- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2-62-192/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10453-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- P. P.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Jonas Klipštas, Diana Degutienė
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Vilijai Leckienei, dalyvaujant ieškovei R. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Dianai Degutienei, dalyvaujant atsakovui P. P., dalyvaujant jo atstovui advokatui Jonui Klipštui, dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žydrai Cechanavičienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, motina R. B., priteisti iš atsakovo P. P. sūnaus E. išlaikymui periodines išmokas 200 Lt kas mėnesį ir mokėti iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant R. B..
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnus E. P. gimė jai ir atsakovui neesant santuokoje. Praėjus nepilnai vieneriems metams po sūnaus gimimo, apie 2008 m. rugsėjo mėnesį, jie pradėjo gyventi atskirai kiekvienas pas savo tėvus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys nesitarė. Nuo 2009 m. kovo mėnesio sūnus E. P. dažniau būdavęs pas tėvą P. P., o jai išvykus į užsienį 2009 metų rugsėjo mėnesį ir paskutiniu metu gerą pusmetį iki kreipimosi į teismą, vaikas gyveno pas tėvą. Būdama Lietuvoje, ji visuomet materialiai rėmė sūnų, perduodama pinigus, skirtus išlaikymui, pirkdama aprangą ir žaislus. Per tą laiką, kai ji būna išvykusi, sūnų tinkamai prižiūri atsakovas. Gyvendama Norvegijoje, ji turi nuolatinį darbą ir pajamas, socialines garantijas, nuomojasi būstą. Jos gaunamų lėšų užtektų pragyventi jai ir vaikui, kuriam būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu ji gyveno kartu apie metus laiko, tačiau vėliau pradėję gyventi skyrium, kadangi atsakovas turėjo priklausomybę narkotikams. 2007-12-26, įvykus jos motinos namuose konfliktui, atsakovas buvo nuteistas. 2009 m. rugsėjo mėnesį, jai išvykus į Norvegiją, vaikas liko su atsakovu. Vaiko gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų teismine tvarka nebuvo nustatyta. Tuo metu ji negalėjusi vaikui užtikrinti pilno aprūpinimo, nes neturėjusi būsto. Šiuo metu jos mėnesio pajamos Norvegijoje yra apie 8000 Lt. Iš šių pajamų ji moka būsto nuomos mokestį, maitinasi, įgyja būtinus reikmenis ir taupo. Sūnaus išlaikymui Norvegijoje jai būtų mokama apie 400 Lt pašalpa, kurią moka valstybės socialinių paslaugų skyrius. Šio dydžio pašalpa mokama kiekvienam vaikui iki aštuoniolikos metų. Jai, kaip vienišai motinai, priklausytų ir socialinis būstas bei socialinė išmoka, suteikta pirmenybė gauti vaikų darželyje vietą. Socialinio būsto ji nepageidauja, kadangi gali pati pilnai pasirūpinti vaiku. Sutiktų, kad 2-3 mėnesius vaikas gyventų kartu su atsakovu, po to – su ja. Šiuo metu ji nėra patenkinta vaiko priežiūra pas atsakovą, kadangi vaikas ne visuomet lanko darželį, pasidarė agresyvus. Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su atsakovu, nes ji neturi gyvenamojo ploto, jos pačios deklaruota gyvenamoji vieta – pas jos tėvą. Atsakovas nuo 2009 m. kovo mėnesio buvo vaiko priežiūros atostogose, o vaikas būdavo tai pas ją tai pas atsakovą.
