- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- e2-4177-308/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00396-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- G. S.
atsakovui G. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei pagal O. S. ieškinį atsakovui G. S.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti jos su atsakovu G. S. sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje,įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė,kad nuo 2016 metų jų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas- santuokoje išryškėjo jų skirtingas požiūris į gyvenimą, į kasdienių buitinių reikalų tvarkymą, problemų sprendimą, ėmę tarpusavyje pyktis, atsiskleidė ryškūs charakterio skirtumai. Dėl to ėmė kilti problemos, kurių nesugebėję taikiai ir gražiai išspręsti. Jos sutuoktinis ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, prieš ją fiziškai smurtauti. Dėl to 2016 m. gegužės 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate pagal LR BK 140 str. 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21727-16. 2016 m. birželio 1 d. šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes su savo sutuoktiniu susitaikiusi ir jam atleidusiu, patikėjusi, kad jis gali pasikeisti.
Deja, tačiau jų santykiai nepagerėjo, nuo 2018 m. pradžios pradėję gyventi atskirai- nors liko gyventi po vienu stogu, tačiau nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebetvarko bendro ūkio, kiekvienas rūpinasi savo pajamomis bei išlaidomis, nebeturi jokių bendrų interesų.
2020 m. vasario 18 d. ji ir vėl patyrusi savo sutuoktinio fizinį smurtą, tą pačią dieną Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate pagal LR BK 140 str. 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07266-20. Atlikus ikiteisminį tyrimą jos sutuoktinis buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu.Šiuo metu atsakovas yra išsikėlęs gyventi pas savo dukrą (duomenys neskelbtini), todėl jau kurį laiką net nebegyvena po vienu stogu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK Trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. LR CK 3.60 str. 3 d. susiaurina kaltės ribas, preziumuojama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Pagrindinės santuokos nutraukimo priežastys- atsakovo netinkamas elgesys šeimoje, savo, kaip sutuoktinio pareigų nevykdymas, psichinis bei fizinis smurtas jos atžvilgiu. Į bylą pateikiami įrodymai patvirtina atsakovo fizinį smurtą jos atžvilgiu, todėl jų santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Dėl privalomosios meditacijos
Atsakovas G. S. atsisakė nutraukti santuoką abipusiu šalių sutarimu, todėl 2020 m. vasario mėnesį kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios meditacijos.
2020-02-12 Tarnyba raštu, reg. Nr.(l 1.7.)TPS-2283, adresu (duomenys neskelbtini)kreipėsi į G. S. su prašymu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tačiau atsakovas neapteikė sutikimo dėl mediacijos vykdymo, todėl laikoma, jog G. S. nesutiko pasinaudoti privalomąja meditacija.Todėl ji įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis i teismą dėl ginčo išsprendimo.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo
Bendrų kreditorių neturi, atsakovo kreditoriai jai nėra žinomi. Santuokos metu įgyto dalintino turto neturi.
Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų
LR CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Esanti neįgali, jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, tačiau išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo neprašo. Prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas- sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko pilnai ,bei nenurodė jokių motyvų ,kodėl jis sutinka dėl santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Santuokos sudarymo įrašu patvirtinama,kad šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini.
Įsiteisėjusiu 2020-03-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu Nr.e1-370-922/2020 patvirtinama,kad G. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str.2d.dėl fiiznio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo O. S. 2020 m vasario 18d.
Teismas konstatuoja:
LR CK 3.28 str. numatyta , kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės išdėstytų aplinkybių matyti, kad šalims šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko dėl nesutarimų, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teisių ir pareigų įgyuvendinimo. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad nuo 2017 m pradžios sutuoktiniai gyvena atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, nebendrauja. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Ieškovė teisme nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes bendras jų gyvenimas nesusiklostė dėl atsakovo polinkio girtauti ir smurto naudojimo jos atžvilgiu, jų santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, jie gyvena visiškai atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, nebendrauja, visas pajamas ir išlaidas tvarko atskirai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė ir ieškovės motyvų dėl santuokos iširimo priežasčių neginčijo teismo posėdyje ir ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, tuo faktiškai pripažindamas ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu byloje nustatytas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis),kadangi jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio ,pareigas girtaudamas ir nesūpindamas šeima,bei smurtaudamas prieš sutuoktinę .Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta.
Ieškovė prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę ir toks jos prašymas tenkintinas, atsakovas nprieštaravimo tam nepareiškė.Taip pat nepriteistinas išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito,kadangi šalys neprašo priteisti tokį išlaikymą, nes šalys yra darbingos.
Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Šalys nurodė,kad jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruoto turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant santuoką, nėra įgiję. Ieškovė nurodė, jog ji jokių kreditorių neturi, atsakovas taip pat nenurodė,jog turėtų kokių tai kreditorių.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Ieškovės pateiktais dokumentais patvirtinama,kad ji paduodant ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio valstybei,bei turėjo 100 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK CK 3. 60, 3.61 str.,CPK 259,265,268,270 str., 385 str.
nusprendė:
Santuoką, sudarytą tarp ieškovės O. S.(iki santuokos S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). ir atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje,įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo G. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę-S., atsakovui S..
Priteisti ieškovei O. S. iš atsakovo G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis)Eur turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų .
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.