- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 2-6697-776/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05366-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. E.
- Trečiasis asmuo
- Kuršėnų vaikų
- Advokatai
- Irina Petkienė
dalyvaujant ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,
dalyvaujant atsakovams J. E. ir J. E. bei atsakovės J. E. atstovei advokatei Irinai Petkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. E. ir J. E., trečiajam asmeniui Kuršėnų vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos ir nuolatinės vaikų globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams J. E. ir J. E. vaikų J. E. ir R. E. atžvilgiu, nustatyti J. E. ir R. E. nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Kuršėnų vaikų globos namus, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti Kuršėnų vaikų globos namuose, priteisti iš atsakovės J. E. išlaikymą kiekvienam vaikui po 38,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo J. E. priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 15 d. vaikams nustatyta laikinoji globa Kuršėnų vaikų globos namuose, nes atsakovai nepakankamai rūpinosi savo vaikais, šeimoje dažnai buvo girtaujama, lankydavosi neblaivūs pašaliniai asmenys, namuose trūko tvarkos, buvo nesaugi krosnis, kuri kėlė grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, nėra nuolatinio bendravimo su vaikais, dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingumo vaikų atžvilgiu nevykdo pareigos auklėti ir rūpintis savo vaikais ir dėl to mažėja vilties vaikams grįžti gyventi į šeimą. Ieškovo teigimu, atsakovai, ypač J. E., stokoja socialinių įgūdžių, kad galėtų sudaryti tinkamas sąlygas vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovei J. E. nustatytas 40 procentų darbingumas, todėl iš jos vaikams priteistinas mažesnio dydžio išlaikymas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kuršėnų vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo sutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad nors per visą vaikų globos laikotarpį atsakovai juos lankė, tačiau jų bendravimas tiek su vaikais, tiek su socialiniais darbuotojais ribotas, emocionalus, atsakovai mažai domisi vaikų savijauta, poreikiais, šalia vaikų pakeltu tonu pykstasi tarpusavyje. Trečiojo asmens nuomone, atsakovai negebėjo nieko pakeisti savo situacijoje, nesudarė sąlygų vaikams augti saugioje aplinkoje, ilgą laiką netenkino fizinių ir psichinių vaikų poreikių ir nėra tikimybės, kad padėtis atsakovų šeimoje gali pasikeisti.
Šalies argumentai
Ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovė pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sąlygos neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią, nes atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, atlikti tėvų pareigas. Atstovės nuomone, apsilankius atsakovų namuose pakartotinai nedaug kas pasikeitė, nors krosnis sutvarkyta, tačiau vaikams įrengtame kambaryje gyventi žiemos metu negalima.
Atsakovė J. E. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad viskas, kas išdėstyta ieškinyje, yra melas, o dabar padėtis yra kitokia, ji dabar nebegeria. Atsakovė paaiškino, kad nori vaikams gero, kad jie nesirgtų, augtų namuose. Atsakovė nurodė, kad kambariai tvarkingi, namuose šilta, nusipirko malkų, sudėjo dvigubus langus vaikų kambaryje, apmūryta krosnis dabar saugi. Atsakovė taip pat nurodė, kad ruošiasi vaikų sugrįžimui. Atsakovė paaiškino, kad vyresnė dukra jai sako, kad ji nori gyventi namuose. Atsakovė nurodė, kad vaikus lanko, bet atstumas iki vaikų globos namų yra didelis.
Atsakovės J. E. atstovė advokatė Irina Petkienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad padėtis po laikinos globos vaikams nustatymo pasikeitė, atsakovai ėmėsi priemonių, kad nevartotų alkoholio, nuolat lanko vaikus. Atstovės nuomone, valstybė turi prisiimti pareigą padėti šeimai rūpintis vaikais, o šiuo atveju socialiniai darbuotojai nenori prisiimti atsakomybės.