Dėl atsakovo priešieškinio ieškovė su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad tiek ji, tiek atsakovas neturi savo būstų, todėl vaikui esant deklaruotam pas tėvą, tai nepatvirtina, kad atsakovo padėtis būtų geresnė. Atsakovas yra teistas, ūmaus būdo, linkęs smurtauti. Manytų, kad atsakovas pervertino savo, kaip asmens, atsakingo už vaiką, reikšmę – būdamas teistas, negali pasigirti nepriekaištinga reputacija ir savo socialine padėtimi. Ieškovė sutiktų, jeigu būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kartu su ja, atsisakyti iš atsakovo išlaikymo vaikui ir nustatyti protingą su vaiku bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
Atsakovas P. P. su ieškovės ieškiniu nesutinka, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo sūnaus E. P. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo ir iš atsakovės priteisti sūnaus išlaikymui minimalias išmokas po 130 Lt per mėnesį. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad sūnus E. P. gimė ne santuokoje ir jo atsiradimas nebuvo planuotas. Ieškovė yra ne kartą pareiškusi jam ir jo tėvams B. P. ir V. P., taip pat jo seseriai E. ir jos vyrui S. Š., kad vaiko ji nenorėjo, dėl ko gimus vaikui, jo gyvenamoji vieta ir buvo deklaruota kartu su atsakovu, pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), nors jis kartu su ieškove gyveno nepilnus metus pas ieškovės motiną (duomenys neskelbtini). Po sūnaus gimimo prasidėjo nesutarimai su ieškovės motina ir pačia ieškove, reikalaujančia skirtis, todėl 2008 m. apie rugsėjo mėnesį jis vėl apsigyvenęs pas savo tėvus. Su ieškove buvo susitarta, kad vaikas vieną savaitę gyvens pas jį, o kitą – pas ją. Pradžioje ieškovė susitarimo laikėsi, tačiau vėliau vaikas vis dažniau būdavo pas jį, nes ieškovė išvykdavo iš Lietuvos. Ieškovė atsisakė motinystės atostogų ir vaiko neaugino, nors pati tuo metu niekur nedirbo, tai įvyko 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje, nes norėjo pastoviai gyventi Norvegijoje. 2009 m. vasarą nei pati ieškovė, nei jos motina vaiko atostogoms nepaėmė. Ieškovė ir pati ieškinyje neneigia, kad sūnus jo yra tinkamai prižiūrimas ir ugdomas. Nuo 2009 m. liepos mėnesio sūnus lanko lopšelį – darželį. Jo įsitikinimu, šį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas ją ieškovė pareiškė ne vaiko interesais, bet siekdama gauti naudos pati dėl pašalpų ir asmeninių socialinių garantijų Norvegijoje. Jo manymu, vaikas yra gimęs Lietuvoje, kur yra tinkamai auginamas ir prižiūrimas. Vaikui sudarytos visos sąlygos tinkamam gyvenimui, auklėjimui ir socialiniam ugdymui pagal Lietuvoje susiklosčiusias tradicijas, siekiant, kad užaugtų Lietuvos, o ne kurios nors kitos Europos valstybės pilietis. Pati ieškovė teigė, kad gyvena Norvegijoje, ten įsitvirtino ir ketina gyventi toliau, todėl jos pareikšto ieškinio patenkinimas prieštarautų pačio sūnaus E. interesams, nes reiktų naujai integruotis į svetimą visuomenę. Tėvų teisės į vaiką yra lygios ir jis neketina trukdyti ieškovei bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovas paaiškino, kad jis sutiktų, kad vaikas gyventų pas ieškovę, jeigu ji gyventų Lietuvoje, tačiau nenori, kad vaikas būtų išvežtas į Norvegiją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.
E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), jo motina – R. B., tėvas P. P. (b.l. 7), E. P. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su tėvu (duomenys neskelbtini), deklaravimo data – 2007-10-18 (b.l. 17,18). Butas, kuriame deklaruota šalių sūnaus gyvenamoji vieta, priklauso atsakovo motinai B. P. (b.l. 19). B. P. ir V. P. sutinka, kad P. P. su sūnumi nuolat gyventų jų bute (b.l. 20). Vaikas lanko lopšelį-darželį „Spindulėlis“, vaiku rūpinasi jo tėvas (b.l. 21). VSDFV pažyma (b.l. 22-23) patvirtina, kad P. P. buvo vaiko priežiūros atostogose nuo 2009-03-25 iki 2009-09-14. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pažyma (b.l. 76) patvirtina, kad atsakovas buvo įskaitoje dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nuo 2010 m. spalio mėnesio problemų nebuvo registruota, atsakovas reguliariai lankėsi konsultacijose, nuo 2010 m. sausio iki spalio mėnesio dėl vartojimo nebuvo užfiksuota, atsakovas baigė ir blaivybės motyvacijos įtvirtinimą pagal „Dvylikos žingsnių“ programą ir gydėsi socialinės reabilitacijos centre nuo 2009-06-01 iki 2009-09-01 (b.l. 85). Teismas, duomenų apie R. B. priklausomybę narkotinėms medžiagoms, jos gydymąsi neturi (b.l. 145). R. B. studijuoja Kauno Kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete neakivaizdinių studijų forma, trečiame kurse (b.l. 57). Ieškovė pateikė teismui įrodymus (b.l. 58-74) apie būsto nuomą Norvegijos Karalystėje nuo 2010-08-12 (b.l. 61), ji dirba aptarnavimo sferoje, jos vieno mėnesio pajamos apie 8000 kronų (b.l. 69-74).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teisė kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo suteikta vaiko tėvams. Šią teisę tėvai turi, kai nesutaria tarpusavyje dėl jo gyvenamosios vietos, kai kilęs tėvų tarpusavio ginčas. Kilęs ginčas sprendžiamas vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normomis įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 35, 2002-06-21).
