokie jo veiksmai sukels tam tiktas pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą. Nustačius, kad nuteistasis panaudojo fizinį smurtą ir trenkė nukentėjusiajai B. T. į veidą, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai atvejais, kad dėl viešoje vietoje panaudoto fizinio smurto kitam asmeniui sukeliamas tik fizinis skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuomet veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013), todėl pagrįstai M. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį dėl 2018 m. rugsėjo 8 d. įvykių.

14. Sutiktina, kad dėl 2018 m. rugsėjo 8 d. konflikto pirmasis į policijos pareigūnus kreipėsi nuteistasis, o šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2018 m. rugsėjo 14 d. pagal nukentėjusiųjų pareiškimą (1 t., b. l. 1–6). Priešingai, nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo padavė ne B. T., o kita nukentėjusioji, t. y. I. B. (1 t., b. l. 9–11), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šį ikiteisminį tyrimą inicijavo B. T. norėdama jam atkeršyti dėl jos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo.

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio pripažino M. G. kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą dviejų nukentėjusiųjų (t. y. B. T. ir I. B.) atžvilgiu.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra viena M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi panaudojęs fizinį smurtą I. B., G. P., N. U. atžvilgiu. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, prokuroro vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

17. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika)

18. Sutiktina su prokuroro argumentu, kad dėl 2018 m. rugsėjo 8 d. veikos M. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi smurtavęs tik I. B. atžvilgiu, jis neigė sudavęs smūgį kitai nukentėjusiajai – B. T., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma ne dėl atskiro nusikalstamos veikos epizodo, o dėl visos veikos. Įvertinus nuteistojo parodymus matyti, kad jie neprisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, jis visiškai nerodė pastangų atskleisti visas teisiškai reikšmingas 2018 m. rugsėjo 8 d. įvykio aplinkybes. Pateikdamas savo įvykių versijas nuteistasis siekė sušvelninti, minimizuoti baudžiamąją atsakomybę: iš pradžių teigė, kad B. T. jis tik nustūmė nuo savęs (1 t., b. l. 140?143), akistatos metu pripažino, kad stumdamas galėjo sužeisti B. T., bet ar pataikė į veidą, negali pasakyti (1 t., b. l. 151?153), o pirmosios instancijos teisme nurodė, kad galėjo jai suduoti, kai gynėsi (2 t., b. l. 52?55), taip pat bandė teisintis, kad nusikalto dėl suvartoto alkoholio. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nuteistasis neišreiškė kritinio savo veiksmų vertinimo, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nedėjo pastangų atlyginti nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosios padarytą neturtinę žalą, nors žinojo apie nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Tokia nuteistojo M. G. pozicija neleidžia pripažinti, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nuteistasis nepripažino esminio BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – įžūlaus elgesio, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu B. T. atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. veikos atžvilgiu nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis neigė tyčia sudavęs smūgį B. T. į veidą, todėl ji šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

19. Pašalinus šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, nes skiriant bausmė pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (asmeninio konflikto metu viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: jaunas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 117–119), nepraėjus vieniems metams po to, kai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1 t., b. l. 125–128), M. G. padarė šį naują tyčinį nusikaltimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl paskyrė vienų metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, t. y. šiek tiek didesnę nei šio BK straipsnio sankcijoje ir BK 48 straipsnyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmę, ją vėliau subendrino su kitomis bausmėmis. Taigi net ir pašalinus M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirta bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės

20. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs M. G. kaltu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) ir 140 straipsnio 1 dalį paskyrė jam sankcijoje numatytą bausmę ? laisvės apribojimą. Prokuroro manymu, teismas netinkamai individualizavo nuteistajam paskirtą bausmę, nes nepaskyrė jam papildomų pareigų ir įpareigojimų, kurie darytų teigiamą įtaką nuteistajam, padėtų pasiekti bausmės tikslus.

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria prokuroro pozicijai, kad nuteistajam nepaskyrus papildomų draudimų ir įpareigojimų, nebus įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju tikslinga nuteistajam uždrausti vartoti alkoholį, nes visas tris nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe). Atsižvelgiant į tai, kad du nusikaltimus nuteistasis padarė nakties metu būdamas viešoje vietoje (prie kavinės), tikslinga nuteistąjį įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojus nuteistąjį nevartoti alkoholio ir nakties metu būti namuose, netikslinga papildomai uždrausti nuteistajam lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, kuriuose parduodami alkoholiniai gėrimai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), nuteistajam paskirtini anksčiau nurodyti įpareigojimai, draudimai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl 2018 m. rugsėjo 8 d. viešosios tvarkos sutrikdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi paskirti nuteistajam M. G.: 1) įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nerijus Masiulis Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė