- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-619-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Dolomitas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-7599-1028/2019 pagal kreditorės akcinės bendrovės „Dolomitas“ prašymą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ dėl vykdomojo rašto po taikos sutarties sudarymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Dolomitas“ prašymas dėl taikos sutarties, sudarytos su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ patvirtinimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp kreditorės AB „Dolomitas“ ir skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ sudaryta taikos sutartis.
2. 2019 m. liepos 5 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas kreditorės AB „Dolomitas“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame kreditorė nurodė, jog skolininkė savo įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nevykdo; kreditorė prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir išieškoti iš UAB „Šiaulių plentas“ AB „Dolomitas“ naudai 804 078,29 Eur skolos ir 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėjimo pradelsimo dienos iki visiško atsiskaitymo su kreditore.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartimi kreditorės prašymas tenkintas; teismas nutarė išduoti AB „Dolomitas“ vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintos kreditorės AB „Dolomitas“ ir skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ sudarytos taikos sutarties vykdymo.
Šalies argumentai
4. 2019 m. liepos 29 d. teisme buvo gautas skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ prašymas atšaukti vykdomąjį raštą. Skolininkė prašyme nurodė, jog nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartimi (kuria buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo) pateikė atskirąjį skundą, kadangi buvo pažeista vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Skolininkė pažymėjo, kad minėta teismo nutartis neįsiteisėjo, todėl vykdomasis raštas šios nutarties pagrindu negalėjo būti išduotas. Skolininkė akcentavo, kad paaiškėjus aplinkybei, jog vykdomasis raštas buvo išduotas neįsiteisėjus skundžiamai teismo nutarčiai, jis turi būti atšauktas ir grąžintas teismui (nors kreditorė vykdomąjį raštą jau pateikė vykdyti).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 30 d. nutartimi skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato vykdomojo rašto panaikinimo instituto bei skolininko teisės skųsti vykdomąjį raštą ir (ar) galimybės prašyti teismo jį panaikinti. Teismas pabrėžė, kad jam panaikinus nutartį ir vykdomąjį raštą, jis iš esmės paneigtų teisinius argumentus, kuriais remdamasis prieš tai patenkino ieškovo reikalavimą. Teismas, konstatuodamas, kad vykdomasis raštas pagal jo priimtą sprendimą išduotas nepagrįstai, pripažintų, kad priėmė nevykdytiną sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Toks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei CPK nuostatoms, kuriose numatyta, kad teismo sprendimai gali būti peržiūrimi tik CPK numatyta apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties skolininkė (apeliantė) UAB „Šiaulių plentas“ prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atšaukti 2019 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, jog teismas nepagrįstai prašymą atšaukti vykdomąjį raštą, kaip išduotą neįsiteisėjusios nutarties pagrindu, sutapatino su vykdomojo rašto panaikinimo institutu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Pažymėjo, kad savo prašymą grindė aplinkybe, jog vykdomasis raštas yra išduotas neįsiteisėjus 2019 m. liepos 11 d. nutarčiai, todėl jis negali būti pateiktas priverstiniam vykdymui, t. y. prašymu siekiami procedūriniai veiksmai atšaukti vykdomąjį raštą nereiškia vykdomojo rašto panaikinimo.
Atsiliepimas
7. Kreditorė AB „Dolomitas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkės prašymas atšaukti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas, kadangi ji nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį; skolininkė pažeidė taikos sutarties sąlygas, todėl vykdomasis raštas buvo išduotas pagrįstai, be to – nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų būti pagrindas neišduoti vykdomojo rašto. Kreditorė taip pat pažymėjo, jog vykdomojo rašto atšaukimas, siekiant sustabdyti jo vykdymą, taip pat nėra pagrįstas, kadangi antstolė, kuriai yra pateiktas vykdomasis raštas vykdyti, gavusi skolininkės prašymą stabdyti vykdomąją bylą, skolininkės prašymą tenkino ir vykdomąją bylą sustabdė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skolininkės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skolininkės prašymas dėl vykdomojo rašto atšaukimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtinus tarp kreditorės AB „Dolomitas“ ir skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ sudarytą taikos sutartį, 2019 m. liepos 5 d. teisme buvo gautas kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, išnagrinėjęs kreditorės prašymą, 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė AB „Dolomitas“ prašymą tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo. 2019 m. liepos 22 d. kreditorei buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2SP-7599-1028/2019.
10. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 29 d. pirmosios instancijos teisme buvo priimtas skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarties. Skolininkė minėtame skunde prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp AB „Dolomitas“ ir UAB „Šiaulių plentas“ vykdymą, išdėstyti vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartį palinkti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pasirašydama taikos sutartį skolininkė UAB „Šiaulių plentas“ pati įsipareigojo atsiskaityti su kreditore AB „Dolomitas“ taikos sutartyje nustatytais terminais, t. y. šalys laisva valia nusistatė taikos sutarties vykdymo tvarką, jokių pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė. Teismas pažymėjo, kad UAB „Šiaulių plentas“ turėjo įvertinti taikos sutarties sąlygas ir savo galimybes šias sąlygas tinkamai įgyvendinti, tačiau ji praktiškai visą laiką po taikos sutarties patvirtinimo netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl tai suponuoja išvadą, jog jau pasirašant taikos sutartį skolininkė žinojo apie savo sunkią finansinę padėtį, dėl palankesnių skolos grąžinimo sąlygų nesitarė; be to – jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad ji negali atsiskaityti su kreditore AB „Dolomitas“ dėl išskirtinių, objektyvių priežasčių.
Dėl ginčo esmės
11. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, vertino, jog pateiktas prašymas yra pagrįstas, todėl 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė išduoti kreditorei AB „Dolomitas“ vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, konstatavo, jog 2019 m. liepos 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti.
14. Skolininkė (apeliantė) prašymą atšaukti vykdomąjį raštą bei savo atskirąjį skundą grindė esminiu argumentu – vykdomasis raštas buvo išduotas neįsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarčiai, todėl jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas negali būti pateiktas vykdymui ir privalo būti atšauktas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarties pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismui nusprendus šią nutartį palikti nepakeistą, minėtas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartis (kuria buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo) yra įsiteisėjusi. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininkai turi teisę prašyti panaikinti vykdomąjį raštą (CPK 643 straipsnis), tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į CPK jiems suteikiamas teisių ribas. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pareiškėjai gali skųsti antstolio veiksmus dėl vykdymo procese atliktų veiksmų ar teikti prašymus, pavyzdžiui, dėl vykdomojo rašto trūkumų, tačiau šių prašymų pagrįstumą teismas sprendžia kiekvienu individualiu atveju atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, tai yra vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas. Gali būti ištaisoma tik išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida (CPK 648 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).
16. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, nustatytas faktine aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, tad atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.