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas aiškinosi, kuris iš tėvų turės geresnes galimybes, kuris iš tėvų dės didesnes pastangas, siekiant užtikrinti šių vaiko teisių įgyvendinimą: teisės gyventi ir sveikai vystytis, vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį, jo teisę į saugią socialinę aplinką, į valstybės teikiamą socialinę paramą ir kt. Nustatyta, kad ieškovė gyvena ir dirba užsienyje, Norvegijos Karalystėje. Ieškovės pajamos pakankamos gyvenimui jai pačiai, o vaikas, jos teigimu, gautų socialinę pašalpą. Vaikas būtų ugdomas ikimokyklinėje įstaigoje norvegų kalba. Ieškovė buvo įpareigota teismui pateikti duomenis iš jos gyvenamosios vietos socialinių tarnybų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos apie vaiko gyvenimo sąlygas, jo ugdymą, valstybės socialinę paramą, tačiau ieškovė teismui šių įrodymų nepateikė, todėl teismas negali jų įvertinti ir daryti išvadas. Atsakovas savo būsto neturi, gyvena jo motinai priklausančiame bute, vaikas turi atskirą kambarį. Duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku, neužtikrina jo būtiniausių poreikių tenkinimo, nėra. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodo, kad tikėtina, kad emocinis mažamečio E. P. ryšys su tėvu yra didesnis, kadangi vaikas faktiškai gyvena kartu su tėvu. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji pati augino vaiką tik iki 2009 metų. Vėliau vaikas, nesant ginčo tarp šalių, gyveno pas tėvą, tėvas juo tinkamai rūpinosi, vaikas lankė Kauno lopšelį-darželį „Spindulėlis“ (b.l. 149) nuo 2009-07-02 iki 2011-02-15. Vaiko ugdymu domisi vaiko tėvas P. P. ir B. P. (vaiko močiutė). Vaiką į darželį atveda ir paima berniuko tėvas arba močiutė. Berniukas prižiūrimas, aprūpintas visomis ugdymui skirtomis priemonėmis. Vaiko motiną grupės pedagogės per visą laiką matė tik kelis kartus (b.l. 150). Todėl manytina, kad atsakovas tinkamai vykdo savo pareigas sūnui.
Ieškovė teigė, kad atsakovas padarė nusikaltimą, teistas, buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 35-37, 76-77, 198) patvirtina, kad atsakovas nebeturi priklausomybės, jis yra baigęs gydymosi ir reabilitacijos kursą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistas, tiek vaiko ugdymo įstaiga dėl netinkamos vaiko priežiūros ir ugdymo P. P. priekaištų neturi, jo šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, grupę.
Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė pasitikėjo atsakovu, paliko jam auginti vaiką, vaiko priežiūros atostogas taipogi perrašė atsakovui, o pati išvyko į užsienį. Ieškovė teigė, kad atsakovas labai myli sūnų ir juo rūpinasi. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė vaiku rūpinosi tik pradžioje, jam gimus, vėliau jos interesas blėso, pradėjo nebesirūpinti, o jiems pradėjus gyventi atskirai, vaiką perdavė jam, pati išvyko į Norvegiją. Aplinkybes, kad ieškovė vengė rūpintis sūnumi, kad jos elgesys ne visuomet buvo teigiamas, patvirtino liudytojai R. Š., L. G., B. P.. Liudytoja B. P. parodė, kad ieškovė ir jos motina nenorėjo deklaruoti sūnaus E. savo bute, todėl vaikas buvo deklaruotas jai priklausančiame bute P. P. prašymu. Vaiku daugiausia rūpinasi P. P.. Ieškovė vaiką paliko 2009 m. kovo mėnesį ir išvyko į užsienį. Jos žiniomis ieškovė taip pat turėjo priklausomybę narkotikams.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė apklausė šalių sūnų E. P., kuris išreiškė norą ir toliau gyventi kartu su tėvu (b.l. 90). Teismas taip pat apklausė vaiką po 2 mėnesių praleistų kartu su motina R. B. Norvegijoje. Vaikas teismui išsakė, kad motina jį muša, jam labiau patinka gyventi kartu su tėvu (b.l. 154).
Teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, visą byloje surinktą medžiagą, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, daro išvadą, kad atsakovas P. P. sudaro geras sąlygas vaikui vystytis, rūpinasi jo ugdymu ir sveikatos apsauga, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, atsakovas tinkamai panaudoja tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, nenaudoja būdų, kurie pažeistų vaiko interesus. Atsakovas siekia, kad vaikas bendrautų su artimiausiais giminaičiais, neprarastų ryšio su jais. Apklausus vaiką teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra stiprus, vaikas labiau prisirišęs prie tėvo. Ieškovė neišreiškė noro pati auginti vaiką ir juo rūpintis, vaiko priežiūros atostogos, vaikui esant apie pusantrų metų, buvo suteiktos atsakovui, o ieškovė išvyko į užsienį, kai tuo tarpu kūdikio ir motinos ryšys pirmaisiais gyvenimo metais yra abipusiai stiprus. Akivaizdu, kad ieškovė nėra brandi asmenybė auginti vaiką ir juo rūpintis be kitų asmenų pagalbos. Tai įrodo ieškovės elgesys bylos nagrinėjimo metu, kai ji savavališkai, neinformavusi vaiko tėvo, ir nesilaikydama teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta tik bendravimo tvarka, bet ne laikinoji vaiko gyvenamoji vieta, paėmusi vaiką savaitgaliui pabendrauti, jį slapčia išsivežė į Norvegiją. Ieškovė sūnų į Lietuvą parvežė tik teismui protokoline nutartimi nutarus apklausti vaiką 2011-05-02 d. teismo posėdžio metu. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu rašė įvairius pareiškimus dėl atsakovo elgesio ir netinkamo jo rūpinimosi sūnumi Vaiko teisių apsaugos skyriui (b.l. 99, 101, 105), policijai, kvietėsi antstolį į atsakovo gyvenamąją vietą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (b.l. 102, 103), tačiau byloje nėra duomenų apie šių pareiškimų pagrįstumą ir jų tyrimo baigtį. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė, žinodama atsakovo ūmų būdą, pati sukelia konfliktines situacijas ir provokuoja jį elgtis netinkamai, siekdama sau palankių sprendimų, o stengdamasi neigiamai charakterizuoti atsakovą, pati save pateikia kaip nebrandžią asmenybę. Jos ir vaiko emocinis ryšys yra nestiprus, vaikas labiau prisirišęs prie tėvo ir jam pažįstamos namų aplinkos Lietuvoje. Kadangi ieškovė, teismo protokoline nutartimi įpareigota pateikti duomenis iš jos gyvenamosios vietos socialinių tarnybų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos apie vaiko gyvenimo sąlygas, jo ugdymą, valstybės socialinę paramą, jų nepateikė, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis vaikas gyvens Norvegijoje su motina, nėra aišku, kaip motina užtikrins vaiko bendravimą su tėvu ir artimaisiais giminaičiais, kaip vaikas bus ugdomas. Akivaizdu, kad vaikas pateks į jam nežinomą aplinką, kurioje kalbama jam svetima, nežinoma kalba, bus atskirtas nuo artimųjų, bus pažeista vaiko teisė į identiškumo išsaugojimą, vaikas bus auklėjamas kitos tautybės kultūroje, todėl pripažintina, kad motina, negali sudaryti sąlygų užtikrinti šios vaiko teisės įgyvendinimui (Vaiko teisių konvencijos 8 str., LR CK 3.161 str.). Be to, byloje yra duomenys, kad ieškovė smurtauja prieš vaiką, elgiasi su juo nekantriai, įgyvendindama motinos valdžią vaiko atžvilgiu, ja piktnaudžiauja, naudoja auklėjimo būdus, kurie pažeidžia vaiko asmens orumą ir jo neliečiamybę (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str., Vaiko teisių konvencijos 16 str.), nors vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybė.
Teismas vertina, kad vaiko gyvenimo, auklėjimo ir ugdymo sąlygos yra geresnės pas tėvą P. P., vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra stipresnis nei su motina R. B., atsakovas sugeba užtikrinti vaikui saugesnę ir stabilesnę aplinką nei ieškovė, tinkamai įgyvendina tėvo valdžią vaiko atžvilgiu ir yra motyvuotas sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia sūnaus fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl atsakovo P. P. priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo tenkintinas, nustatytina E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su tėvu P. P. (LR CK 3.169 str., 3.174 str.). O ieškovės R. B. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas kaip neįrodytas (LR (duomenys neskelbtini) str.).
Dėl išlaikymo.
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, išspręstinas ir atsakovo reikalavimas dėl vaiko išlaikymo. Atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovės minimalaus dydžio periodines išmokas vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, t.y. po 130 Lt kas mėnesį. Todėl, reikalavimui esant pagrįstam, jis tenkintinas, iš ieškovės R. B. sūnaus E. P. išlaikymui priteistinos periodinės išmokos po 130 Lt kas mėnesį ir mokėtinos nuo kreipimosi į teismą dienos, nuo 2010-07-07 d., iki E. P. pilnametystės (LR CK 3.194 str., 3.196 str.). Patenkinus atsakovo reikalavimą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo atmestinas.
Sutinkamai su LR CPK 85, 88 straipsniais, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei - 47 Lt. Sutinkamai su LR CPK 93 str., iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo turėtos žyminio mokesčio išlaidos - 132 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 263, 265, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu P. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį ir mokėti nuo 2010-07-07 iki sūnaus E. P. pilnametystės.
Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 47 Lt (keturiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) P. P. naudai jo turėtas 132 Lt (vieno šimto trisdešimt dviejų litų) žyminio mokesčio išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.