- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- I1-8013-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01552-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydamas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
2023 m. liepos 18 d. teismo nutartimi patikslinta, jog atsakovė yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime. Teigia, kad jis daug metų vartoja narkotines medžiagas, yra nuo jų priklausomas, pasireiškia stiprūs abstinencijos sindromai. Daug kartų kreipėsi į kalėjimo administraciją, psichologinę tarnybą dėl gydymo. Taip pat kreipėsi dėl priklausomybės gydymo metadonu, tačiau gydytojai atsisakė skirti gydymą motyvuodami tuo, kad gydymas metadonu neva skiriamas kitų gydymo įstaigų. Ne kartą kreipėsi dėl migdomųjų vaistų, antidepresantų skyrimo, nes abstinencijos sindromo priepuoliai kartojosi, dėl ko labai blogėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata.
Teigia, jog įkalinimo įstaiga nesugeba užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų narkotinės medžiagos. Jis dėl narkotinių medžiagų vartojimo ne kartą baustas piniginėmis baudomis. Įkalinimo įstaiga baudžia pareiškėją, priklausomą nuo narkotinių medžiagų už tai, kad pati įstaiga nesugeba atlikti jai priskiriamų pareigų, tačiau atsisako suteikti gydymą nuo priklausomybės narkotikams. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė fizinius skausmus ir psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautėsi nevisaverčiu. Prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo atmesti. Nurodo, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme, todėl prašo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikyti sutrumpintą trejų metų senaties terminą ir skundžiamą laikotarpį laikyti nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-653 patvirtintus Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmenims sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašus, opioidinės abstinencijos būklės gydymas pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais skiriamas tik apibrėžtą ir gydytojo bei paciento suderintą laiką. Pakaitinį palaikomąjį gydymą skiria gydytojas psichiatras, įvertinęs diagnozę ir indikacijas. Kad būtų tinkamai įgyvendinta nuteistųjų teisė į gydymąsi metadonu, Kalėjimo sveikatos priežiūros padalinyje buvo įrenginėjamas kabinetas. Įrengus reikiamą kabinetą, tuoj pat buvo pradėtas taikyti gydymas metadonu, nuteistiesiems esantiems Kalėjime. 2022 m. birželio 10 d. pareiškėjui skirtas pakaitinis gydymas metadonu. Anksčiau gydymas metadonu neskirtas dėl techninių galimybių ir pakaitinis gydymas buvo taikomas tik pacientams, atvykusiems iš kitų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriems jau buvo pradėtas taikyti opioidijinės priklausomybės pakaitinis gydymas. Pažymi, jog Kalėjime nuteistiesiems, kurie yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, sudaryta galimybė lankyti įžanginių grupių užsiėmimus, po kurių, nuteistieji tęsti gydymą gali būti pervedami į reabilitacijos centrą, kuriame gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės. Tačiau pareiškėjas neišreiškė noro gydytis minėtu būdu, o tik siekė gydymo metadonu.
Vienas iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose uždavinių yra neteisėtos narkotikų pasiūlos mažinimas - jų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardymas, o viena iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose krypčių - laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimas. Laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimo uždavinys yra neteisėto narkotinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas bei apyvartos jose masto mažinimas, panaudojant visas įmanomas priemones, užkardančias narkotikų patekimo bei disponavimo jomis laisvės atėmimo vietose galimybes arba maksimaliai šias galimybes apribojančias. Pareiškėjas į Kalėjimą dėl informacijos apie įstaigoje narkotines medžiagas platinančius asmenis pateikimo nesikreipė, Kalėjimui nebuvo nurodęs narkotikus platinančių asmenų. Kalėjimas neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovės atstovas ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti galimybei narkotinėms medžiagoms patekti į įstaigą, todėl neturėtų būti nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl netinkamos narkomanijos prevencijos priemonių kūrimo ir/ar jų vykdymo. Pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kalėjime, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d. dėl nesuteikto gydymo nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų vartojimo, kurį sukėlė, pasak nuteistojo, neužkardytas jų patekimas į įkalinimo įstaigą bei dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios psichologinės/emocinės būsenos (nerimo, depresijos), į įstaigos psichologus nesikreipė. Atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o atsakovo atstovo pateikta psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų ar padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) atliekant laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovės atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad I. Š. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki skundo teismui padavimo dienos 2023 m. birželio 15 d. (skundas teisme gautas 2023 m. birželio 16 d., tačiau iš ant voko esančios pašto žymos matyti, kad skundą pareiškėjas išsiuntė 2023 m. birželio 15 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovę arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į įkalinimo įstaigą dienos, į teismą su skundu kreipėsi tik 2023 m. birželio 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešeriems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.
Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. birželio 15 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki skundo padavimo dienos 2023 m. birželio 15 d.
Dėl narkotinių medžiagų patekimo į Marijampolės kalėjimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d. atliko bausmę Marijampolės kalėjime.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog yra priklausomas nuo narkotikų, nori šios priklausomybės atsikratyti, tačiau to padaryti negali, nes Marijampolės kalėjimo administracija nesugeba užkardyti narkotinių medžiagų patekimo į įkalinimo įstaigą. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių prieš jį neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.
Atsakovės atstovas 2023 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje „Dėl draudžiamų daiktų užkardymo“ Nr. SV-20-2380 nurodo, kad Marijampolės kalėjime nuolat vykdomi narkotinių ir psichotropinių bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, o būtent: netikėtai organizuojami į įstaigą įeinančių/išeinančių asmenų ir jų daiktų patikrinimai; tikrinami į pasimatymus einančių asmenų daiktai, drabužiai, avalynė; siuntiniai ir paštas tikrinami bagažo patikros prietaisu; vykdomas patruliavimas vietose, kur didesnė neleistinų daiktų permetimų tikimybė; jose įrengtos specialios gaudyklės; organizuojamos planinės/neplaninės kratos, kurių metu naudojamas tarnybinis šuo; įrengta vaizdo stebėjimo sistema, mobiliojo ryšio slopinimo sistema, įrengti stacionarūs priežiūros postai bei praėjimai efektyviam patruliavimui; įmontuota bepiločių skraidyklių blokavimo sistema (b. l. 36).
Taigi, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kas ir kada jam atgabeno narkotines medžiagas, o Kalėjimo pareigūnai neužkirto tam kelio. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad Kalėjimo pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad Kalėjimo pareigūnai nesugeba susidoroti su draudžiamų daiktų patekimu į Kalėjimą, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl gydymo nesuteikimo pareiškėjui
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau ginčo laikotarpiu jam nebuvo skiriami vaistai, padedantys atsisakyti priklausomybės.
Byloje esantys pareiškėjui adresuoti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-2022 m. atsakymai patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietos ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje pakaitinis gydymas taikomas tik atvykusiems iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriems jau pradėtas taikyti opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas. Nurodyta, kad gydymas bus pradėtas, kai tik atsiras techninės galimybės (b. l. 7, 9).
Iš 2023 m. liepos 20 d. Marijampolės Kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymos Nr. LV-33634 matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nesuteikto gydymo nuo priklausomybės dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kurį, pasak nuteistojo, sukėlė neužkardytas narkotinių medžiagų patekimas į įkalinimo įstaigą bei dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios psichologinės/emocinės būsenos (nerimo, depresijos), į įstaigos psichologus nesikreipė (b. l. 37).
Į bylą pateikti 2023 m. liepos 24 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažyma „Dėl duomenų apie nuteistojo I. Š. sveikatos būklę“ patvirtina, kad I. Š. laikotarpiu 2020-06-15 iki 2023-06-15 dažnai lankėsi pas gydytoją psichiatrą, buvo skirtas atitinkamas gydymas, pagal paciento išsakytus nusiskundimus ir esamai diagnozei (nemiga, bloga nuotaika). 2022 m. birželio 10 d. skirtas pakaitinis gydymas metadonu, kuris tęsiamas iki dabar. Anksčiau gydymas metadonu neskirtas dėl techninių galimybių ir pakaitinis gydymas buvo taikomas tik iš kitų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų atvykusiems pacientams, kuriems jau buvo pradėtas taikyti opioidijnės priklausomybės pakaitinis gydymas (b. l. 38).
Taigi, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 10 d. atsisakyta atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus dėl gydymosi nuo priklausomybės nuo narkotikų, t. y. atsisakyta pareiškėjui skirti metadoną. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo skundo argumentai dėl medikamentų neskyrimo yra susiję su (ne) tinkamai atliktomis ir suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis.
Tam tikrų medicininių paslaugų (ne) suteikimas šiuo atveju yra susijęs ne su Marijampolės Kalėjimo administracijos pareigūnų netinkamais veiksmais (neveikimu), o su sveikatos priežiūros paslaugų (ne) suteikimu, už kurį atsakinga Laisvės atėmimo vietų ligoninė.
Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Teismas pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra ir gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).
Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per trejus metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – ir prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
Taigi, visų pirma, ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o antra, tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl (ne) suteiktų (netinkamai suteiktų) paslaugų yra ginčas dėl medicininių paslaugų ir nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos (nesikreipė į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo), skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).
Kaip minėta, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl pareiškėjas gindamas savo teises pirmiausia turi kreiptis į šią instituciją, o jai priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą, ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. Š. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę palikti nenagrinėtą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.