- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- eII-228-1127/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00044-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Rolandas Džervus
- Kategorijos
- 16.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., jo įgaliotajam atstovui advokatui Rolandui Džervui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas), gim. 1972 m. gegužės 31 d., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29606-2025 (ROIK:25286093841).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 28 d. 13:17 val., Vilniaus miesto sav., Vilnius, N. Vilnia (2+868 km), vairuodamas automobilį OPEL COMBO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 168 punkto reikalavimus. A. M. paskirta nuobauda – 390 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad, jo manymu, jis buvo nubaustas formaliai, neatsižvelgiant į esminės reikšmės aplinkybes. Nutarime nurodytu laiku stovėjo prie N.Vilnios geležinkelio pervažos, jo automobilis buvo pirmas. Pervaža buvo uždaryta pakeliamu kelio užtvaru. Traukiniui pravažiavus, kelio užtvaras pakilo, ką jis suvokė kaip pervažos reguliuotojo leidimą pradėti judėti, todėl intuityviai kirto pervažą, nenorėdamas užlaikyti už jo stovėjusių automobilių ir nesukelti avarinės situacijos, nes geležinkelio pervažose lenkimas yra draudžiamas. Nemano, kad nagrinėjamu atveju yra jo kaltės dėl nusižengimo, už kurį buvo nubaustas. Savo veiksmais niekam nesukėlė pavojaus. Liko formaliai nubaustas dėl to, kad geležinkelio pervažos ir užtvaro signalas nebuvo tinkamai sureguliuoti ir neveikė sinchroniškai. Susidariusi situacija turėtų būti vertinama pagal KET 7 ir 8 punktų reikalavimus, kurie numato, kad eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos. O reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pakilęs kelio užtvaras leido eismą per N.Vilnios geležinkelio pervažą, veikė kaip pervažos reguliuotojas, nors šviesoforas ir nebuvo užgesęs. Remdamasis išdėstytu pareiškėjas nesutinka, kad yra kaltas dėl neteisėto įvažiavimo į geležinkelio pervažą po to, kai ją kirtęs traukinys nuvažiavo, o kelio užtvaras buvo pakilęs ir aiškiai leido jam tą daryti. Tačiau jei teismas laikytų, kad jis buvo nubaustas pagrįstai, prašo atsižvelgti į išskirtines aplinkybes ir neskirti administracinių nuobaudų arba bent jau neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos nuomone, nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašais ir kita medžiaga. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo bėginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šiuo atveju pareiškėjo padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjai, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Mano, kad pareiškėjui paskirta nuobauda - 390 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui - yra adekvati šio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Be to, pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 180 eurų baudą (pusę minimalios baudos) ir taikyti minimalų 2 mėnesių specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, tačiau pareiškėjas šio administracinio nurodymo neįvykdė. Remiantis išdėstytu, prašo palikti institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Posėdžio metu A. M. iš dalies palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad automobiliu turi vykti į darbo objektus kituose miestuose, 14 – 15 val. kiekvieną dieną važiuoja. Veža kolegoms iš Vilniaus į objektą medžiagas, darbo priemones, nes Druskininkuose sudėtinga su tuo. Jis praktiškai kas antrą dieną važiuoja arba į Kauną, arba į Druskininkus. Šeimoje dirba tik jis vienas, turi finansinių įsipareigojimų, moka paskolą 350 eurų per mėnesį, už šildymą reikia mokėti. Buvo baustas 2023 metais, minimali bauda buvo. Vairuoja 36 metus, kažkokių ypatingų pažeidimų nėra turėjęs. Neginčija kaltės dėl nusižengimo, tik prašo tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės neatėmimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Rolandas Džervus nurodė, kad norėtų patikslinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas pripažįsta padaręs nusižengimą, gailisi, nusprendė sumokėti piniginę baudą. Prašo tik pakeisti skundžiamą nutarimą netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjo supratimu, padarytas nusižengimas savo pavojingumo laipsniu neprilygsta įprastam geležinkelio pervažos kirtimui nereguliuojamoje sankryžos pervažoje arba reguliuojamoje tik šviesoforo pagalba, kuomet tikrai galima laikyti, kad vairuotojas, kirtęs tokią sankryžą, elgėsi neapdairiai, pavojingai, galėjo sukelti neproporcingas savo veiksmui pasekmes. Šiuo atveju situacija yra kitokia. Vairuotojas stovėjo prie kelio užtvaru reguliuojamos geležinkelio pervažos, matė atvažiuojantį traukinį, sulaukė, kol šis pravažiavo. Stovėdamas pirmas prie sankryžos ir matydamas, kad visi keturi kelio užtvarai kyla ir atvėrė jam kelią važiuoti, jis tai intuityviai traktavo kaip leidimą saugiai kirsti kelio pervažą. Tik įsitikinęs, kad pavojus niekam nekeliamas, jokio traukinio nėra, pervažiavo tą geležinkelio pervažą. Mano, kad padarytas pažeidimas daugiau formalus nei pavojingas. Raudonas šviesoforo signalas užgeso lygiai po 3 sekundžių nuo momento, kada pareiškėjas įvažiavo į geležinkelio pervažą. Kaltės laipsnis dėl padaryto nusižengimo yra minimalus. