- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- I1-7147-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00323-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodo, kad 2021-10-12 bausmę atlikinėjo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 21 būryje, 6 patalpoje. Ryte apie 10.30 val. buvo užpultas ir sumuštas kitų nuteistųjų dušo patalpoje, be jokios priežasties. Tuo buvo sukeltas tiek fizinės, tiek dvasinės kančios. Mušė trys nuteistieji. Pareiškėjas šaukėsi pagalbos, tačiau smurtautojai dar labiau mušė. Tuomet įbėgo pareigūnai ir sustabdė nuteistuosius. Pareiškėjas buvo nugabentas į medicinos punktą, po ko buvo išgabentas į Kauno klinikas. Pareiškėjas parašė pareiškimą, buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Šiuo metu gyvena bijodamas, su gėda, pažeminimu. Pareiškėjas fizinį smurtą buvo patyręs ir anksčiau, dėl ko kreipėsi į administraciją, prašydamas, kad būtų izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė, kad jam gresia pavojus bet administracija žiūrėjo aplaidžiai. Pareigūnai neužtikrino saugių įkalinimo sąlygų, dėl ko pareiškėjas buvo sumuštas. Nurodo, kad yra pagrindas už tai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas 2021-10-22 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 straipsnio tvarka, prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla 2022-03-23 buvo perduota nagrinėti teismui. Kauno apylinkės teismo 2022-10-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-1223-753/2022 nustatyta, kad 2021-10-12 apie 10.40 val., 21 -o būrio dušo patalpose, asmeninio konflikto metu, A. P. tyčia sudavė su šluotos kotu nuketėjusiam T. B. į kairės pusės petį. Nukentėjusiam T. B. atsitūpus, A. P. sudavė jam su šluotos kotu nemažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, po to pastarajam pasakius rinkis daiktus ir išeik iš būrio, A.P. spyrė iš dešinės kojos ne mažiau du kartus nukentėjusiam T. B. į kairį šoną, taip savo veiksmais nuketėjusiajam T. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas sprando srityje, karėje rankoje, juosmens ir nugaros srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2021-03-23 raštu buvo atsisakęs atlikti tolimesnę bausmę paskirtame būryje, kadangi turi problemų su kitais nuteistaisiais, tačiau aiškinantis situaciją, pareiškėjas kategoriškai atsisakė nurodyti konkrečius nuteistuosius, kurie galimai jam kelią grėsmę. Šis atsisakymas buvo vertinamas kaip nurodymų nevykdymas. Su pareiškėju buvo bendrauta ir žodžiu, kurio metu pareiškėjas taip pat neįvardino asmenų, kurie, jo nuomone, jam kelia grėsmę ir patvirtino, kad gali gyventi 21-ame būryje.
Pažymi, kad 2021-10-12 pareiškėjo patirti sužalojimai galimai kilo dėl spontaniško konflikto, kadangi Kriminalinė žvalgyba neturėjo jokių duomenų, jog sužalojimai yra būtent dėl to, jog pareiškėjas nesutaria su kitais nuteistaisiais ir dėl to jam grėsė pavojus. Jeigu nuteistiesiems kyla problemų, konfliktuoja su kitais nuteistaisiais, apie tai nuteistasis turi pranešti įkalinimo įstaigos administracijai, nurodant konkrečius asmenis bei priežastis, dėl kurių kyla konfliktai. Taip pat nuteistajam reikia pateikti informaciją, kurią būtų galima įvertinti objektyviai. Abstraktūs pareiškimai, jog negali atlikti bausmės priskirtam būryje, nelaikytini pagrindu perkelti nuteistąjį į kitą būrį. Nuteistųjų saugumas užtikrinamas įvairiomis priemonėmis: perkeliant į kitą būrį, izoliuojant nuo kitų nuteistųjų, pravedant pokalbius su grėsmę keliančiais asmenimis ir pan. Pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis, todėl, nagrinėjamu atveju, nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kito (jį sumušusio) nuteistojo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad administracija žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų nuteistųjų pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą, kadangi iš turimos informacijos tam nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl sužalojimų į psichologus nesikreipė.
