Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei – UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 221,52 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Vidrus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėjas N. M. 2018-02-22 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį 19056/9107728, kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018-12-08 buvo aplietas minėtas apdraustas objektas. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu. Iš ieškovės pateikto turto apžiūros akto matyti, kad 2018-12-08 butas buvo aplietas dėl to, kad lyjant per lubas pradėjo bėgti vanduo. Butas yra paskutiniame namo aukšte ir buvo užlietas nuo namo stogo, dėl nesandarios stogo konstrukcijos. Ieškovė nustatė, kad buto savininkei buvo padaryta 221,52 Eur žala, kurią kompensavo ir įgijo reikalavimo teisę į draudimo išmokos grąžinimą iš už žalą padariusio atsakingo asmens. Byloje nustatyta, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) administruoja, t. y. eksploatuoja ir už jo techninę būklę yra atsakingas, UAB Mano Būstas Aukštaitija, kuris perėmė UAB „Aukštaitijos būstas“ teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnis reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnio pagrindu vietoj draudėjo į tą patį jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore, vadovaudamasi jai Lietuvos Respublikos civilinio kodekse, Administravimo nuostatuose ir Reglamente apibrėžtomis pareigomis, turi pareigą prižiūrėti administruojamo namo bendrąsias konstrukcijas, šiuo konkrečiu atveju – namo stogą.

2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administravimo nuostatų 7.7 punktas numato, kad Administratorius nustatęs, kad bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė .

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės tokio pobūdžio bylose svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, statybos techninio reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 12 punkte yra nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: 1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 35 punkte nurodyta, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: 1. pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; 2. vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; 3. statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: 1. kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui); 2. neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui (Reglamento 38-39 punktai). Namo būklei įvertinti atliekami: 1. nuolatiniai namo būklės stebėjimai: 1.1. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; 1.2. dažniau kaip kartą per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 93-94 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2018 m. buvo atliekami namo stogo remonto darbai, kuriuos pagal 2018-04-03 sudarytos ilgalaikę rangos sutarties Nr. AKB-SUT-18-0127 priedą Nr. 2 vykdė UAB „Vidrus“. Darbų atlikimo terminas 2018-10-31, kuris šalių buvo pratęstas iki 2018-12-31. Ieškovės nurodomas 2018-12-22 įvykis galėjo kilti būtent dėl minėto rangovo UAB „Vidrus“ veiksmų/neveikimo vykdant namo stogo remonto darbus.

Iš byloje atsakovo pateikto Priedo Nr. 2 prie UAB „Aukštaitijos būstas“ ir UAB „Vidrus“ 2018 m. balandžio 3 d. Ilgalaikės rangos sutarties Nr. AKB-SUT-18-0127, matyti, kad sutarties šalys susitarė, kad darbai, kuriuos UAB „Vidrus“ atliks, buvo daugiabučio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiltinto stogo remonto darbai pagal projektą su žaibolaidžio įrengimu. Darbų atlikimo terminas 2018 m. spalio mėn. 31 d. Sutarties priedo 3 punktu rangovas (UAB „Vidrus“) įsipareigojo atlikti ir priduoti darbus sutartyje nustatyta tvarka užsakovui (UAB „Aukštaitijos būstas“) per 83 darbo dienas, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos. Priedo 5 punkte nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui nurodyto dydžio avansą, o likusią Sutaties (Darbų) kainą, per 30 dienų nuo Darbų priėmimo- perdavimo akto (kuriame nėra nurodytų Darbų atlikimo trūkumų) pasirašymo dienos pagal Rangovo tinkamai pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą, išskyrus Sutartyje ar šiame Priede numatytas išimtis. Priedo 7 punktu nurodyta, kad Rangovas suteikia atliktiems darbams 5 metų garantiją. Dėl išdėstyto laikytina, kad atsakovė, būdama nurodytos Ilgalaikės rangos sutarties užsakove turėjo pareigą priimti atliktus darbus pagal darbų priėmimo aktą, o esant netinkamai atliktiems darbams, dėl kurių padaryta žala tretiesiems asmenims, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš rangovo.

Pažymėtina, kad ieškovės prie ieškinio pateikto pranešimo apie žalą turtui duomenys rodo, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkė N. M., nurodydama įvykio aplinkybes nurodė ir tai, kad dėl pradėjusio bėgti per lubas į butą vandens 2018-12-08 skambino į avarinę tarnybą, registravo avariją, kurios darbuotojai buvo atvažiavę , lipo ant stogo, tačiau vanduo sunkiasi kiekvienu sniego atšilimu ir lietaus lijimu.

Įvertinus išdėstytą laikytina, kad atsakovė , būdama namo (duomenys neskelbtini) administratore, neužtikrino, kad savalaikio eksploatuojamo namo stogo remonto, nepateikė įrodymų, kad pareikalavo iš atsakovės nurodyto rangovo , jos rangos sutartyje nurodyti darbai būtų tinkamai atlikti bei užtikrintas atsiradusių trūkumų ištaisymas rangos sutartyje numatytu garantiniu laikotarpiu .

Ieškovės draudėjai N. M. apskaičiuota ir išmokėta 221,52 Eur draudimo išmoka pagrįsta pranešimu apie žalą turtui, turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis, turto žalos įvertinimo skaičiuokle (lokaline sąmata), žalos administravimo suvestine, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Priteistinas iš atsakovės ieškovei 221,52 Eur žalos atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnis) ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Priteistina iš atsakovės 5,70 Eur, teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, straipsniais, 441 straipsnio 3 dalimi teismas

nusprendžia:

Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Aukštaitija, juridinio asmens kodas 302496548, 221,52 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 00 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) b dylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 3040801460, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Aukštaitija, juridinio asmens kodas 302496548, 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.