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų neproporcinga ir per griežta poveikio priemonė. Pareiškėjas dirba elektriku, darbų vadovu, prižiūri skirtinguose Lietuvos miestuose esančius statybos objektus ir jam pavaldžius žmones. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės jis negalėtų realizuoti savo teisės į darbą, automatiškai tai reikštų darbo santykių nutraukimą. Jis būtų priverstas registruotis darbo biržoje, būtų išlaikomas valstybės, nors, galėdamas pilnai vykdyti savo darbo funkcijas, prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos skatinimo. Prašo netaikyti pareiškėjui teisės vairuoti atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, Institucijos atsiliepime išdėstytus motyvus, posėdyje išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad A. M. pagrįstai nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.
Pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams be kita ko užtraukia įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
KET 73.11 punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.
Eismą pervažoje reguliuoja pirmiausiai šviesoforo signalas. Užvaras yra tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 3-231 patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 3.14 punkte numatyta, kai „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3.14 papunktyje užtvaras apibrėžtas, kaip įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų.
Iš šio apibrėžimo išeina, kad eismą pervažoje reguliuoja ne pats užtvaras, o būtent šviesoforo signalas. Užvaras tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų.
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 28 d. 13:17 val., Vilniaus miesto sav., Vilnius, N. Vilnia (2+868 km), vairuodamas automobilį OPEL COMBO, valstybinis numeris kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčijo, jos yra objektyviai užfiksuotos geležinkelio pervažos vaizdo kamerų įrašuose, iš kurių matyti, kaip baltos spalvos furgonas OPEL COMBO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kylant užtvarui ir tebemirksint raudonam šviesoforo signalui, įvažiuoja į geležinkelio pervažą. Šviesoforo signalas nustoja mirksėti transporto priemonei jau esant maždaug ant geležinkelio pervažos vidurio. Pareiškėjo vairuotas automobilis stovėjo eilėje prieš nuleistą užtvarą pirmas, jam niekas neužstojo matomumo, raudonas mirksintis šviesoforo signalas turėjo būti aiškiai matomas, jo reikšmė visuotinai suprantama.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jis vadovavosi užtvaro padėtimi, kuri jau leido transporto priemonėms važiuoti, nusižengimas buvo padarytas dėl nepakankamos geležinkelio pertvaros prietaisų (šviesoforo ir užtvaro) sinchronizacijos. Šie pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti. Iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad jo transporto priemonė pradeda judėti užtvarui tebekylant, nesulaukus, kol šis galutinai sustos vertikalioje padėtyje. Pažymėtina, kad raudonas mirksintis šviesoforo signalas užgęsta tą pačią sekundę, kai užtvaras sustoja pasiekęs visiškai vertikalią padėtį. Kol užtvaras juda, šviesoforas mirksi raudonai ir tai yra visiškai suderintas ir logiškas šių prietaisų veikimas. Būtent pareiškėjas pasirinko neleistiną veikimo būdą - pradėti važiuoti, vos tik užtvaras pakilo į jo transporto priemonės stogo lygį ir fiziškai jau buvo galima po juo pravažiuoti, nesulaukęs, nei kol užtvaras baigs kilti, nei kol užges draudžiamas šviesoforo signalas. Atitinkamai jokios dviprasmiškos ir klaidinančios situacijos pareiškėjui geležinkelio pervažoje iš esmės nebuvo. Nusižengimo padarymą lėmė tik jo paties skuba ir subjektyvi padėties interpretacija, o ne netinkamas prietaisų veikimas.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad A. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
A. M. veika buvo įvertinta kaip itin pavojingas ir grubus teisės pažeidimas, už kurį jis buvo nubaustas bauda, bet teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, viršijančiais sankcijos minimumą, bet nesiekiančiais vidurkio.
