- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-232-354/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43793-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- B. T.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir B. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 7 punktu B. T. paskirtas įpareigojimas – baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio, t. y. 250 Eur, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki bausmės pabaigos.
Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš B. T. nukentėjusiojo M. G. naudai priteista 150 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. B. T. nuteista už tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 00.25 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia delnu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. G. į veidą ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji B. T. prašo pakeisti 2019 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: panaikinti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę arba pakeisti ją kita, nesusijusią su pinigų mokėjimu, taip pat panaikinti nuosprendžiu priteistą atlyginti turtinę žalą kaip neįrodytą, sumažinti advokato pagalbai priteistas išlaidas.
2.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. kavinėje ir prie kavinės (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis iš jos visaip šaipėsi, užgauliojo, tai yra nukentėjusysis ją visaip provokavo, todėl priėjusi sudavė du smūgius delnu nukentėjusiajam į veido sritį. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ir teismas nustatė, jog nukentėjusysis pirmas pradėjo įžeidinėti jos draugę, o po to ir ją pačią. Nuteistosios manymu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į paties nukentėjusiojo elgesį – jos (nuteistosios) įžeidinėjimą, jos jauną amžių, ją charakterizuojančius duomenis – neteista, nebausta, seniūnijos charakterizuojama teigiamai, šeiminę padėtį, t. y. šiuo metu nedirbanti, viena augina 2012 m. gruodžio 15 d. gimusį sūnų, jai nepagrįstai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, apeliantė pažymi, kad jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – girtumas, neįrodyta. Nuteistoji teigia, kad su kaltinimu sutiko, nes norėjo greičiau baigti bylą, ir ji neturėjo advokato.
2.2. Be to, skunde nuteistoji teigia, kad teismas neteisingai priteisė turtinės žalos atlyginimą, kuris visiškai neįrodytas. Apeliantės manymu, priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti taip pat per didelės, nes teismo posėdis vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistosios B. T. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistosios B. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie nagrinėjant nuteistosios apeliacinį skundą plačiau neaptariami ir nevertinami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone, priteistų išlaidų nukentėjusiojo atstovo darbui apmokėti dydžiu, priteistos turtinės žalos dydžiu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliantė nesutinka su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą pagrįstumu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apeliantės argumentu.
6.1. BK 2 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymą. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.
6.2. Nagrinėjamu atveju nuteistajai B. T. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, o pagal BK 48 straipsnio 6 dalies 7 punktą, kaip nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog BK 48 straipsnio 6 dalies 7 punkto apskritai nėra baudžiamajame įstatyme. Taigi, nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu buvo taikyta neegzistuojanti baudžiamojo kodekso norma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad B. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė 2018 m. rugsėjo 8 d., todėl sprendžiant dėl jai skiriamos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, turi būti atsižvelgiama į veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pagal šiuo metu galiojančią BK 67 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri įsigaliojo 2019 m. liepos 6 d., yra numatyta, kad asmeniui kartu su bausme galima paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau B. T. inkriminuotos veikos įvykdymo metu BK 67 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) nebuvo numatyta galimybės asmeniui kartu su bausme skirti ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BK 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nepagrįstai B. T. kartu su laisvės apribojimo bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
7. Atsakant į skundo argumentus dėl priteistų išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui apmokėjimo pažymėtina, jog BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G. apmokėti dydžio, atsižvelgė į tai, kad byla nesudėtinga, nebuvo atlikta sudėtingų tyrimo veiksmų, įvertinta ir apeliantės nurodoma aplinkybė, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat buvo vertinama ir kaltinamosios turtinė, šeiminė padėtis ir pripažinta, kad B. T. turtinė padėtis yra prasta. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai iš kaltinamosios nusprendė priteisti tik pusę reikalaujamos sumos už advokato paslaugas nukentėjusiajam, t. y. 250 Eur, ši suma nelaikytina aiškiai per didele, nes atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo mažinti priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį.
8. Nors apeliantė skunde nurodė, kad teismas neteisingai priteisė turtinės žalos atlyginimą, kuris, apeliantės teigimu, visiškai neįrodytas, tiek iš byloje pareikšto civilinio ieškinio (1 t., b. l. 74–76), tiek iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog turtinės žalos atlyginimo klausimas byloje apskritai nebuvo spręstas, nes civiliniu ieškiniu nebuvo prašoma priteisti turtinę žalą, todėl jokia turtinė žala iš nuteistosios ir nebuvo priteista. Taigi, apeliantės skundo argumentai dėl turtinės žalos priteisimo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendį: panaikinti B. T. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.