Atsakovas J. E. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis negeria, niekas jo girto miestelyje nemato. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra smurtavęs vieną kartą prieš žmoną, vaikų nėra mušęs. Atsakovas paaiškino, kad prašoma priteisti išlaikymo suma per didelė. Atsakovas nurodė, kad nebedirba (duomenys neskelbtini), nes laiku nemokėjo darbo užmokesčio. Atsakovas nurodė, kad namuose krosnis apmūryta, apklijuota plytelėmis, sudėti dvigubi langai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kuršėnų vaikų globos namų atstovė J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu visiškai. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovai stokoja socialinių įgūdžių. Atstovė nurodė, kad atsakovė lanko vaikus apie 4 kartus per mėnesį, atsakovas buvo nustojęs lankyti vaikus, o gegužės mėnesį vėl pradėjo lankyti. Atstovė taip pat nurodė, kad vaikai laukia tėvų apsilankymų, tačiau vaikai ne itin džiaugsmingai pasitinka tėvus ir ne itin liūdnai su jais išsiskiria.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl tėvų valdžios apribojimo pagrindų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str. 1 d.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingumo vaikų atžvilgiu nevykdo pareigos auklėti ir rūpintis savo vaikais ir dėl to mažėja vilties vaikams grįžti gyventi į šeimą.
Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovų namuose esančios netvarkingos ir nesaugios naudoti krosnies, atsakovų alkoholio vartojimo atvejų patvirtina atsakovų netinkamą tėvų pareigų vykdymą praeityje iki vaikų paėmimo iš šeimos 2015 m. spalio 14 d. ir laikinosios globos jiems nustatymo.
Šiaulių priklausomybės ligų centro 2015 m. gruodžio 12 d. pažymos Nr. 584 ir Nr. 585 patvirtina, kad atsakovams 2015 m. gruodžio 15 d. priklausomybės nuo alkoholio gydymui įvesti placebo preparatai „Torpedo“. Atsakovės J. E. paaiškinimai, liudytojų N. B., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos seniūnės, I. S. ir V. S., atsakovų kaimynų, parodymai patvirtina, kad atsakovės J. E. alkoholio vartojimo problema nebuvo tokia didelė kaip atsakovo J. E. ir kad atsakovė alkoholio visiškai nebevartoja. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos 2016 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. TS17-43 (3.19) ir 2016 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. TS17-51(3.19) bei liudytojų N. B., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos seniūnės, K. S., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos socialinės darbuotojos, parodymų nustatyta, kad atsakovas J. E. 2016 m. balandžio 28 d. atvyko į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūniją neblaivus, anoniminiais pranešimais telefonu pranešta, kad J. E. girtauja, o K. S. keletą kartų matė atsakovą iš pažiūros neblaivų. Įvertinus atsakovo paaiškinimus, liudytojų I. S. ir V. S., atsakovų kaimynų, parodymus, darytina išvada, kad atsakovo alkoholio vartojimo atvejai buvo pavieniai, tačiau negalima teigti, kad atsakovas šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu, priešingai, tikėtina, kad jis alkoholio nebevartoja.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. balandžio 14 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. V-5-55(12.8) įvertinęs atsakovų namuose sudarytas vaikų gyvenimo sąlygas nustatė, kad vaikams sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos, nes namuose dažniausiai būna netvarkinga, labai nedaug vietos, o krosnis yra neapmūryta, kūrenimo metu būna karšta ir tai nesaugu vaikams. 2016 m. rugsėjo 9 d. atlikus pakartotinį buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą buvo nustatyta, kad vaikams įrengtas atskiras 10 kv. m ploto kambarys, su dviem lovomis, komoda, tačiau nustatyta, kad kambariuose trūksta tvarkos, o langai visiškai nesandarūs ir žiemą gyventi kambaryje nebūtų galima. Atsakovai pateikė vaiko kambario ir krosnies nuotraukas, iš kurių matyti, kad nors buitis yra pakankamai skurdi, tačiau vaikų kambaryje pakankamai švaru ir sutvarkyta, o krosnis neatrodo netvarkinga ir nesaugi naudoti. Atsakovai paaiškino bei liudytojai I. S. ir V. S., atsakovų kaimynai, parodė, kad vaikų kambaryje šiuo metu sudėti dvigubi langai. Teismo vertinimu, po vaikų paėmimo iš šeimos atsakovai pagerino buities sąlygas tiek, kiek jiems leidžia jų finansinės galimybės, ir toks pagerinimas leistų užtikrinti pakankamai saugias ir tinkamas sąlygas vaikams gyventi.