Pareiškėjas neginčija jam paskirtos baudos dydžio, bet prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
Tačiau skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Pareiškėjo teigimu, nusižengimas buvo padarytas veikiant neatsargia kaltės forma, jis anksčiau nėra baustas už šios rūšies teisės pažeidimus, nei už jokius kitus šiurkščius KET pažeidimus, dėl darbo pobūdžio (statybos darbų vadovas) teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtinybė. Pareiškėjo darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo bei šeimos išlaikymo šaltinis. Jo prižiūrimi statybos darbų objektai išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje (Vilnius, Druskininkai, Kaunas), tad vairavimas neatsiejama jo darbo funkcijų dalis, negalėdamas vairuoti jis prarastų darbo vietą. Šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes patvirtina jo darbovietės „E.“ raštas.
Teismas sutinka su Institucijos teiginiais, kad paprastai nė viena iš šių aplinkybių (grėsmė prarasti darbą, teigiama asmenybė), paimta atskirai, nėra vertinama kaip išskirtinė ir duodanti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamai reikšmingas jų kompleksas, kurio kontekste paskirta administracinio poveikio priemonė vertintina kaip per griežta pažeidėjui.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, jis baustas tik vieną kartą (2023 m. už greičio viršijimą 22 km/h), paskirta bauda sumokėta, nuobaudos galiojimas seniai išnykęs. Už KET pažeidimą geležinkelio pervažoje administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad asmuo būtų buvęs baustas už šiurkščius, senesnius nei 5 metų, KET pažeidimus. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamas nusižengimas yra vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio. Asmuo nėra linkęs piktnaudžiauti eismo saugumo reikalavimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas tiki pareiškėjo teiginiais, kad nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, neįsigilinus į teisės aktų reikalavimus ir klaidingai interpretuojant, kad vos pradėjęs kilti pervažos užtvaras suteikia teisėtą galimybę kirsti pervažą.
Vertindamas nusižengimo pavojingumą, teismas pažymi, kad A. M. į geležinkelio pervažą įvažiavo tada, kai traukinys jau buvo nuvažiavęs ir užtvaras kilo, realaus pavojaus eismo saugumui vis tik nebuvo, draudžiamas šviesoforo signalas užgeso jam dar nespėjus iki galo pervažiuoti pervažos. Atitinkamai padaryto nusižengimo pavojingumas nėra tapatus tyčiniam, įžūliam pervažos kirtimui, degant raudonam šviesoforo signalui, kai užtvaras jau leidžiasi ar buvo nuleistas ir apskritai nėra keliamas. A. M. veiksmai pervažoje, nors ir priešingi teisei, nebuvo nukreipti piktybiškai pažeisti KET reikalavimus ar sukelti pavojingą situaciją, o daugiau intuityvi ir nekantri reakcija į kylantį užtvarą. Kaip minėta, jis nėra sistemingas KET pažeidėjas. Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad jis pakankamai drausmingas vairuotojas. KET pažeidimai pavieniai ir nerodo ciniški požiūrio į eismo saugumo reikalavimus.
A. M. pripažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma. Remdamasis išdėstytu, teismas vertina, kad A. M. padarytų priešingų teisei veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių teisės pažeidimų pavojingumas, todėl administracinio poveikio priemonės taikymas įstatymų leidėjo numatytam terminui šiuo atveju nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažesnį jo pavojingumą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. M. asmenybę, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. M. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui. Nors pareiškėjas prašė apskritai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismo vertinimu, pažeidėjo visai nevaržanti ir jam patogi nuobauda neatliktų savo prevencinės paskirties sulaikyti asmenį nuo panašių nusižengimų ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29606-2025 (ROIK:25286093841) ir už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. M. paskirti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.