Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-558-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-17Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
2A-558-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14921-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Žibutės Budžienės
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
P. P.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-558-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14921-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 99.5; 121.18; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda RemeikienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B., atstovaujamos advokatės V. N., apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. B. ieškinį atsakovui P. P. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir P. P. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti jai bendravimo su sūnumi E. P. tvarką (1 t., b. l. 63-65), t. y.

laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 metų, t. y. tol, kol sūnus E. nelanko mokyklos: ieškovė R. B. bendrauja su sūnumi 1 kartą, 1 savaitę per 2 kalendorinius mėnesius nuo sekmadienio 18 val. iki kito sekmadienio 18 val., pasiimant sūnų iš atsakovo P. P. gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienio vakare, ne vėliau 18 val. Ieškovė apie savo atvykimą į Lietuvą atsakovą informuoja telefonu arba elektroniniu paštu prieš 3 dienas iki atvykimo;laikotarpiu, kai sūnus E. pradės lankyti mokyklą, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės:

- ieškovė R. B. bendrauja su sūnumi per sūnaus Kalėdines atostogas, atsakovas P. P. bendrauja su sūnumi sūnaus Velykinių atostogų laikotarpiu;

- vasaros atostogų metu ieškovė R. B. praleidžia su sūnumi pusę vasaros atostogų, iš anksto su tėvu P. P. suderinusi numatomos praleisti atostogų dalies laiką.

Tokia tvarka ieškovė bendrauja su sūnumi esant vaiko norui. Sūnui pačiam sugebant išreikšti savo norą, ieškovė turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu laisvu laiku.

Šalies argumentai

Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, kuris, ieškovei grįžus iš Norvegijos, trukdo su sūnumi pasimatyti, dėl to ieškovė neturi jokių galimybių su sūnumi bendrauti. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad iš dalies sutinka su atsakovo prašymu padidinti vaikui išlaikymą, tačiau paaiškino, kad atsakovas nenurodė vaiko poreikių, pagrindžiančių, jog vaikui per mėnesį iš kiekvieno tėvo reikalingas po 500 Lt išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymo suma tokio amžiaus vaikui yra per didelė. Nėra aišku, ar atsakovas tokiu būdu nesiekia naudos sau (1 t., b. l. 57-58).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Nurodė, jog sutinka, kad ieškovė su sūnumi bendrautų tik dalyvaujant atsakovui arba atsakovo tėvams (vaiko seneliams) iš anksto suderinusi su atsakovu bendravimo laiką ir vietą (1 t., b. l. 113-114).

Šalies argumentai

Priešieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-62-192/2011, priteisto išlaikymo dydį (130 Lt), priteisti iš R. B. sūnaus E. P. išlaikymui periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti P. P.. Nurodė, kad atsakovas užtikrina vaiko poreikius, o ieškovė neprisideda prie vaiko vystymosi sąlygų sudarymo ir nemoka sūnaus išlaikymui priteistų pinigų. Sūnui augant jo poreikiai didėja, jam susirgus pasikeitė jo maitinimas, papildomos higienos priemonės, pastoviai perkami vaistai (1 t., b. l. 49-50).

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies (2 t., b. l. 19-25). Nustatė ieškovei R. B. bendravimo su sūnumi E. P. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi E. P. gim. (duomenys neskelbtini) vieną kartą pirmą mėnesio savaitę nuo sekmadienio 18 val. iki kito sekmadienio 18 val. pasiimant sūnų iš atsakovo P. P. gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienio vakare ne vėliau 18 va. Ieškovė apie savo atvykimą į Lietuvą atsakovą informuoja telefonu arba elektroniniu paštu prieš 3 dienas iki atvykimo.laikotarpiu, kai sūnus E. P. gim. (duomenys neskelbtini) pradės lankyti mokyklą, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, ieškovė R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi E. P. per sūnaus šv. Kalėdų atostogas antrą pusę atostogų ir per šv. Velykų atostogas atsakovas P. P. a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi E. P..