Teismo vertinimu, nors ieškovas nurodė, kad atsakovams vis dar trūksta socialinių įgūdžių, tačiau nustatyti teigiami atsakovų elgesio pokyčiai ir tokio pasikeitusio elgesio pastovumas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes yra aišku, kad tėvai yra linkę keisti savo gyvenimo būdą ir užtikrinti vaikų interesus, šiuo atveju, kai atsakovei nustatytas neįgalumas dėl protinio atsilikimo, turi būti ne neigiama jos teisė į motinystę, bet išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaikų teises. Ieškovas nepateikė reikšmingų duomenų, patvirtinančių tėvų pareigų nevykdymą aktualiu laikotarpiu, sudarančių pagrindą apriboti tėvų valdžią. Sutiktina, kad pagal susiklosčiusią situaciją atsakovų vaikų perdavimas laikinajai globai 2015 m. spalio 14 d. buvo pagrįstas, nes dėl alkoholio vartojimo, nesitvarkymo buityje, finansinio nepritekliaus atsakovai nesugebėjo patys tinkamai rūpintis vaikais, tačiau vėliau nuosekliai lankė vaikus Kuršėnų vaikų globos namuose, nors nuo jų gyvenamosios vietos Gruzdžių miestelyje iki Kuršėnų miesto, kuriame yra Kuršėnų vaikų globos namai, yra didelis atstumas. Pirmiau nurodytos problemos vykdant tėvų pareigas šiuo metu yra išnykusios, atsakovai pateikė duomenis, kad dirba pas ūkininkus ir gauna pajamas, pagrindai laikinajai globai pasibaigė. Byloje taip pat yra duomenų, patvirtinančių, kad vaikai su tėvais noriai bendrauja. Nors atsakovų bendravimas su vaikais yra betarpiškas ir savotiškas, tačiau nėra duomenų, kad neapribojus atsakovų tėvų valdžios galėtų būti pakenkta vaikų interesams.
Atsakovai yra pasiruošę įgyvendinti tėviškas teises ir pareigas savo vaikams, turi realias galimybes, padedant atsakingoms institucijoms bei atsakovės motinai, užtikrinti pagrindines vaikų teises gyventi ir sveikai vystytis. Nors vaikų ir tėvų tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra labai stiprūs, tačiau atsakovai išreiškė norą vaikus auginti patys, aktyviai dalyvavo šios civilinės bylose procese. Teismo vertinimu, tai rodo, kad atsakovai siekia sąžiningai ir savarankiškai atlikti tėvų pareigas, o kitų savanaudiškų sumetimų susigrąžinti vaikus į šeimą nenustatyta.
Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad atsakovai savo elgesiu kelia grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei. Įvertinus ieškovo pateiktus duomenis apie tai, kad atsakovei dviračiu vežant dukrą J. į darželį ji nukrito nuo dviračio, apie J. lūpos praskėlimą, dėl kurio buvo pradėtas ir vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir kairio skruosto susimušimą, nukritus iš lovos, apie dukros R. palikimą vienos namuose atsakovei išėjus pas kaimynę, vienareikšmiškai negalima teigti, kad atsakovai tyčia kenkė vaikų sveikatai, su jais žiauriai elgėsi. Ta aplinkybė, kad atsakovė dėl protinio atsilikimo nesupranta kai kurių savo poelgių nėra pagrindas apriboti jos valdžią vaikų atžvilgiu, nes tiek iš atsakovės paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų nustatyta, kad ji savo vaikus myli ir iš esmės sugeba jais pasirūpinti.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnį sudarančių pagrindus apriboti atsakovams tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas atsakovų naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-2870-15414 atsakovei J. E. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. spalio 26 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-11592 išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 131,20 Eur, kurias atsakovė prašo priteisti iš ieškovo valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96¹ straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė gindamas atsakovų vaikų interesus ir vykdydamas valstybės perduotą savivaldybėms funkciją, o atsakovei buvo suteikta valstybės biudžeto lėšomis apmokama antrinė teisinė pagalba. Nors pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas valstybės ir savivaldybių biudžetai yra atskiri, tačiau atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų šioje byloje susidarymo priežastis, iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.