Pažymi, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais bei pareigūnų etikos taisyklėmis, atlikdami tarnybines pareigas neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš nuteistuosius, taikydami bausmių vykdymo įstatymus vadovaujasi nuostata, kad visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių. Pabrėžia, kad pareiškėjo teisės į jo tinkamą kalinimą ir minimi nusiskundimai, nėra susiję su įstaigos veikimu/neveikimu, ko pasekoje būtų galima priteisti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veiksmais. Institucijos neteisėtumą pareiškėjas grindė tuo, kad neužtikrinus pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugų laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Pareiškėjo nuomone, būtent Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmai (neveikimas) sąlygojo pareiškėjo teisių pažeidimą bei sukėlė pareiškėjui fizinę ir emocinę žalą, kurią prašė kompensuoti pinigais.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 2021-10-12 apie 10.40 val., 21-o būrio dušo patalpose buvo užpultas ir sumuštas, taip buvo sužalota jo sveikata.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.44558/98 ir kt.).
Ginčui aktualiu laiku galiojusio BVK 114 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-24) (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama, be kita ko, šiomis priemonėmis: nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose; patikrinimais ir skaičiuotėmis; įstatymuose nustatytų suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymu; techninėmis ir elektroninio stebėjimo programinėmis priemonėmis, kuriomis kontroliuojamas nuteistojo pareigų bei jam nustatytų draudimų laikymasis; asmenų, laikomų įstaigose, įstaigų patalpų bei teritorijos apžiūromis ir kratomis; teisės aktuose nustatytų įstaigų personalo elgesio su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, taisyklių laikymosi kontrole; nustatyta tvarka atliekamais įeinančių (įvažiuojančių) į įstaigas, į įmonių, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, teritorijas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūromis ir jų daiktų patikrinimais; asmenų, laikomų įstaigose, neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymais ir bendrais asmens būklės vertinimais; įstatymuose nustatytu asmenų, laikomų įstaigose, atskiru arba izoliuotu laikymu (Instrukcijos 11 p.).
Byloje esantys dokumentai iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, Kauno apylinkės teismo 2022-10-04 nuosprendis patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo sumušimo jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN. 2021-10-22 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dar 2021-03-23 prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, nurodydamas, kad atsisako gyventi paskirtame būryje dėl kylančių konfliktų su kitais nuteistaisiais, nors savo prašyme jokių konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė nuteistųjų, dėl kurių galėtų kilti pavojus jo gyvybei ir sveikatai.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, užtikrindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus, siekiant užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Atsižvelgiant į Instrukcijos nuostatas, pataisos namuose turėjo būti užtikrinta nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose, tame tarpe ir duše. Teismo vertinimu, šiuo atveju Pravieniškių PN pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje vykdymu. Pažymėtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021; 2021-12-22 nutartį Nr. eTA-1416-968/2021). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės atstovės skundo argumentai, jog pareiškėjo sužalojimo atveju nenustatyti atsakovės atstovės neteisėti veiksmai ar neveikimas bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nors atsakovė skunde teigia, kad pataisos įstaiga informacijos dėl pareiškėjui gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų ar apie pavojingus veiksmus neturėjo, tačiau, teismo vertinimu, šie atsakovės atstovės argumentai nepaneigia išvadų dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų buvimo. Atsakovės atstovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju sietini ne tik su pareiga iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, o ir su aplinkybe, jog pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas tiesiogines funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos realiu laiku.
Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu (nesavalaikiu) pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą, jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, vykdymu dėl ko pareiškėjas patyrė fizinį smurtą. Tuo tarpu atsakovės atstovė, kaip matyti, atsakomybę dėl patirtų pasekmių nepagrįstai perkelia pačiam pareiškėjui, kad jis pats nedetalizavo aplinkybių dėl gresiančio pavojaus ir neįvardijo konkrečių asmenų.
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, į tai, ar pažeidimas iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.
Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjui objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, kad valstybė negeba pasirūpinti jo saugumu, kas reiškė, kad patirti išgyvenimai buvo ilgalaikio pobūdžio, pasireiškiantys nuolatine realaus susidorojimo baime, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovės, atstovaujamos Tarnybos priteisti 200 Eur žalos atlyginimą, Priteistina suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtiems išgyvenimams atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.