Žemesnės instancijos teismas

Vasaros atostogų metu ieškovė R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), praleidžia su sūnumi E. P. pusę vasaros atostogų, iš anksto su tėvu P. P. suderinusi numatomos praleisti atostogų dalies laiką.

Pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2-62-192/2011 priteisto išlaikymo dydis E. P., jį padidinant ir priteisiant iš R. B. sūnaus E. P. išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį ir mokant nuo 2012 m. spalio 15 d. iki sūnaus E. P. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant tėvą P. P..

Priteistos iš P. P. R. B. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei 139 Lt.

Priteistos iš R. B. P. P. naudai jo turėtos atstovavimo išlaidos 1 500 Lt ir valstybės naudai priteistos 97 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jį auklėjant teismas nurodė, kad ieškovė šiuo metu gyvena Norvegijoje. Be tėvo sutikimo, su kuriuo nustatyta E. gyvenamoji vieta, jam nežinant buvo išsivežusi sūnų į užsienio valstybę. R. B., jau esant teismo sprendimu nustatytai sūnaus E. P. gyvenamajai vietai, negeba be konfliktų bendrauti su vaiko tėvu P. P. ir sūnumi E. P., grįžusi į Lietuvą rašo skundus Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei. Vaiko teisių apsaugos skyrius teikė abiems tėvams konsultacijas, kvietė juos į pokalbius, aiškino apie pareigą užtikrinti vaiko ir kito iš tėvų bendravimą, jei tai nekenkia vaiko interesams, informavo apie teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad pateiktas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra nekonkretus, kadangi ieškovė nenurodė (paprašyta konkretizuoti atsisakė tai padaryti), kokią mėnesio savaitę per 2 mėnesius ji ketina bendrauti su sūnumi. Nenurodydama konkrečios atvykimo į Lietuvą datos ieškovė gali vėl susidurti su sunkumais pasimatyti su vaiku, nes vaikas, gyvendamas pas tėvą, turi teisę su juo išvykti atostogų ir pan. Ieškovė nenurodė, kieno namuose ji su vaiku gyvens tą savaitę, ar vaikas bus vedamas į darželį. Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, nustatyta tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi nuo vaiko bendravimo tvarka, kuri užtikrintų motinos maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką, kas atitiktų vaiko interesus, būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek dėl vaiko tėvo, tiek dėl vaiko motinos bei paties vaiko. Teismas sprendė, kad siūloma nustatyti bendravimo tvarka pakoreguotina tam, kad esant būtinumui, antstoliui būtų aiški jos vykdymo tvarka ir nustatė aukščiau nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nustatė, kad šalių penkerių metų sūnus turi nedidelių sveikatos sutrikimų, jo poreikiai maistui, aprangai, mokymo reikmėms atitinka amžių, tik kiek didesni – sveikatos priežiūrai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis gali tenkinti vaiko būtinus poreikius, apie ieškovės turtinę padėtį nėra galimybės nustatyti, tačiau ji sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas iki 350 Lt per mėnesį, teismas sprendė, kad visapusiškam E. P. poreikių patenkinimui pakankamos lėšos būtų iš kiekvieno tėvų po 400 Lt per mėnesį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovės ieškinį tenkinti pilnai (2 t., l. 129-134). Motyvuose nurodė:

Teismas, netenkindamas patikslinto ieškinio dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir remdamasis CPK 375 straipsniu, 376 straipsnio 3 dalimi, išėjo už pareikšto reikalavimo ribų ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką pagal savo poziciją. Nustatyta bendravimo tvarka bendrauti su sūnumi vieną kartą pirmą mėnesio savaitę pažeidžia ieškovės teises normaliai bendrauti su sūnumi. Nustatyta konkreti bendravimo tvarka pablogino ieškovės padėtį, neatsižvelgta į objektyvias priežastis, kad ieškovė dirba, ieško geriau mokamo darbo ir gyvena užsienyje. Teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 ir įvertinti ieškovės gyvenamąją vietą, jos galimybes bei sudaryti sąlygas bendrauti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nėra privalomojo pobūdžio, todėl teismas turėjo vadovautis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi bei išimtinai vaiko interesais bei užtikrinti motinos teisę ir pareigą dalyvauti auklėjant vaiką ir sudaryti tinkamas sąlygas motinai bendrauti su vaiku. Teismui nustačius kitokią nei prašyta bendravimo tvarką, atsakovui atsiranda pagrindas manipuliuoti apeliantės galimybių ribotumu taip pakenkiant vaiko ir motinos betarpiškam bendravimui. Ieškovė negali nurodyti konkretaus bendravimo laiko, kadangi nuolat gyvena Norvegijoje, jos darbas yra samdomo pobūdžio, pagal esamą finansinę padėtį apeliantė nėra fiziškai pajėgi kas mėnesį važinėti į Lietuvą ir matytis su sūnumi vieną kartą per mėnesį tik pirmą mėnesio savaitę. Teismas nepagrįstai sutrumpino motinos bendravimo su vaiku laikotarpį iki šv. Kalėdų antros atostogų pusės, kai tuo tarpu tėvo bendravimo su vaiku laikotarpio netrumpino ir paliko visas šv. Velykų atostogas. Tokiu būdu teismas pažeidė tėvų lygybės principą, išimtinai apribodamas tik motinos galimybes, veikė neobjektyviai, pažeidė protingumo principą bei vaiko ir apeliantės interesus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turi būti užtikrinta vaikui galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais su jais kartu. Teismas netinkamai interpretuodamas apeliantės prašymus pažeidė vaiko teisę matytis su mama, apeliantei apribojo jos prigimtinę teisę dalyvauti vaiko auklėjime.Teismas nepagrįstai apeliantei priteisė visas atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas. Kai ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti (2 t., b. l. 145-147).

Motyvuose nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priimtame sprendime yra išdėstyti pakankamai aiškūs teisiniai argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas išsprendė bylą. Apeliantė teiginiu, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu yra dirbanti, blogina jos padėtį derinant su vaiku pasimatymų galimybes, klaidina apeliacinį teismą, nes maždaug per pusę metų ieškovė dirbo tik kelias dienas. Motina su vaiku nebendrauja, nesveikina jo su gimtadieniais ir kitomis šventėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas dažnesnius vaiko susitikimus su motina ir konkretų jų bendravimo laiką, nepažeidė jos interesų, o priešingai, užtikrino jos pareigą dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas teisingai pritaikė galiojančius įstatymus ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką šv. Kalėdų ir šv. Velykų atostogų metu. Teismas turėjo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisingai įvertino atsakovo advokato patirtas darbo sąnaudas, priteista 1 500 Lt suma už teisinę pagalbą yra labai nedidelė, vertinant atliktą advokato darbą, ji neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir tinkamai motyvavo savo priimtą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su sprendime nurodytais motyvais.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už pareikšto reikalavimo ribų, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką ne pagal apeliantės ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatė pagal apeliantės ieškinio reikalavimą tik jį sukonkretino – nustatė aiškesnę, galinčią sukelti mažiau ginčų ateityje, tvarką (nustatė konkretų bendravimo laiką), todėl nėra pagrindo spręsti, jog galėjo būti išeita už ieškinio reikalavimo ribų. Be to, šios kategorijos bylose teismas įpareigotas būti ne tik aktyvus, bet ir suteikta jam teisė viršyti pareikštus reikalavimus bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka - „vieną kartą pirmą mėnesio savaitę“, o ne pagal ieškinio reikalavimą - „1 kartą, 1 savaitę per du kalendorinius mėnesius“, blogina ieškovės padėtį derinant bendravimo su vaiku galimybę, nes neatsižvelgta, jog ji gyvena užsienyje, ten dirba, ieškosi darbo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra palankesnė apeliantei, nes suteikė jai galimybę matytis su vaiku du kartus dažniau negu ji pageidavo (vietoje 1 savaitės per du mėnesius, suteikta 2 savaitės per du mėnesius) bei tokia, nurodant konkretų laiką, tvarka labiau atitinka vaiko interesus, o tuo pačiu ir jį auginančio tėvo interesus, kuris nuolat (kiekvieną dieną) turi rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad pastovumas, galėjimas planuoti šeimos gyvenimą yra vienos iš sąlygų, užtikrinančių vaiko interesų apsaugą, tinkamą jo vystimąsi, ramų gyvenimą. Tuo tarpu, apeliantės pageidavimas bendravimo su vaiku tvarką nustatyti priklausomai nuo jos noro (galimybių), nenurodant konkretaus laiko (t. y. pagal apeliantės pasirinkimą), neatitinka vaiko interesų, neužtikrina jo gyvenimo stabilumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia apeliantės teisių bendrauti su vaiku ir jį auklėti, žinant konkretų bendravimo laiką nėra sudėtinga suplanuoti savo darbą, gyvenimą prisiderinant prie šio laiko. Taip pat pažymėtina, kad apeliantei neturint galimybės nustatytu laiku bendrauti su vaiku, atsakovui neatsiranda pareiga reikalauti, jog vaikas būtų su apeliante, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde apeliantė.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai sutrumpino bendravimo su vaiku laikotarpį iki „šv. Kalėdų antros atostogų pusės“, nes tėvo bendravimo su vaiku laikotarpio per šv. Velykų atostogas netrumpino. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu (1 t., b. l. 8-12), todėl nėra ir negali būti nustatinėjama atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka. Atsakovas turi pareigą pastoviai (kiekvieną dieną) rūpintis, auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatoma skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), t. y. šiuo atveju būtent apeliantei. Ieškinyje nebuvo reikalavimo (apeliantė neprašė) nustatyti apeliantės bendravimo su vaiku tvarką per vaiko šv. Velykų atostogas, todėl teismas neturėjo pagrindo nustatinėti apeliantei bendravimo su vaiku tvarką per vaiko šv. Velykų atostogas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pusę vaiko šv. Kalėdų atostogų laiko paliko praleisti su atsakovu, nes vaiko pastovi gyvenamoji vieta yra su atsakovu, o šv. Kalėdos yra tradicinė šeimos šventė, todėl bent dalį šių atostogų tiek vaikas, tiek jį auginantis tėvas turi praleisti kartu (šeimoje).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti (keisti) jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė atsakovui ir valstybei visas bylinėjimosi išlaidas, nes tik iš dalies buvo patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patenkinus ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės atmestų reikalavimų apimtį ir atsakovo patenkintų reikalavimų apimtį, sprendžia, kad atsakovo reikalavimai buvo patenkinti 66,66 %, todėl iš apeliantės atsakovui priteistos 1 500 Lt išlaidos už advokato paslaugas mažintinos iki 1 000 Lt. Atsakovo priešieškinis buvo patenkintas 73 %, todėl iš apeliantės valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atleistas atsakovas (nuo žyminio mokesčio), mažintinos iki 71 Lt.

Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, iš apeliantės atsakovui priteistinos 500 Lt (2 t., b. l. 148-149) jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Taigi, viso iš apeliantės atsakovui priteistina suma gaunasi 1 500 Lt (1 000 Lt ir 500 Lt). Kadangi tokia suma yra priteista pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegija šios sprendimo dalies nekeičia. Keistina tik teismo sprendimo dalis dėl 97 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, jas sumažinant iki 71 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei iki 71 Lt (septyniasdešimt vieno lito).

Teisėjai Žibutės BudžienėsEvaldo BurzdikoVirginijos Gudynienės